Ketvirtadienį Č.Špūrienė sulaukė anoniminių kaltinimų dėl įstaigos darbuotojų patiriamo spaudimo, jos pačios nekompetencijos, prastos darbo atmosferos ir netinkamų sprendimų. Anoniminius kaltinimus paviešino buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabar opozicinių valstiečių atstovas Aurelijus Veryga.
Direktorė: kaltinimai trukdo dirbti
Ji sako, jog po tragedijos pakeitusi atleistą ligoninės direktorių Remigijų Mažeiką ji savo pareigas stengėsi vykdyti sąžiningai, būti atvira darbuotojams, jų „problemoms, lūkesčiams, siūlomoms idėjoms ir mintims“, o A. Verygos paviešintą kritiką vadino nepagrįsta ir destruktyvia.
„Dėl kritikos, kurią išsakė Seimo narys Aurelijus Veryga, argumentuodamas anoniminio laiško turiniu – dar kartą noriu pasakyti, kad pateikta informacija visiškai neatitinka tikrovės, ji nėra paremta kažkuo objektyviu, neargumentuota. Tokie teiginiai Respublikinei Šiaulių ligoninei menkina jos reputacija ir mums trukdo atsistatyti po gegužės mėnesio įvykusio nelaimingo atsitikimo, trukdo tas prisikviesti ir naujų darbuotojų, stiprinti visuomenės, pacientų pasitikėjimą šia įstaiga“, – tikino ji.
A. Verygos paviešintame laiške medikai esą skundžiasi dėl dviprasmiškų vadovės sprendimų, nereagavimo į skundus, negebėjimo priimti reikiamų spendimų dėl COVID-19 situacijos ir atsakomybės permetimų kitiems vadovams, apskritai, dėl netinkamo vadovavimo ir konfliktinių situacijų sprendimo, negebėjimo rasti darbuotojų pamainos išeinantiems iš įstaigos.
Taip pat išsakoma kritika, esą į darbą nepriimami Kauno klinikų medikai, „nes jie yra ne iš Vilniaus“, daliai darbuotojų tenka dirbti „po pusantros paros“, kai kurie jų „viešai žeminami“, raginami rašyti skundus prieš savo kolegas, vilkinami viešieji pirkimai ir pan.
Be kita ko, priekaištaujama ir dėl įsigyto, bet nenaudojamo magnetinio rezonanso tomografijos aparato.
Trūksta 60 medikų
Pasak direktorės, įstaigoje trūksta apie 60 gydytojų, tačiau trūkumas buvo jaučiamas ir anksčiau bei neturėtų būti siejamas su įstaigos problemomis, o lyginant su bendru personalo dydžiu, anot jos, tai nėra dideli skaičiai. Labiausiai ligoninei reikia skubiosios medicinos gydytojų, gydytojų anesteziologų, psichiatrų, kai kurių retesnių specialybių atstovų.
Č. Špūrienė sutiko, kad trūkumą paryškino ir Darbo inspekcijos patikrinimuose nustatyti pažeidimai dėl darbo ir poilsio režimo, taip pat dideli krūviai medikams esą tenka dėl COVID-19 situacijos.
Ligoninės vadovė „„visiškai nepagrįsta“ vadino ir kritiką, kad priimant į darbą diskriminuojami Kauno medikai.
„Didžioji dalis atvažiuojančių medikų kaip tik ir yra iš Kauno, ne iš Vilniaus, iš Vilniaus galima vienetais suskaičiuoti, iš Kauno jų atvažiuoja dešimtimis. Mums svarbiausia – ne geografinė padėtis, iš kur atvažiuoja gydytojai, svarbiausia patirtis, jų žmogiškosios savybės, profesionalumas“, – dėstė ji.
Įkainiai kai kuriems – milžiniški
Č. Špūrienė, atremdama kaltinimus dėl darbuotojų diskriminacijos, sako, kad, pavyzdžiui, pradėjusi vadovauti Šiaulių ligoninei ji rado milžiniškus atlyginimų skirtumus tarp ligoninės ir iš Kauno atvykstančių Radiologijos centro radiologų.
„Jei pažiūrėtumėme, kokie buvo skirti atlyginimai vietiniams, sakykime, gydytojams ir koks paskirtas iš Kauno klinikų gydytojams, jūs net dešimt kartų spėdami neatspėtumėte. Trys radiologės įdarbintos 0,1 etato krūviu, tai nebūtų viena darbo diena, jų darbo krūvis – 14 kompiuterinės tomografijos aprašymo, vienos darbo krūvis, o atlyginimas, pavertus įkainį į vieną etatą, yra lygus 38 tūkstančiai eurų. Viena iš gydytojų ar dvi norėjo pasididinti krūvį tomis pačiomis sąlygomis, mano atsakymas buvo – ne“, – kalbėjo ji.
Direktorė taip pat pateikė pavyzdį, jog vienam kardiologui išvykus stažuotis į užsienį, liko laisvas etatas, ligoninė ketino pakviesti kvalifikuotą buvusią įstaigos darbuotoją, atleistą reformos metu.
„Bet trys centro darbuotojai atėjo pas mane ir pasakė: jeigu jūs ją priimate, mes išeiname. Kitą kartą jie pasakė, kad jau keturi išeina. Jūs įsivaizduokite, kaip dirba įstaigos vadovas, aš bandau įsivaizduoti, kaip dirbo buvęs įstaigos vadovas, kai jis patiria šitokį spaudimą“, – kalbėjo direktorė.
Magnetinis rezonansas rengiamas
Pasak Č. Špūrienės, magnetinio rezonanso tomografijos aparatas gautas rugpjūtį, jam reikalingas higienos pasas ir licencija veiklai – tik spalį, šiuo metu vyksta galutiniai derinami su ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo.
Anot jos, personalas sukomplektuotas dar rugpjūtį ir įstaiga „tik laukia dokumentų“.
„Taip kad jokio griovimo šioje ligoninėje nebuvo“, – kalbėjo ligoninės direktorė.
Kalbėdama apie darbuotojų skundus dėl atlyginimų, vadovė teigė, kad, pavyzdžiui, dalis traumatologų tiesiog negavo priedų, nes neįvykdė visų paslaugų. Ji pripažįsta, kad slaugytojų atlyginimai kol kas neadekvačiai atsilieka nuo medikų ir žadėjo šį klausimą svarstyti.
Ji tikino, kad žerdamas kritika, A. Veryga rūpinasi tik siauros grupės interesais.
„Ponas Aurelijus Veryga rūpinasi ne ligoninės, ne joje dirbančių darbuotojų gerove, ne Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono pacientais, bet tam tikros grupės asmenų interesais. Iš konteksto gali susidaryti vaizdas, kad mes turime kokių nors priekaištų Kauno ligoninėms – nei ligoninėms, nei Sveikatos mokslų, nei Vilniaus universitetui mes neturime jokių priekaištų. Sveikatos mokslų universitetui netgi priešingai – esu gerokai dėkinga, kad pas mus yra rezidentų bazės“, – tikino Č. Špūrienė.
Laiške – kaltinimų lavina
A. Veryga teigia gavęs Šiaulių medikų laišką, tačiau šie bijo kalbėti viešai ar atskleisti savo tapatybes, nes „yra įbauginti naujai pasodintų laikinų vadovų“.
Vienas iš minimų priekaištų yra dėl ministro Arūno Dulkio gegužę suburtos pokyčių komisijos po medikės savižudybės. Teigiama, jog ši komisija buvo skirta padėti darbuotojams, bet nuo birželio nė karto nebeapsilankė įstaigoje.
„Komisija padarė savo darbą, kurios tikslas buvo nušalinti, atleisti vadovą ir daugiau tikslų, kurie jie siekė, net neplanuoja įgyvendinti. Taip pat yra teigiama kad vadovės sprendimai – dviprasmiški, nekonkretūs, priimami vienasmeniškai, vadovė draudžia rašyti tarnybinius raštus, jei jie parašomi, į juos nereaguoja, arba reaguoja tik žodžiu (...), vengia priimti sprendimus, kurie susiję su kovidinės situacijos valdymu, atsakomybę perkelia kitiems vadovams, po to šiurkščiai piktinasi, kad sprendimai nebuvo derinti ar nebuvo pakankamai geri“, – ketvirtadienį dėstė A. Veryga.
Įranga stovi nenaudojama
A. Veryga, remdamasis skundu, taip pat tvirtino, kad ligoninei rugpjūtį įsigijus magnetinio rezonanso tomografijos aparatą, jis apskritai nėra naudojamas, nes neliko juo galinčių naudotis darbuotojų, o pacientai nukreipiami į privačią įstaigą.
Anot jo, darbuotojai skundžiasi, kad vadovė neužtikrina vidaus procesų, darbo pokyčių, neturi vadovavimo patirties ir nemoka spręsti konfliktinių situacijų, kad yra problemų su kai kurių skyrių darbu, nes dalis darbuotojų, pavyzdžiui, skubios pagalbos skyriuje, buvo atleisti arba perėjo dirbti į regionus.
Nauji darbuotojai, kaip, anot A. Verygos, nurodoma skunde, nėra priimami esą dėl to, jog pagrindinė darbovietė yra Kauno klinikos, „nes jie yra ne iš Vilniaus“, daliai darbuotojų tenka dirbti „po pusantros paros“, kai kurie jų „viešai žeminami“, vilkinami viešieji pirkimai ir pan.
„Rašoma, kad padalinių darbuotojams yra nurodoma rasti tam tikras vadovaujančias pareigas užimančių asmenų klaidų, t.y. būti kūrybiškiems – čia man irgi panašu į sovietmečio žanrą, kad parašytų „liaudies kolektyvai“ kokį raštą ir būtų galima su kuo nors susidoroti“, – dėstė jis.
