„Manau, kad tokį žingsnį reikėtų pasverti, apskaičiuoti, išsivesti procentines išraiškas. Bet iš esmės tokį sprendimą palaikau. Iš klinikinės praktikos matome, kad kol žmonės nepajaučia asmeninės atsakomybės už savo rizikingus sprendimus, tol sąmoningumo tikėtis negalime“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė Joniškio ligoninės vadovas, skubiosios medicinos pagalbos gydytojas Martynas Gedminas.
„Su galimybių pasu, kitais apribojimais buvo stengiamasi, kad kuo daugiau žmonių pasirinktų vakciną, kuo daugiau jų išvengtų ligos komplikacijų, sudėtingo gydymo, finansiškai ir emociškai brangiai kainuojančių koronaviruso pasekmių“, – pridūrė M.Gedminas.
Atvejai, kurie „degina iš vidaus“
Jis pabrėžė, kad bet kokia veiksminga paskata skiepytis gelbėja žmonių gyvybes.
„Labiausiai skauda širdį, kai tu matai jaunus žmones. Turiu konkretų pavyzdį: keturiasdešimt kelių metų amžiaus vyras, stambaus sudėjimo, toks lietuviškas dručkulis. Jo vaikai dar visai maži, o pas jį cukrinis diabetas, nutukimas. Žmogus neskiepytas ir susirgo sunkia forma.
Tu matai žmogų, guldai į ligoninę, paskiri jam patį moderniausią, šiuolaikiškiausią gydymą, bet žinai, jog yra didelė tikimybė, kad už 10 dienų jis atsidurs kapuose.
Kai matai tokius atvejus, jie tave degina iš vidaus ir bandai suprasti, ką dar reikia pasakyti, kad žmonės patikėtų“, – nusivylimo neslėpė gydytojas.
Jis pabrėžė, kad ligoninės užpildytos sunkiai sergančiais neskiepytais žmonėmis. Dėl jų sustojo darbas operacinėse, žmonės negauna savo klubo protezų, pakankamo dėmesio nesulaukia širdies ligos.
„Mes dabar skęstame pelkėje, kurios galėtume labai lengvai išvengti, jeigu patikėtumėme mokslu“, – apgailestavo M.Gedminas.
Siūlo peržiūrėti sistemą
Jis apgailestavo, kad dalies visuomenės taikomos priemonės neveikia ir tik kelia susiskaldymą. M.Gedmino teigimu, virusas nepasiskiepijusius „kerta labai aktyviai“.
Įvertinant tai, Jonniškio ligoninės direktorius teigė manąs, kad teisinga būtų, jei gydymo nuo COVID-19 ligos išlaidas padengtų patys nepasiskiepijusieji.
Gydytojas priminė, kad sveikatos draudimas, kaip ir bet koks kitas draudimas gali turėti papildomas sąlygas, kurių neišpildžius bent dalis atsakomybės krenta ir ant įmokų mokėtojo pečių.
„Tai galioja ne tik koronavirusui. Kalbant apie daugelį lėtinių ligų, mes Lietuvoje sunkių ligonių gydymo naštą užmetame ant žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata, o ne skatiname žmones per finansines priemones labiau savimi pasirūpinti“, – pastebėjo M.Gedminas.
Mokamas gydymas žmonėms, kurie savo noru atsisakė skiepų nuo COVID-19 jau pritaikytas Singapūre. M.Gedminas paaiškino, kad ši Azijos valstybė analogišką metodiką taiko ir kitų ligų atveju.
„Pavyzdžiui, jei žmogus turi viršsvorio ir nesiima priemonių numesti, jeigu mes rūkome ir nemetame, mūsų draudimo įmokos yra didesnės, nes komplikacijų rizika yra didesnė.
Jei neklystu ir niekas nepasikeitė, Singapūrė tuo atveju, kai žmogus sveikai gyveno, buvo fiziškai aktyvus ir neturi lėtinių ligų, tai dalis jo sumokėtų sveikatos draudimo pinigų jam gali grįžti. Jis juos gali panaudoti kelionėms ar kitoms reikmėms“, – paaiškino M.Gedminas.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje galiojanti tvarka neskatina žmonių rūpintis savo sveikata, nes jie visada galės tikėtis, kad už jų gydymą bus apmokėta.
Todėl M.Gedminas siūlo iš esmės peržiūrėti sveikatos draudimo modelį Lietuvoje. Koronavirusinė situacija – tik paskata tai padaryti.
Joniškio ligoninės direktoriaus žiniomis, sunkaus COVID-19 paciento gydymas gali kainuoti iki 20 tūkst. eurų.
„Galime palyginti. Vakcina kainuoja 20-30 eurų. Jeigu žmogus suserga ir skiepo pagalba praserga lengva forma, kelias dienas nenueina į darbą, išgeria arbatos su medumi ir viskas būna daugmaž gerai.
Tuo metu, jei žmogus suserga vidutine forma, o iš to, ką matome, tai nutinka net gi jauniems asmenims. Nuo 35 m. matome gana staigiai augančią riziką. Ypač vyrams, kurie turi cukrinį diabetą, hipertenciją, viršsvorį.
Tai ir tokių žmonių gydymas kainuoja bent kelis tūkstančius, nes medikamentai yra brangūs. Specifiniai vaistai COVID-19 komplikacijoms suvaldyti kainuoja, tas pats deguonis nemažai kainuoja.
Tad jei žmogus nenori skiepytis, su tuo viskas tvarkoje. Čia yra kiekvieno iš mūsų pasirinkimas. Bet jeigu šitas pasirinkimas priimamas, kuomet yra mokslu patvirtintos apsaugos priemonės ir tu jų nepasirenki... Na, broli, dalis naštos turi tekti ir tau.
Visi yra drąsūs kalbėti apie laisvę mirti, bet kai prispaudžia liga, visi ateina į ligonines ir tuomet tai jau tampa ne tavo asmeniniu sprendimu, o kolektyvine atsakomybe. Manau, kad tai nėra teisinga“, – paaiškino M.Gedminas.
Pritrūko medikų balso?
Jis pastebėjo, kad dalis Lietuvos gyventojų yra kategoriškai nusistatę prieš skiepus, o įvairūs įtikinėjimo būdai nuomonės pakeisti neprivertė.
M.Gedminas tikino pastebėjęs, kad daugybė žmonių yra suklaidinti, o tai rodo, kad informacinis kova dažnai pralaimima. „Žmonės, kurie atsigula į ligonines su COVID-19, iš karto persigalvoja. Tas melas, kurio prifarširuotos žmonių galvos iš įvairiausių, nieko bendro su mokslu neturinčių žmonių, iš karto išsisklaido, kai žmogus karščiuoja, turi 40 laipsnių temperatūrą, kai jam trūksta oro ir jis kovoja dėl kiekvieno jo gurkšnio.
Kai žmogui tiekiant deguonį 20 litrų per minutę greičiu jam vis tiek jo trūksta, reikia galvoti apie prijungimą prie aukštos tėkmės deguonies aparatų arba intubaciją, po kurios beveik 99 proc. ištinka mirtis... žmogus iš karto apsigalvoja, bet tuomet jau būna per vėlu“, – sakė Joniškio ligoninės vadovas.
Todėl, pasak jo, galbūt, galima finansinė atsakomybė padėtų pakeisti nuomones tų, kurių iki šiol taikyti įtikinėjimo būdai nepaveikė.
Tiesa, M.Gedminas pripažino pasigendąs medikų indėlio. „Man labai trūksta medikų įsitraukimo į visuomenės informavimą ir net matau, kad dalis žmonių turėjo abejonių, ateina pas mus (į COVID-19 ligonių skyrių – red.) ir gauna barti, kad nepasikiepijo, nepaisant to, kad turi aibę ligų, kurios didinda riziką.
Jie sako pasitarę su šeimos daktaru, o jis jiems pasiūlęs palaukti, pagalvoti. Jie nesulaukė to tinkamo palaikymo, paskatinimo iš savo medikų. Manau, kad medikų įsitraukimo trūksta“, – sakė M.Gedminas.
