Vietoje dirbantys epidemiologai sako, kad Aukštaitijos šiaurėje padėtį taiso prieš naujus mokslo metus atlikti namų darbai. Jie taip pat nurodo, kad daugelis panevėžiečių suskubo laiku pasiskiepyti.
Išskirtinė situacija
Daugelyje didžiųjų Lietuvos miestų sergamumas šiuo metu didesnis nei antrosios viruso bangos piko metu praėjusią žiemą. Antai Vilniaus miesto savivaldybėje didžiausias sergamumas fiksuotas pernai gruodžio pabaigoje – per 7 dienas čia kasdien vidutiniškai buvo nustatomas 631 naujas ligos atvejis, rodo viešai prieinami Statistikos departamento duomenys.
Tačiau ketvirtadienį šis rodiklis Vilniaus mieste siekė 752 atvejus.
Tuo metu Kauno mieste fiksuotas antrosios viruso bangos pikas, kai savaitę vidutiniškai kasdien buvo nustatomi 354 ligos atvejai. Ketvirtadienį šis rodiklis Kauno mieste siekė – 380.
Antrosios pandemijos bangos rekordai ženkliai pagerinti pajūryje. Praėjusių metų gruodį nustatytas pikas – 168 naujų paros atvejų vidurkis. Šių metų spalį šis rodiklis buvo šoktelėjęs iki 249.
Šiauliuose situacija labai primena pernykštį scenarijų 2020 metų gruodį čia 7 paskutinių parų naujų atvejų vidurkis buvo pasiekęs 142 susirgimus. Šį spalį aukščiausia pasiekta sergamumo žyma – 141.
Tačiau Panevėžio miestui su ketvirtąja koronaviruso banga kol kas pavyksta tvarkytis sėkmingiausiai. Čia antroji viruso banga smogė itin stipriai – fiskuotas pikas siekė 163 naujų paros atvejų vidurkį. Tačiau šių metų rudenį sergamumas daugiau nei dvigubai mažesnis ir ketvirtadienio duomenimis neviršijo 69 naujų paros atvejų vidurkio.
Negana to, Panevėžio rajono savivaldybė buvo viena paskutiniųjų patekusių į COVID-19 juodąją zoną. Šios zonos ilgiau išvengti sugebėjo tik Ignalinos rajonas vis dar išliekantis raudonojoje.
Koks panevėžiečių „kabliukas“?
Galima įtarti, kad pernai koronavirusu „aktyviau“ prasirgę panevėžiečiai šiemet pasirodė atsparesni virusui, tačiau Nacionalinio visomenės sveikatos centro (NVSC) Panevėžio departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė išskyrė kelias papildomas priežastis, kodėl Aukštaitijos sostinei šį kartą galėjo tekti silpnesnis viruso smūgis.
Pasak jos, pagrindiniu panevėžiečių „kabliuku“ galėjo tapti pasiruošimas naujiems mokslo metams. Rugpjūčio pabaigoje pranešta, kad epidemiologinę kontrolę mokyklose bus įtraukti visuomenės sveikatos biurai.
D.Brajinskienės teigimu, epidemiologai ir biurų atstovai suskubo suderinti veiksmus. „Buvo net, kad prieš rugsėjo pirmą kai kurių kaimų mokyklas ištestavo. Tas dalykas leido po vasaros įvertinti, kas ateina sergantis, kas ne, kad viruso neužneštų“, – pasakojo NVSC atstovė.
Tuo metu Panevėžio miesto mokyklų vaikus ištestuoti spėta dar pirmosiomis rugsėjo dienomis.
„Kitur, aš manyčiau, mokyklos vėlavo savaitę, gal ir antrą tą dalyką (ištestuoti mokinius – red.) pasidaryti, įsileido tuos vaikus, kurie jau galėjo sirgti. Gal tas mažesnis rugsėjo susirgimų skaičius gelbsti“, – svarstė D.Brajinskienė.
Specialistės manymu, padėti galėjo ir, pasak jos, didelis panevėžiečių susidomėjimas skiepais dar pavasarį.
„Pas mus daug skiepijosi iš tikrųjų. Ėjo žmonės gegužę, birželį, o skiepai tikrai veikia. Dabar kai vykdome epidemiologines apklausas, tai dažniausiai net nebūna, ką izoliuoti, nes šeimoje beveik visi būna skiepyti, išskyrus vaikus ir vieną kitą, kaip sakoma, antivakserį“, – sakė D.Brajinskienė.
Ji pridūrė, kad net tais atvejais, kai COVID-19 liga užsikrečia pasiskiepiję asmenys, epidemiologai pastebėjo, kad, kaip taisyklė, jie serga lengviau, jokių rimtų ligos komplikacijų neturi.
Kitų ypatingų priemonių ji išskirti nesiryžo. Tik patikino, kad departamento NVSC specialistams dirbti tenka ir savaitgaliais, po darbo valandų.
„Mes tikrai daug dirbame, aš ir pati visą savo asmeninį gyvenimą paaukojau. Kadangi reikia, dirbame, o jei turime pertraukėlę, tai labai džiaugiamės“, – patikino D.Brajinskienė.
Ji pastebėjo, kad ženkliai mažesnio sergamumo Lietuvoje šiuo metu sunku ir tikėtis, mat socialinis gyvenimas šį rudenį nesustojo – veiklos nesustabdė barai, kavinės, naktiniai klubai.
D.Brajinskienė pažymėjo, kad didesniu sergamumu Panevėžio apskrityje pastaruoju metu išsiskiria Rokiškio ir Kupiškio rajonų savivaldybės.
„Ten šiuo metu labai ryškūs sergamumo padidėjimai yra stebimi. Manyčiau, vien dėl to, kad jie turėjo labai mažus susirgimų rodiklius per pirmąsias tris viruso bangas. Dabar ten, kas nesirgo arba nepasiskiepijo, beveik visi užsikrečia. Būna ir pasiskiepijęs užsikrečia, bet dažniausiai be simptomų“, – pastebėjo NVSC specialistė.
Ligoninėse – vargas
Tiesa, COVID-19 liga sunkiai sergančių pacientų netrūksta ir Panevėžio regiono ligoninėse. Taip nutiko, iš dalies ir dėl to, kad pagalbos ranką ištiesti prireikė Vilniui, kur epidemiologinė situacija išlieka itin sunki.
Kaip nurodė ligoninių darbą regione koordinuojančios Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) atstovas Vytautas Riaubiškis, Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigose pastaruoju metu pastebimas ligonių, sergančių COVID-19 liga, padidėjimas.
„Jei prieš savaitę turėjome 199 pacientus, besigydančius šių apskričių gydymo įstaigose (5 iš jų buvo gydomi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose), tai penktadienio duomenimis tokių pacientų jau turime 214 (6 pacientai gydomi reanimacijoje)“, teigiama lrytas.lt atsiųstame komentare.
Jame pažymima, kad COVID-19 ligoniams skiriamų lovų skaičius priklauso nuo sergančiųjų skaičiaus. Šiuo metu juntamas COVID-19 liga sergančių pacientų padaugėjimas, tad atitinkamai didinami atskirų ligoninių COVID-19 skyrių pajėgumai: Rokiškio ligoninėje papildomai įsteigta 15 lovų, Biržų ligoninėje – papildomai 15 lovų, Visagino ligoninėje – papildomai 7 lovos ir 2 papildomos lovos reanimacijos skyriuje, Zarasuose – 10 lovų.
„Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigos nuolat bendradarbiauja su kitų apskričių gydymo įstaigomis, pagelbėdamos vienos kitoms gydant ne tik COVID-19 liga sergančius, bet ir kitomis ligomis sergančius pacientus.
Pirmosios pandemijos metu Respublikinė Šiaulių ligoninė padėjo mums, gydant pacientus, sergančius psichikos sutrikimo ligomis, Santaros klinikos priiminėjo urologinėmis ligomis sergančius mūsų regiono pacientus.
Šiuo metu Molėtų ligoninė padeda Vilniaus apskrities gydymo įstaigoms, visada padėti pasiruošusios ir kitos Utenos ir Panevėžio apskričių gydymo įstaigos. Sveikatos apsaugos ministerija kiekvieną savaitę yra organizuojami pasitarimai, kurių metu dalykiškai įvertinama esama situacija šalyje ir priimami reikalingiausi sprendimai aktualiais asmens sveikatos priežiūros klausimais“, – nurodoma RPL komentare.
