Praėjusią parą nustatyta 2300 naujų COVID-19 atvejų, mirė – 27, o pasveiko – 5545 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai.
Praėjusią parą 2709 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 8975 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1914 COVID-19 sergančių žmonių – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 143 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 9,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar šiek tiek sumažėjo ir siekia 1381,4 atvejo – jis mažėja antra diena iš eilės. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėjo antra diena iš eilės ir siekia 16 procentų.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 167 žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei parą anksčiau.
87 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1616 žmonių.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, karantinas galėtų būti įvestas COVID-19 pacientų skaičiui reanimacijose pasiekus apie 240.
Mirė aštuoni vyresni nei 80-ies metų pacientai, šeši vyresni nei 90-ies, penki, kuriems buvo per 50-imt, po tris 60-ies ir 70-ies metų amžiaus grupių pacientus, du, kuriems buvo per 40-imt.
Pilnai paskiepyti iš jų buvo šeši: po du 50-ies ir 80-ies metų amžiaus grupėse, po vieną 40-metį ir 60-metį.
Iš 6175 asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 367. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 11,8 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar beveik 111,8 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 5 tūkst. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,3 proc. gyventojų. Ši dalis per parą paaugo 0,1 procentinio punkto.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyti 68,1 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,5 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota per 3,4 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,1 mln. dozių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo beveik 430,9 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 29,6 tūkst. – apie trimis tūkstančiais mažiau nei prieš parą.
Trečio skiepo ankstinimas
Artimiausiomis dienomis gali būti priimti sprendimai dėl galimybės sustiprinančiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę Lietuvoje gauti ir nepraėjus pusmečiui po antros skiepo dozės. Apie tai praėjusią savaitę užsiminė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Anot jo, sprendimą dėl to lems ekspertams pristatyti vakcinos efektyvumo stebėsenos rezultatai.
Be kita ko, ekspertai posėdyje turėtų pateikti išvadą dėl bendrovės „Moderna“ sukurtos vakcinos „Spikevax“ vakcinos naudojimo revakcinacijai.
Europos vaistų agentūra praėjusią savaitę rekomendavo leisti skirti šio preparato stiprinančiąsias dozes visiems 18 metų sulaukusiems asmenims. Stiprinančiąją dozę sudaro pusė dozės, vartojamos pagal pirminės vakcinacijos planą.
Ruošiami pakeitimai
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad Vyriausybėje svarstoma galimybių pasą taikyti nuo 12 metų, panaikinti testavimosi alternatyvą, tačiau dėl šių pokyčių sprendimai dar nepriimti.
„Šiuo metu vyksta diskusijos, kad amžiaus ribą reikėtų pamažinti – galbūt iki 12 metų, tai pat svarstoma galbūt atsisakyti testų. Kol kas sprendimai nėra priimti, bet diskusijos tikrai vyksta“, – BNS teigė L. Ašoklienė.
Pasak jos, galimybių pasas ne tik leido neužverti veiklų, bet ir prisidėjo valdant pandemiją. Tiesa, tam tikrų trūkumų jis turi.
„Mūsų galimybių pasas turi ir reguliarų testavimą, ir serologinį antikūnų tyrimą, taip pat neturi galiojimo laiko pasiskiepijusiems asmenims, tuo metu kai kurios šalys yra įsivedusios galiojimo laiką. Tačiau, žvelgiant iš epidemiologinės rizikos, man atrodo, kad didžiausia rizika yra, jog galimybių pasas išduodamas nuo 16 metų, nors skiepytis galima nuo 12 metų“, – aiškino vyriausioji epidemiologė.
Jos teigimu, ši vaikų grupė yra „didelė ir rizikinga“.
Pandemijos piko prognozuoti nesiima
L. Ašoklienės teigimu, šiuo metu pandeminė situacija yra prasta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Situacija yra labai sudėtinga. Atvejų skaičius ir toliau auga, o šios bangos piko dar tikrai nesame pasiekę. Artimiausią savaitę pamatysime ir Vėlinių efektą, kas gali tą situaciją dar pabloginti“, – teigė epidemiologė.
Pasak jos, pandemijos piką prognozuoti sunku, nes viskas priklausys nuo žmonių elgesio.
„Artėja dar vienas sudėtingas laikotarpis, kalėdinis laikotarpis, kurį turėsime išgyventi. Pasiruošimas Kalėdoms, įvairūs renginiai, susitikimai – veiksniai, kurie gali neigiamai paveikti situaciją“, – aiškino ji.
Anot L. Ašoklienės, nors pastarosiomis dienomis fiksuoti kiek mažesni susirgimų rodikliai nei ankstesnėmis savaitėmis, tai gali būti susiję su šventinių dienų efektu, kai žmones testuojasi mažiau.
