Perdavimo pranašumas – kuklus
Kalbėdamas apie šią atmainą epidemiologas iš Švedijos, dr. G.Dudas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ svarstė, kad pavadinimas „delta plius“ vis dėlto nėra itin tikslus.
„Delta plius kaip pavadinimas itin dažnai žiniasklaidos buvo klijuojamas praktiškai visoms bent kažkiek susidomėjimo sukėlusioms delta „palikuonėms“. Mes visi puikiai suprantame, kad, kai pavadiname kažkokią atmainą, kaip atsitiko su delta, ji nenustoja įgauti naujų mutacijų ir pati skilinėti į vis naujesnes linijas, kurias mes galime atskirti dėl jų turimų mutacijų.
Šiuo atveju techninės atmainos pavadinimas, apie kurią dabar kalbama Jungtinėje Karalystėje, yra AY.4.2 – AY tiesiog yra b16172 trumpinys, kas realiai ir yra mūsų geriau pažįstama delta atmaina“, – kalbėjo G.Dudas.
Pasak jo, ši atmaina pirmiausiai buvo pastebėta būtent Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu ji sudaro maždaug 10 proc. visų čia fiksuojamų COVID-19 atvejų. Specialisto teigimu, ši atmaina nedaug kuo skiriasi nuo įprastos delta atmainos.
„Ji susidomėjimą sukėlė dėl to, kad jos sukeliamų atvejų proporcija kyla, dėl to labai natūraliai kilo įtarimas, kad vėl susiduriame su atmaina, kuri kažkiek kitaip elgiasi. Galime įsivaizduoti, kad dvi atmainos gali turėti skirtingus perdavimo pranašumus – iš vienos pusės tai gali būti įgimtas natūralus perdavimo pranašumas, kai žmogaus organizme dėl įvairių viruso savybių tiesiog daugiau prisidaugina viruso, žmogus natūraliai išskiria daugiau viruso į aplinką, bet kartu yra ir toks labiau aplinkos nulemtas perdavimo pranašumas.
Tarkime, ypatingai gerai paskiepytoje ar labai plačiai persirgusioje visuomenėje virusas, kuris antigeniškai skiriasi, jis irgi turėtų perdavimo pranašumą prieš virusus, kurie yra panašesni į tuos, kuriais žmonės perserga ar buvo skiepyti. Šiuo atveju labai panašu, kad AY.4.2 turi natūralų perdavimo pranašumą – tiesa, jis yra žymiai kuklesnis, nei matėme prieš tai“, – aiškino G.Dudas.
„Šalia to papildomo dvigubo perdavimo efektyvumo, kurį turi delta, lyginant su pirminėmis atmainomis, prisideda dar maždaug 10 procentų perdavimo pranašumas. Jis yra kuklus, bet visgi egzistuoja“, – pridūrė jis.
Vis tik, pasak epidemiologo, per daug nerimauti dėl to nereikėtų.
„Vienas dalykas – labai didelė populiacijos dalis vienaip ar kitaip yra sutikusi virusą – ar skiepų forma, ar persirgę, ir pakartotinės infekcijos tiesiog nebėra tokios pavojingos. <...> Skiepai vis dar itin efektyviai apsaugo vien nuo užsikrėtimo, jau nekalbant apie hospitalizacijas ir mirtis. Tai net šis įgimtas ir dar šiek tiek padidėjęs perdavimo efektyvumas ypatingai gerai skiepytoje ar plačiai persirgusioje populiacijoje negali pridaryti tiek bėdų.
„Public health England“ raportas parodė, kad kol kas skiepyti žmonės, kurie vėliau užsikrečia AY.4.2, užsikrečia tais pačiais tempais, kaip ir žmonės, kurie suserga kitomis atmainomis, delta ar jos palikuonėmis. Tai skiepų efektyvumas šiuo atžvilgiu nepasikeitė“, – pažymėjo G.Dudas.
Virusas kinta nuolat
Kaip jau rašė naujienų portalas lrytas.lt, pirmasis šios atmainos atvejis šalyje patvirtintas dar liepos 20 d. Šį mėnesį iš viso nustatyti du „Delta plius“ atmainos atvejai. Dar du patvirtinti rugsėjo pradžioje ištirtuose mėginiuose, likę – jau spalio pradžioje.
„Šie atvejai yra sporadiški, tendencijos čia nesimato“, – viruso genomo sekoskaitos tyrimų rezultatus komentavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) genetikas Lukas Žemaitis.
„Delta plius“ subversija nuo savo „motininės“ atmainos skiriasi spyglio baltymo mutacija. Būtent šios viruso dalies pokyčiams mokslininkai skiria didelį dėmesį.
„Į tai žiūrima, nes būtent per spyglį virusas patenka į žmogaus organizmo ląsteles. Spyglio pokyčiai mums ir yra aktualiausi, nes tai gali lemti, kad imuninė sistema bus mažiau atspari prieš virusą“, – paaiškino LSMU genetikas.
Šiuo metu pasaulyje dominuoja pirminis delta atmainos variantas. Tačiau virusas nuolat kinta, mokslininkai jau yra nustatę apie pusę šimto skirtingų delta atmainos versijų.
„Virusas nuolat kinta. Iš pradžių turėjome vienas jo atmainas, dabar kitas. Bet keičiasi ir pati delta ir ji toliau kis – natūralu, nes ši atmaina labai paplitusi. Kas dabar yra nutikę su „Delta plius“ atmaina? Ji pasižymi šiek tiek spartesniu plitimu, bet tie keli viruso pokyčiai nėra tokie reikšmingi“, – sakė L.Žemaitis.
Mokslininkų skaičiavimais, delta atmaina buvo net 50-60 proc. užkrečiamesnė už iki tol vyravusią alfa atmainą.
