Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID–19 susirgo 406 095 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 396 207).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID–19 viruso sukeltos ligos mirė 5833 žmonės. Praėjusią parą mirė vienas 30-39, po du 40-49, 50-59 ir 60-69 metų amžiaus žmones, vienas 70-79 metų, penki 80–89 metų ir aštuoni 90–99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys. Tarp jų nuo COVID–19 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti tik iš dalies 14 žmonių.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 2926.
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 1422,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 14,8 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 71,8 proc. asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 362 839 asmenys, šiuo metu serga – 29 495.
Per parą epidemiologiškai ištirtas 2751 atvejis. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 6444 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 52 683 žmonės.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 3606 žmonės, antra – 1756, trečia – 4369. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 412 892 žmonės, trimis – 84 468.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyta 213 žmonių, 152 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 6 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.
Iš viso iš 2427 COVID–19 gydymui skirtų lovų užimtos 1794.
Praėjusią parą šalyje atlikti 13 884 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 4 305 849. Taip pat per parą atlikta 10751 antigeno ir 5859 antikūnų tyrimai.
Ligoninės ir mirtys
86 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1519 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio.
Aštuoni mirę asmenys priklausė vyresniųjų nei 90 metų amžiaus grupei, pusė jų buvo pilnai skiepyti, pusė – neskiepyti. Penki mirusieji nuo COVID-19 buvo vyresni nei 80-ies, iš jų pilnai pasiskiepiję – trys; vienas miręs buvo per 70 metų, jis nebuvo skiepytas.
Taip pat mirė po du vyresnius nei 60-ies, 50-ies ir 40-ies žmones ir vienas vyresnis 30-ies metų amžiaus grupės žmogus. Nė vienas iš pastarųjų nebuvo pasiskiepijęs.
Iš 5,8 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 297. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 11,2 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar 84,4 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 4369 žmonės.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 64,8 proc. gyventojų.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 67,3 procentai.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo daugiau 406 tūkst. žmonių, šiuo metu serga 29,4 tūkst. žmonių.
Premjerės prašymas
Artėjant Vėlinėms, premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į visuomenę, ragindama ne tik prisiminti mirusius, bet ir saugoti gyvuosius bei pasiskiepyti nuo koronaviruso.
„Lapkričio pradžioje tradiciškai prisimename tuos, kurių jau nėra su mumis, lankome jų amžino poilsio vietas. Ne viena tokia vieta atsirado šiemet, pandemijai nusinešus kažkam brangaus žmogaus gyvybę. Labai svarbu atsiminti tuos, kurie mus paliko. Tačiau dar svarbiau saugoti gyvuosius“, – teigia I. Šimonytė.
„Gyvendami laisvoje demokratiškoje visuomenėje, turime pasirinkimo galimybę, tačiau be galo svarbu prisiminti, kad visi mūsų pasirinkimai susiję su konkrečiais padariniais ir už juos reikia prisiimti atsakomybę. Tikiu, kad ateis diena, kai rytas prasidės ne nuo naujų koronaviruso atvejų ir mirčių statistikos, kai nebereikės epidemiologinių apribojimų. Kada ateis ta diena, priklauso nuo mūsų visų“, – sako premjerė.
Dėkodama tiems, kurie jau pasiskiepijo, ji ragina tai padaryti ir dvejojančius. Pasak I. Šimonytės, jau yra pakankamai duomenų, leidžiančių drąsiai teigti, kad vakcinos „daugybę kartų sumažina tikimybę sunkiai sirgti ar mirti, net jeigu negali šimtu procentų apsaugoti nuo užsikrėtimo“.
Ligoninės ruošiasi sunkiam savaitgaliui
Ruošiantis ilgajam savaitgaliui, manoma, kad hospitalizacijų skaičius dėl COVID-19 toliau augs, todėl Vilniaus regione plečiami COVID-19 pacientams skirti skyriai.
„Turint tokį šuolį COVID atvejų, auga ir hospitalizacijų skaičius. Šiuo metu Vilniaus regione ir Santaros klinikose lovų užimtumas artėja prie 90 procentų ir galvojame, kad per ilgąjį Vėlinių savaitgalį hospitalizacijų skaičius dar augs toliau“, – penktadienį sakė Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius.
„Daromi papildomi struktūriniai pokyčiai ir plečiamas covidinių lovų skaičius kaip ir Santaros klinikose, taip ir regione pačiame“, – kalbėjo jis.
Santaros klinikų vadovas sako, kad nors medikai labai laukia ženklų, kurie rodytų tendencijų mažėjimą, kol kas stebimas kreivės augimas.
„Kada mes pasieksime piką, nelabai aišku – čia pagrindinis klausimas. Tikimės, kad artimiausiu laiku, bet greičiausiai net ir pasiekus piką susirgimų atvejų, mes neturėsime kreivės labai greito mažėjimo, todėl turime būti pakankamai pasiruošę“, – kalbėjo F. Jankevičius.
Vakcinų siunta
Gamintojai „BioNTech ir Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ šią savaitę pristatė į Lietuvą tris COVID-19 vakcinų siuntas – iš viso 67 260 vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„BioNTech ir Pfizer“ pirmadienį pristatė 44 460 „Comirnaty“ vakcinos dozių, farmacijos kompanija „Moderna“ ketvirtadienį atgabeno 1200 „Spikevax“ vakcinos dozių, gamintojo „AstraZeneca“ tą pačią dieną pristatytą siuntą sudaro 21 600 „Vaxzevria“ vakcinos dozių.
Naujos siuntos saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos.
Vakcinos paskirstomos savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą. Savivaldybės yra iš anksto informuojamos apie joms planuojamus paskirti vakcinų kiekius, kad galėtų sklandžiai organizuoti skiepijimo procesą.
