Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2556 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 14 žmonių, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 1251 asmuo.
Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 10 žmonių.
Praėjusią parą 2022 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5937 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1356 COVID-19 sergantys žmonės – per pusšimtį daugiau nei ankstesnę parą, 121 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 17,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 153 žmonės – apie pora dešimčių daugiau nei ankstesnę parą.
79 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1153 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Daugiausiai mirusiųjų fiksuota 80–89 metų amžiaus grupėje – dešimt. Trys iš jų buvo pilnai paskiepyti.
Du mirusieji priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, tarp jų pilnai paskiepytųjų nebuvo.
Po vieną žmogų mirė 50–59 ir 70–79 metų amžiaus grupėse. Vyresnis žmogus buvo pilnai paskiepytas.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5134 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 136. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 10 tūkst. 100 mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 175 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – apie 1 mln. 626 tūkstančius.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1246 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta 32,7 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 62,8 proc. gyventojų.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 28,9 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,3 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,1 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota kiek daugiau nei 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 1,9 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 825,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,4 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo per 342 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga beveik 19,7 tūkstančio.
Jauna viruso auka
Pirmadienį dėl COVID-19 ligos mirė 20-29 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris iš Prienų r. savivaldybės.
Jauna mergina turėjo gretutinių ligų, į medikų rankas pateko jau sunkios būklės, todėl pervežta į Kauną nebuvo. Dėl jos gyvybės 5 dienas kovojo vietiniai Prienų medikai.
„Nusprendė specialistai, kad pervežimas gali jos būklę pabloginti (...) mes visą gydymui reikalingą įrangą turime, konsultavomės ir su kolegomis iš Kauno“, – lrytas.lt sakė Prienų ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė.
Jauna mergina buvo visiškai nepasiskiepijusi nuo COVID-19.
„Gaila“, – pridūrė J.Milaknienė.
Prienų ligoninėje įrengtas 20 lovų COVID-19 skyrius, bet net 19 jų užimtos. COVID-19 pacientams taip pat skirtos 2 reanimacinės lovos šiuo metu užpildytos.
„Dabar tie du reanimaciniai pacientai gauna high flow – didelio srauto deguonies terapiją. Situacija tokia: mūsų COVID-19 skyrius yra kraštutinai apkrautas“, – konstatavo J.Milaknienė.
Protrūkių kreivė stabilizavosi
Paskutinę rugsėjo savaitę aktyvių COVID-19 protrūkių kreivės kilimas stabilizavosi, teigia epidemiologai.
Gyventojams romenduojama dirbti iš namų, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Pastaruoju metu fiksavome 30–40 proc. aktyvių protrūkių augimo tendencijas kas savaitę, tad praėjusi savaitė išsiskiria gerąja prasme, nes matome kreivės plokštėjimą. Jį fiksuojame ir ugdymo įstaigose, kur, nors aktyvių protrūkių augimas ir buvo, bet nesiekė dešimtadalio“, – pranešime teigė laikinai įstaigai vadovaujanti Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
Anot jos, šiuo metu svarbu atsižvelgti į rekomendaciją dirbti nuotoliniu būdu.
„Stebime, kad virusas cirkuliuoja ratu, į kurį per šeimų narius įtraukiamos ugdymo įstaigos ir darbovietės. Paprastai tariant, infekcija atkeliauja į šeimas iš skirtingų socialinių aplinkų ir toliau kleidžiama į kitas socialines aplinkas, kur dirba, mokosi ar lankosi tų šeimų nariai. Tad nuotolinis darbas yra ta galimybė, kai galime uždaryti tam tikrus viruso plitimo kelius, pristabdyti tokį viruso cirkuliavimą ratu“, – sakė epidemiologė.
„Jei yra galimybė, primygtinai rekomenduojame prioritetą teikti nuotoliniam darbui“, – pridūrė ji.
Svarstys dėl privalomų skiepų
Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus.
Tai numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projekte.
Pagal projektą, esant ekstremaliai situacijai ar karantinui, asmenys, dirbantys tam tikrus darbus arba vykdantys tam tikrą veiklą, turėtų būti pasiskiepiję nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta tokia padėtis.
„Vakcinacija būtų privaloma tam tikriems asmenims, sąrašas bus patvirtintas Vyriausybės nutarimu“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
