„Prie analogiško sergamumo masto gruodį, sausį, jei neklystu, buvo beveik tūkstančiu daugiau pacientų ligoninėse negu, kad jų yra dabar. Ačiū tiems, kurie pasiskiepijo, nes būtent jų dėka šiandien mes dar tą situaciją galime valdyti organizacinėmis priemonėmis“, – ketvirtadienį po susitikimo su didžiųjų šalies ligoninių vadovais sakė A.Dulkys.
Jis pridūrė, kad pasiskiepiję yra ir didžioji dalis šalies medikų, o tai ženkliai palengvina gydymo įstaigų darbą.
„Užtat darbo rezultatuose matome tam tikrą sėkmę. Šiandien tikrai daug paslaugų nebebūtų teikiama, jeigu sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai sirgtų tiek, kiek sirgo gruodį ir sausį“, – patikino ministras.
Jam antrino Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius. „Praeitais metais gruodžio mėnesį mes turėdavome po 20, 30 naujų užsikrėtimų personalo tarpe kiekvieną dieną. Šiai dienai turime tik pavienius atvejus: 2, 3. Su personalu šio piko metu visoms ligoninėms tvarkytis yra ženkliai lengviau“, – sakė R.Jurkevičius.
Dar mato rezervų
Pasak A.Dulkio, gydymo įstaigos, derindamos veiksmus tarpusavyje dar yra pajėgios susitvarkyti su esamu pacientų srautu.
„Taip, virusas pajėgus mus išgaudyti po vieną, galbūt, pridaryti problemų kažkuriame regione konkrečiai. Bet ta informacija, kuria mes šiandien pasidalinome, aiškiai rodo, kad suvieniję visas savo organizacines pajėgas (…) mes esame pajėgūs užtikrinti visų pagrindinių paslaugų teikimą.
Bet tam reikia, kad regionas veiktų ne vienas atskirai, bet būtų vieningai naudojami ištekliai“, – aiškino A.Dulkys.
Ministras tikino, kad papildomi suvaržymai svarstomi nėra, nes iki šiol nepanaudoti visi vidiniai sveikatos apsaugos sistemos ištekliai, pasitelkti jis siūlo jungtines regionų pajėgos.
Pasak jo, skirtingų miestų gydymo įstaigos galėtų bendradarbiauti, kurdamos mobilias pajėgas, besidalydamos medikais. Esą dar yra ligoninių, kurios į kovą su pandemija galėtų įsitraukti aktyviau.
„Sistemoje šiandien dar turime mažesnių regioninių įstaigų, kurios dar nėra užkrautos, jos galėtų priimti dalį ligonių, o kitoms nereikėtų stabdyti paslaugų“, – aiškino A.Dulkys.
Išeitis – spartesnė vakcinacija
Tiek Santaros klinikų, tiek ir kitų ligoninių vadovai pripažino, kad net ir efektyviau perskirsčius paslaugas tarp regionų, pacientų daugės dėl augančio sergamumo bei kaip išeitį teigė matantys tik spartesnę gyventojų vakcinaciją.
Pasak F. Jankevičiaus, nors Vilniaus regione gydymo įstaigoms netrūksta priemonių, deguonies aparatų, „situacija išlieka rimta“ – užimta maždaug 80-90 proc. vietų COVID-19 gydymui, panaši situacija ir intensyvios terapijos skyriuose. Anot jo, situaciją sunkina dar ir tai, kad Vilniaus regione yra didžiausia aukščiausios rizikos, 65-erių ir vyresnių gyventojų, koncentracija, jie taip pat vangiau skiepijasi, nei kituose regionuose.
„Tad vienas pirmųjų tikslų – kuo daugiau šios amžiaus žmonių grupės paskiepyti, laikytis visiems puikiai žinomų apsaugos priemonių“, – kalbėjo profesorius.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas teigė, kad nors sergamumo rodikliai Klaipėdos regione prasčiausi, jau trečią savaitę pacientų skaičius ligoninėse „išlieka stabilus“. Pacientai, anot jo, paskirstyti tiek regione, tiek ir perduodant juos kitiems regionams.
„Situacija aiški labai: patys sunkiausi ligoniai, trys ketvirtadaliai yra nesiskiepiję. Tad žinutė labai aiški – reikia skiepytis“, – tvirtino jis.
Situaciją mato optimistiškai
Šiaulių ligoninės laikinoji vadovė Česlova Špūrienė tvirtino, kad šiuo metu įstaiga yra „šiek tiek apribojusi“ chirurgines paslaugas, tačiau visas būtinąsias ambulatorines, konsultacines, terapines ir dalį chirurginių paslaugų teikia. Anot jos, COVID-19 vietų užimtumas Šiaulių regione taip pat siekia apie 80 procentų.
Kauno klinikų direktorius Renaldas Jurkevičius teigė, jog klinikos paslaugų iki šiol nėra sumažinusios, tuo metu regiono ligoninės kaip tik padeda kitų regionų įstaigoms, pavyzdžiui, dalį Alytaus pacientų savaitgalį perėmė Prienų ligoninė.
Jis džiaugėsi, jog lyginant su situacija prieš metus, užsikrėtimai COVID-19 tarp personalo, metus, „tėra vienetai“, o pacientų skaičius sudaro „apie 60 proc. pernai metų piko“.
Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas sako, kad situaciją regione gelbsti tai, jog pasiskiepijusių skaičius čia „artėja 80 procentų“ ir yra didžiausias tarp regionų. Direktorius tvirtino, kad pacientų „mainai“ tarp regionų vyko ir iki šiol – dalį Panevėžio pacientų perėmė Romainių tuberkuliozės ligoninė, Panevėžys antrosios bangos metu buvo perėmęs dalį Šiaulių pacientų, o Panevėžio pacientus, laikinai uždarius Urologijos skyrių, buvo perėmusios Santaros klinikos.
„Penkios didžiosios ligoninės tikrai yra pasiruošusios bendradarbiauti ir perimti vienos kitų srautus –tikrai nepritrūksime nei lovų, deguonies, nei personalo“, – tikino A. Skorupskas.
Lietuvoje daugėjant COVID–19 susirgimų, gydymo įstaigos įspėja vos bepajėgiančios priimti pacientus.
Ketvirtadienio rytą, šalies ligoninėse buvo gydoma 1844 COVID-19 sergantys pacientai, rodo Statistikos departamento duomenys.
Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto Kauno ligoninė trečiadienį pranešė tapusi daugiausia COVID-19, turinčia gydymo įstaiga. Jos atstovų teigimu, čia gydoma per 180 sunkia COVID-19 ligos forma sergančių paceintų.
Savo ruožtu, Santaros klinikos trečiadienį informavo, jog buvo likusios devynios aktyviam gydymui ir penkios reanimacijai skirtos vietos atitinkamai iš 102 ir 36 vietų COVID-19 gydymui. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė informavo, kad dėl augančių koronavirusu sergančių pacientų skaičiaus stabdoma kraujagyslių chirurgijos skyriaus veikla.
Praėjusią parą nustatyti 3058 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
