Šį geną turi 60 proc. žmonių, kilusių iš Pietų Azijos, o tai gali paaiškinti kai kuriose Jungtinės Karalystės bendruomenėse pastebėtą perteklinį mirčių skaičių ir COVID-19 poveikį Indijos subkontinente. Palyginimui, rizikos faktoriumi laikomą geną turi tik 15 proc. žmonių, kurių protėviai kildinami iš Europos žemyno.
Ankstesniuose darbuose jau buvo nustatyta DNR dalis 3 chromosomoje, kuri padvigubino suaugusiųjų iki 65 metų amžiaus riziką mirti nuo koronaviruso. Bet mokslininkai nežinojo, kaip šis genetinis signalas padidino riziką.
Tačiau „Nature Genetics“ žurnale paskelbto tyrimo autoriai mano sugebėję tai padaryti. Profesorių Jameso Davieso ir Jimo Hugheso iš Oksfordo universiteto molekulinės medicinos instituto vadovaujama komanda naudojo pažangiausias technologijas, kad nustatytų, kuris genas ir kaip prisideda prie sunkesnės ligos eigos.
„Mes nustatėme, kad padidėjusi rizika kyla ne dėl baltymą koduojančio geno skirtumo, o dėl DNR skirtumo, kuris aktyvuoja tą geną. Daug sunkiau aptikti geną, kurį paveikė toks netiesioginis „perjungimo“ efektas“, – paaiškino genetikos profesorius J. Hughesas.
Tyrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto algoritmą, skirtą analizuoti didžiulius genetinių duomenų kiekius tam, kad įsitikintų, jog genetinis signalas gali turėti įtakos plaučių ląstelėms.
Laboratoriniams darbams vadovavęs daktaras Damienas Downesas sakė, kad „stebėtina, nors buvo įtariami keli kiti genai, tačiau duomenys parodė, kad šį poveikį sukelia palyginti menkai ištirtas genas, vadinamas LZTFL1“.
Tyrėjai nustatė, kad didesnės rizikos geno versija tikriausiai neleidžia kvėpavimo takuose ir plaučiuose esančioms ląstelėms tinkamai reaguoti į virusą. Tačiau svarbu, kad rizikos veiksniu laikomas genas neveikia imuninės sistemos, todėl mokslininkai tikisi, kad žmonės, turintys šią geno versiją, normaliai reaguos į vakcinas.
Tyrėjai taip pat tikisi, kad vaistai ir kiti terapiniai gydymo būdai galėtų būti pritaikyti šios rizikos grupės asmenų efektyvesniam gydymui ar sunkios ligos prevencijai.
„Mūsų nustatytas genetinis veiksnys paaiškina, kodėl kai kurie žmonės labai sunkiai suserga po užsikrėtimo koronavirusine infekcija. Turime įrodymų, kad tai, kaip plaučiai reaguoja į infekciją, yra kritiškai svarbu. Tuo metu dauguma gydymo būdų buvo skirti pakeisti imuninės sistemos reakciją į virusą“, – atradimo svarbą paaiškino J.Daviesas.
Parengta pagal Medicalxpress
