„ĮNR pranešimų Lietuvoje yra santykinai nedaug. Yra valstybių, kur žymiai daugiau pranešama, jei tokie įvykiai įvyksta. Skandinavijos šalyse pranešimų keletą kartų daugiau. Problema ta, kad pas mus pranešinėjimo procese beveik nedalyvauja sveikatos priežiūros specialistai“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.
„Išlieka problema, kad ne sveikatos priežiūros specialistai yra dominuojanti grandis, kuri pateikinėja tuos pranešimus. Pacientų pranešma informacija yra mažiau profesionali, ją reikia tikslintis“, – skundėsi VVKT viršininkas.
„Comirnaty“ skiepą vertina geriausiai
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja dr. Rugilė Pilvinienė kalbėjo, jog, kuo didesnis vakcinos suvartojimas, tuo daugiau pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas gaunama.
„Mes matome, kad „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcina, kuri buvo ganėtinai nepopuliari, nėra ta „blogoji“ vakcina – jai tenka maždaug 2 pranešimai 1000 vakcinuotų asmenų. Mažiausiai pranešimų 1000 vakcinuotų asmenų esame gavę iš „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcinos – jos skaičiai labai apčiuopiami ir gerai vertinami. Daugiausiai pranešimų, šiek tiek daugiau nei 2, mes gauname apie „Spikevax“ („Modernos“) vakciną“, – aiškino R.Pilvinienė.
VVKT trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 1 204 pranešimus apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu. Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauti 636 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Spikevax“ vartojimo buvo gauti 145 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 192 pranešimai apie ĮNR, o po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – 225 pranešimai apie ĮNR. 6 pranešimuose apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
R.Pilvinienė aiškino, kad tendencijos visoms vakcinoms yra panašios.
„Comirnaty“ vakcinai didžiausią atvejų skaičių sudaro karščiavimas galvos skausmas, bendras silpnumas, šaltkrėtis, nuovargis, raumenų skausmas pykinimas, kaulų, sąnarių skausmai, limfmazgių reakcijos. Turime pranešimų, kurie rodo, kad, tiek pažasties limfmazgiai po vakcinacijos būna padidėję, tiek ir kitų vietų – požandikauliniai, kaklo srities limfmazgiai.
Viename pranešime dažniausiai būna pranešama apie kelias nepageidaujamas reakcijas. Dažniausi deriniai yra karščiavimas, galvos skausmas ir šaltkrėtis. Dažniausia nepageidaujama reakcija buvo skausmas injekcijos vietoje“, – kalbėjo ji.
Pastebima, kad apie „Spikevax“ ir „Vaxzevrios“ vakcinas pranešimų tarnyba gavo mažiau. Labiausiai šiomis vakcinomis pasiskiepiję žmonės skundėsi karščiavimu, šaltkrėčiu, silpnumu, sąnarių, raumenų skausmais, galvos svaigimu.
Dėl ko skundžiasi paaugliai
R.Pilvinienė pastebėjo, kad vasarą prasidėjęs paauglių skiepijimas nenulėmė išaugusio pranešimų apie reakcijas srauto. Iš viso sulaukta 18 pranešimų apie reakcijas po skiepijimo, pasireiškusias paaugliams.
Specialistės teigimu, šie pranešimai atkartoja bendras tendencijas. Paaugliai skundžiasi karščiavimu, šaltkrėčiu, bendru silpnumu, galvos skausmu, mieguistumu, nuovargiu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu. Taip pat padidėja limfmazgiai. Paminėtinas mergaitėms ir paauglėms pasireiškiantis gausus menstruacinis kraujavimas.
„Praktiškai visos nepageidaujamos reakcijos yra įtrauktos į preparatų charakteristikų santraukos ir pakuotės lapelio atitinkamus skyrius“, – pabrėžė R.Pilvinienė.
4 praneštos reakcijos buvo sunkios – miokarditas/perikarditas (2 atvejai 16 m. ir 17 m. vaikinams), apendicitas ir anafilaksinė reakcija.
Tačiau anafilaksinė reakcija, pasak jos, gali būti vertinama kaip imuninė reakcija į vakciną.
„Buvo vienas toks atvejis. Paauglys po šios reakcijos yra pasveikęs“, – sakė VVKT specialistė.
Tačiau VVKT specialistė abejojo, ar visos būklės susijusios su skiepu. „Kiek apendicito faktas susijęs su vakcina labai neaišku. Kaip žinia, apendicitas yra toks sveikatos sutrikimas, kuris gali pasireikšti ir be jokios vakcinacijos. Ir suaugusiems žmonėms, ir paaugliams. Labai tikėtina, kad šitas apendicito atvejis buvo visiškai atsitiktinis“, – teigė R.Pilvinienė.
Retos ypatingos reakcijos
„Paminėtinos tokios reakcijos kaip trombozės ir embolijos reiškiniai. Apie jas pranešta po „Comirnaty“ ir „Vaxzevria“ vakcinos vartojimo.
Dviem atvejais pranešta apie trombofleditą, susijusiu su „Comirnaty“ vakcina. Dviem atvejais po šios vakcinos ir vienu atveju po „Vaxzevrios“ vartojimo pranešta apie trombocitopeniją – tai kraujo plokštelių, kurios dalyvauja krešėjime, kiekio sumažėjimas. <...> Dėl to yra galimi kraujavimai, ir vienu iš atveju žmogus irgi kraujavo“, – aiškino R.Pilvinienė.
Tarnyba taip pat gavo 5 pranešimus apie miokardito ir perikardito atvejus. Visi jie pasireiškė po antros skiepo dozės. Kaip minėta, 2 perikardito atvejai nustatyti paaugliams. Taip pat pastebėta, kad po vakcinų žmonės skundėsi ir padažnėjusiu širdies plakimu, kai kuriems pasireiškė ir juostinė pūslelinė.
VVKT atstovė kalbėjo, jog tarp gautų pranešimų pasitaikė ir tokių nepageidaujamų reakcijų kaip alpimas, periferinis veido paralyžius. Per trečiąjį metų ketvirtį po vakcinacijos fiksuoti ir 8 mirties atvejai, vienas kurių užsienyje.
Pasak specialistės, jų daugiausiai buvo po „Comirnaty“ vakcinos vartojimo. „Nei viena iš mirčių nebuvo tiesiogiai susijusi su vakcinos sukeltais nepageidaujamais poveikiais.
Visais atvejais mirtys ištiko dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Visi atvejai, išskyrus vieną, kur mirtis ištiko ne Lietuvoje, buvo vyresnio amžiaus žmonėms“ – aiškino R.Pilvinienė.
Daugiausia nesunkių reakcijų
Kaip praneša VVKT, didžiąją dalį šių metų trečiąjį ketvirtį gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujama reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, sudarė pranešimai apie nesunkias ĮNR, t. y. 1089 pranešimai arba 90,5 proc. Apie sunkias ĮNR gauta 115 pranešimų ir tai sudarė 9,5 proc. nuo bendro analizuojamu laikotarpiu gautų ĮNR pranešimų skaičiaus.
Įvertinus gautų ĮNR pranešimų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad apie 66 proc. ĮNR pranešimų, susijusių su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, pateikė moterys (moterys pateikė atitinkamai 800 ĮNR pranešimų, vyrai – 400 pranešimų). ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 12-95 metai.
Sveikatos priežiūros specialistai nuo bendro ĮNR pranešimų skaičiaus pateikė tik 12 proc. ĮNR pranešimų, pacientai – 76 proc. ir 12 proc. pranešimų gauta iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie ĮNR, kurių sulaukė VVKT, išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Trečiąjį šių metų ketvirtį VVKT gavo 7 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje ir vieną pranešimą apie mirties atvejį po vakcinacijos, įvykusį ne Lietuvoje. Daugumoje atvejų mirtys ištiko dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Šių mirčių priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.
VVKT atkreipia dėmesį, kad kiekvieno ĮNR pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Ypač svarbūs įtariamos nepageidaujamos reakcijos patvirtinimui ir įvertinimui medicininiai dokumentai. Taip pat reikalinga informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.
