Tiesa, naująją COVID-19 atmainą vis dar lydi daug nežinomųjų. Mokslininkai ją žymi, kaip AY.4.2, tačiau viešojoje erdvėje jau prigijo lengviau įsimenamas „Delta plius“ pavadinimas, mat, ši viruso versija nėra klasifikuojama kaip visiškai atskiras variantas.
„Atsirado nauja viruso mutacija, bet mutacijų nėra tiek daug, kad būtų galima atskirą viruso liniją išvesti“, – naujojo viruso varianto „pririšimą“ prie jo pirmtako paaiškina Vilniaus Santaros klinikų Biobanko vedėjas Daniel Naumovas.
Už sekoskaitos duomenų viešinimą Lietuvoje nuo rugpjūčio vidurio atsakingas Statistikos departamentas, apie AY.4.2 varianto atvejus mūsų šalyje pranešęs nėra.
„Delta plius“: kas tai?
Tiesa, dar per anksti pasakyti, ar viruso mutacija kelia didesnį pavojų visuomenės sveikatai nei delta variantas, kurio užkrečiamumas prieš tai Europoje vyravusią alfa atmainą pranoko net 60 proc.
JK „Delta plius“ atmaina šiuo metu atidžiai stebima. Pastaruoju metu ji jau sudaro 6 proc. visų sekoskaitos būdu šalyje ištiriamų COVID-19 ligos atvejų.
Pandemija mus jau išmokė, kad plačiai cirkuliuojantys virusai mutuoja. Nuo 2019 m. pabaigos, kai buvo nustatytas Uhano variantas, vyraujanti viruso atmaina keitėsi jau kelis kartus. Dėsnis paprastas – labiau užkrečiamas viruso variantas plinta greičiau ir galiausiai ima dominuoti. Pavasarinę susirgimų bangą Lietuvoje sukėlė tuomet dar „britiškąja“ atmaina vadintas alfa variantas. Vasarą šį stumti pradėjo delta variantas, kuris pirmą kartą buvo atrastas Indijoje.
Delta atmaina, kurią gegužę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priskyrė prie „susirūpinimą keliančių variantų“, išlieka dominuojanti visame pasaulyje.
Tačiau praėjusį penktadienį JK Sveikatos apsaugos agentūra paskelbė ataskaitą. Šioje teigiama, jog „pastebima, kad Anglijoje plečiasi delta sublinija, naujai pavadinta AY.4.2“. Agentūra teigė stebinti šią viruso versiją, turinčią spyglio baltymo (A222V ir Y145H) mutacijas. Kaip žinia, jos palengvina viruso įsiskverbimą į mūsų ląsteles.
Kodėl atmaina sulaukia dėmesio?
Tarp JK tiriamų COVID-19 mėginių vis daugėja ir AY.4.2 varianto atvejų. Yra manačių, kad ši atmaina prisideda prie COVID-19 atvejų augimo britų salyne. Ketvirtadienį paskelbta apie daugiau nei 52 tūkst. naujų susirgimų per parą – tai didžiausias skaičius JK per pastaruosius tris mėnesius. Į prastėjančią situaciją sureagavo ir šalies medikų profesinės sąjungos, paraginusios sugriežtinti pandeminius ribojimus.
„Ši viruso sublinija šiuo metu dažnėja“, – apie AY.4.2 variantą pažymi JK Sveikatos apsaugos agentūra.
Pranešama, kad „delta plius“ gali būti 10-15 proc. labiau užkrečiama nei standartinis delta variantas, tačiau ekspertai dar nesiryžta pasakyti, ar būtent ši viruso atmaina sukėlė COVID-19 atvejų šuolį JK.
Verta paminėti, kad nors AY.4.2 yra stebima, PSO šios atmainos neklasifikavo kaip „tiriamo varianto“ ar „susirūpinimą keliančio varianto“. Tai reiškia, jog ligšiol nenustatyta, kad AY.4.2 turėtų genetinių pokyčių, kurie, tikėtina, paveiktų svarbias viruso charakteristikas. Tokias kaip infekcijos pernešamumas, ligos sunkumas, imuninis „pabėgimas“, dianostinės ar terapinės problemos.
Taip pat nebuvo patvirtinta, kad „Delta plius“ variantas keltų didesnę viruso protrūkių grėsmę.
Vis dėlto šis viruso statusas gali pasikeisti po tolesnių stebėjimų. Ypač, jei į sekvenavimą atliekančių tyrėjų akiratį „Delta plius“ pateks vis dažniau.
Potencialiai labiau užkrečiamo COVID-19 varianto paieškos ir stebėsena yra svarbus darbas, nes toks viruso variantas gali padidinti ligos atvejų tarp nepaskiepytų asmenų skaičių.
Didžioji pasaulio dalis lieka neskiepyta (tik 2,8 proc. skurdžių šalių gyventojų gavo bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę, rodo Our World in Data duomenys), o išsivysčiusios šalys susiduria su tuo, kad susirgimų atsiranda ir tarp paskiepytųjų, nes imunitetas prieš ligą susilpnėja maždaug po šešių mėnesių nuo pasiskiepijimo.
Užkrečiamesnis viruso variantas gali turėti įtakos ir vakcinų veiksmingumui, nors ir nėra duomenų, rodančių, kad AY.4.2 keltų grėsmę vakcinoms.
Ką sako ekspertai?
Sveikatos apsaugos pareigūnai dėl „Delta plius“ išlieka ramūs. Jų teigimu, dabar svarbiausia stebėti šią atmainą, bet nepanikuoti.
JAV ligų kontrolės centro direktorė Rochelle Walensky trečiadienį pažymėjo, kad „AY.4.2 variantas pastarosiomis dienomis atkreipė dėmesį“. Ji pridūrė, kad „Delta plius“ retkarčiai aptinkama ir JAV, tačiau nepastebėta, kad šios sublinijos atvejų daugėtų.
Kaip ir JAV, Izraelis paskelbė aptikęs AY.4.2 varianto atvejį, kai 11 metų berniukas atvyko į šalį. Ketvirtadienį Rusija taip pat pranešė užregistravusi keletą pavienių AY.4.2 varianto atvejų.
Oficialus JK ministro pirmininko atstovas antradienį ragino nusiraminti ir tikino, kad viruso sublinija atidžiai stebima, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad šis variantas plinta lengviau nei delta atmaina.
Andrew Pollardas, Oksfordo vakcinų grupės, padėjusios sukurti AstraZeneca-Oxford University vakciną, vadovas, trečiadienį sakė, kad naujasis delta atmainos variantas pandeminės situacijos neturėtų reikšmingai pakeisti.
„Žinoma, naujų variantų atradimas ir jų stebėsena yra labai svarbu, tačiau tai nereiškia, kad šis naujasis variantas bus kitas, kuris pakeis delta“, – BBC radijui sakė A.Pollardas.
Tuo metu Londono imperatoriškojo koledžo imunologijos profesorius Danny Altmannas pirmadienį CNBC teigė, kad potipis „turi būti stebimas ir, kiek įmanoma, atidžiai kontroliuojamas“.
Pasak jo, kai kuriuose pasaulio regionuose delta atmaina dominuoja jau pusmetį. Imta net viltis, kad tai stipriausia „pikinė“ viruso versija, kurią jis gali pasiekti mutuodamas. O tai reikštų, kad pavojingesnės koronaviruso atmainos jau nebebus.
„AY.4.2 gali pradėti kelti abejonių dėl tokių teiginių“, – perspėjo jis.
Parengta pagal CNBC news
