Pandemija kuriam laikui buvo sustabdžiusi daugelį turistinių ir net darbo kelionių. Baimindamosi žaibiškai plintančio mirtino viruso, valstybės buvo užvėrusios sienas ir neįsileisdavo atvykėlių.
Vakcinos keliautojams vėl leido grįžti prie senų įpročių ir dabar nuvykti iš vienos šalies į kitą, su nedidelėmis išimtimis, skiepytiesiems beveik nėra jokių kliūčių.
„Tačiau keliavimo įpročius privalu keisti. Svarbiausia – pamąstyti apie tai, kad užsienyje gali susirgti koronavirusu ir pasirūpinti visais įmanomais draudimais, jei taip nutiktų. Nes standartinis, pavyzdžiui, kreditinės kortelės draudimas COVID-19 ligos atveju užsienyje išlaidas padengia tik labai menkai arba draudimas iš viso negalioja“, – teigė 40 metų A.Kukelkaitė.
Tik jau susirgusi ji sužinojo apie Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią gali gauti Privalomuoju sveikatos draudimu drausti asmenys. Turintieji šią teritorinių ligonių kasų nemokami išduodamą kortelę gali gauti mokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, taip pat – Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Du testai prieš pat ligą – neigiami
Į Barseloną komunikacijos specialistė skrido dėl darbo, tačiau šiame Ispanijos mieste gyvena jos sesuo su šeima, tad A.Kukelkaitė apsistojo jos namuose.
Nors turi Galimybių pasą ir ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, kurie išduodami dviem dozėmis pasiskiepijusiems arba koronavirusu persirgusiems žmonėms, prieš kelionę moteris namuose nusprendė atlikti sau greitąjį COVID testą. Šis buvo neigiamas.
Į Ispaniją Aušra skrido per Rygą, o Barselonoje buvo atrinkta į būrį iš Latvijos atskridusių keleivių, kuriems dar oro uoste vėl atliktas greitasis COVID testas. Šis irgi buvo neigiamas.
Tačiau jau kitą rytą A.Kukelkaitė pasijuto prastai. Temperatūra vis kilo, tad moteris nusprendė pasidaryti dar vieną testą, o šis jau parodė, kad ji serga COVID.
Kadangi jautėsi nekaip, A.Kukelkaitė iš pradžių tik gulėjo lovoje, bet po poros dienų pradėjo aiškintis, kokias procedūras būdama užsienyje turėtų atlikti, jei serga koronavirusu.
Daug papildomų sąlygų
A.Kukelkaitė pripažįsta, kad buvo įpratusi keliauti per daug nesukdama galvos. „Šįsyk irgi neieškojau papildomo draudimo, nes pasitikėjau kelionės draudimu, kurį siūlo bankas kreditinės kortelės turėtojams.
Juolab kad buvo atsiųstas šio draudimo sąlygų papildymas, jog vakcinuotiems žmonėms jis galioja ir susirgus COVID. Bet realiai, pasirodo, tas draudimas galioja ne visada. Pavyzdžiui, negalioja, jei vykstama į šalį, į kurią nerekomenduoja vykti Užsienio reikalų ministerija. Bet per pandemiją beveik į visas šalis nerekomenduojama vykti“, – pasakojo A.Kukelkaitė.
Tiesa, šiam draudimui taikomos ir išimtys, jei buvo laikomasi visų keliavimo taisyklių. Tokiu atveju, būtinosios medicininės išlaidos yra kompensuojamos.
„Tačiau lieka neaišku, kas yra būtinosios išlaidos ir kas – ne“, – neslėpė moteris.
Pavyzdžiui, PGR testas, kurį Aušra atliko Barselonoje, kad būtų patvirtintas koronavirusas, ir už kurį sumokėjo 100 eurų, pasirodo, nėra būtinosios medicininės išlaidos.
„Nesu tikra, ar vizitas pas vietos mediką, irgi būtų priskirtas prie būtinųjų išlaidų, nors sąskaita galėjo būti nemenka“, – sakė A.Kukelkaitė.
Baimindamasi didelių nenumatytų išlaidų, nes neaišku, kiek Ispanijoje galėtų kainuoti vien dokumentas su mediko parašu, kad ji išties serga COVID-19, nors tai aiškiai patvirtino testas, Aušra nutarė pas gydytoją nevykti. Juolab kad ispaniškai lietuvė nekalba, o rasti angliškai kalbantį specialistą, kaip įsitikino ne kartą, rasti ne visada pavyksta.
Vien paskambinusi į vietos visuomenės sveikatos centrą turėjo ilgai laukti, kol galiausiai buvo sujungta su angliškai kalbančiu vertėju.
Tačiau neturėdama Ispanijos mediko patvirtinimo, kad susirgo koronavirusu, vilnietė prarado ir galimybę gauti nedarbingumo išmoką Lietuvoje, nors į Barseloną skrido dėl darbo. Iš Ispanijos ji dirbo nuotoliniu būdu.
„Pasirodo, kai esi užsienyje, gydytojas Lietuvoje negali išrašyti nedarbingumo. Jis tai padaro tik tuomet, kai grįžti ir pateiki užsieniečio kolegos išrašą“, – pasakojo A.Kukelkaitė.
Bilietas keičiamas, bet brangus
Dar viena nemaloni staigmena vilnietei buvo, kai paaiškėjo, kad „airBaltic“ bendrovės bilietas iš Barselonos per Rygą į Vilnių nors teoriškai yra keičiamas, praktiškai keitimas kainuotų beveik 300 eurų.
„Internete buvo galima nusipirkti bilietų tai pačiai dienai už 150 eurų, o man vien už keitimo paslaugą ir naują bilietą paskaičiavo 300“, – stebėjosi moteris. Galiausiai bendrovė sutiko grąžinti pinigus už nepanaudotą bilietą, o kitą, su galimybe jį keisti be papildomų mokesčių, moteris įsigijo už 200 eurų.
Išskristi numatytu laiku A.Kukelkaitė negalėjo, nes privalėjo izoliuotis. „Tačiau net ir šiuo atveju teoriškai galėjau skristi ir niekam nebūčiau pamelavusi, nes, jei esi vakcinuotas, registruojantis skrydžiui ir pildant anketą, nėra nė vieno klausimo apie tai, ar sergi, ar jauti simptomus“, – pasakojo vilnietė, kurią nustebino toks atsainus požiūris.
Skrendant į užsienį, ypač jei tai nėra turistinė kelionė per agentūrą, svarbu pasidomėti, ar turimas draudimas dengtų išlaidas, jei būtinąjai 10 dienų izoliacijai reikėtų nuomotis viešbutį.
„Kadangi apsistojau pas seserį, nakvynė man nekainavo, bet būtų gerokai patuštinusi kišenę, jei būtų tekę gyventi viešbutyje. Juolab kad ten gyvendamas dar turėtum ir maistą iš kur nors užsisakyti“, – sakė komunikacijos specialistė.
Reikalavo atvykti pas gydytoją
Jau grįžusi į Lietuvą A.Kukelkaitė pradėjo domėtis, kaip galėtų fiksuoti e.sveikatos sistemoje, kad sirgo COVID-19.
Jos buvo reikalaujama atvykti į polikliniką ir fiziškai pristatyti PGR testo rezultatą, kurį moteris Ispanijoje gavo elektroniniu paštu.
„Jei nori registruotis nuotolinei gydytojo konsultacijai, gali tai padaryti tik gruodžio viduryje, o registracija fizinei konsultacijai suteikiama kad ir kitą dieną. Man atrodė nesąmonė gaišti ir savo, ir gydytojos laiką vien tam, kad pristatyčiau elektroninę pažymą, kuri turi būti įkelta į elektroninę sistemą, tačiau poliklinikos personalas telefonu aiškino, kad nėra kitų būdų – privalau atvykti“, – stebėjosi A.Kukelkaitė.
Galiausiai vilnietė tokį būdą vis dėlto rado: reikiamus dokumentus ji nusiuntė „Litexpo“ vakcinacijos centro Vilniuje darbuotojams ir šie įkėlė juos į e.sveikatos sistemą.
A.Kukelkaitę nustebino, kad elektroniniu paštu prašoma atsiųsti ir asmens dokumento kopiją, nes tai labai nesaugus būdas siųsti tokius jautrius duomenis. Be to, neaišku, kaip jie po patvirtinimo sunaikinami arba saugomi, ir ar apie tai iš viso pagalvota.
„Asmens duomenys tokiu atveju – visiškai neapsaugoti. Suprasdami poreikį, vakcinacijos centro darbuotojai ėmėsi iniciatyvos padėti žmonėms paprasčiau susitvarkyti reikalus, tačiau saugios sistemos pateikti duomenis elektroniniu būdu labai reikia“, – pastebėjo komunikacijos specialistė.
Keliautojų bėdoje nepalieka
Dovilė Zabkutė, kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė: „Visiems savo klientams pabrėžiame, kad kelionės sklandumas priklauso nuo pasirengimo – informacijos išsiaiškinimo, reikiamų dokumentų užpildymo. Įsigaliojus ES skaitmeniniam COVID pažymėjimui, nusistovėjo aiškesnės saugaus keliavimo taisyklės, keliavimas pasiskiepijusiems tapo paprastas.
Kitas labai svarbus aspektas – tinkamo draudimo įsigijimas. Galimų atostogų krypčių pasirinkimas yra didelis, vienų šalių vyriausybės dengia turistų apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas COVID susirgimo atveju, kitose reikalingas ar net privalomas draudimas, dengiantis minėtas išlaidas. Keliautojams primygtinai rekomenduojame įsigyti tinkamą draudimą, kad apsisaugotų nuo galimų neplanuotų išlaidų.
Jei atostogų metu keliautojams nustatomas COVID-19, priklausomai nuo šalies vidaus politikos, izoliacijos laikotarpiui jie yra perkeliami į tam specialiai pritaikytus viešbučius arba lieka tame pačiame viešbutyje, bet specialiai izoliacijai parengtuose kambariuose.
Tokių atvejų, kai keliautojams per atostogas buvo nustatytas COVID, šiais metais turėjome nedaug. Visoje įmonių grupėje – apie 40. Atvejų itin sumažėjo įsibėgėjus vakcinacijos procesams visame pasaulyje.
Jei suserga per atostogas, savo keliautojų nepaliekame vienų: su jais bendrauja bei visais klausimais padeda mūsų atstovai užsienyje ir partneriai. O mes, kaip kelionių organizatorius, pasibaigus saviizoliacijai, įsipareigojame padėti savo keliautojams sugrįžti į Lietuvą kiek įmanoma mažesniais kaštais.
Pavyzdžiui, jei tik yra galimybių, atgalinio skrydžio bilietą keliautojai gali pasikeisti į kitą artimiausią mūsų grįžtamąjį reisą su laisvomis vietomis už priemoką. Kitais atvejais ieškome alternatyvų keliautojams grįžti reguliariais skrydžiais kuo mažesniais kaštais ir geresnėmis sąlygomis.“
Svarbiausia – sąlygas aptarti su draudiku
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento direktorius: „Bendrai kelionių draudimas yra skirtas apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų, jei kelionės metu užsienyje sutriktų sveikata, patirtumėte traumą ir reikėtų medikų ar kitokios pagalbos. Kiekvienoje kelionėje gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų, kai, pavyzdžiui, tenka perkelti lėktuvo bilietus, dingsta bagažas ar pan. Tokias išlaidas taip pat galima įtraukti į draudimo sutartį kaip „Nenumatytų išlaidų“ draudimo apsaugą ir gauti kompensaciją nutikus tokiems atvejams. Konkrečius atvejus, kada ši apsauga galioja, reikėtų derinti pasirašant sutartį.
Draudimo bendrovės nuo COVID-19 rizikos draudžia skirtingai: dažniausiai taiko individualias sąlygas, kuriomis remiantis padengia su COVID-19 liga susijusias išlaidas, todėl pagrindinis patarimas keliautojui – labai gerai išsiaiškinti šias sąlygas. Įprasta, kad šios rizikos draudimas padengs jūsų išlaidas, jei užsienyje diagnozavus COVID-19 būsite hospitalizuotas arba jums bus paskirtas gydymas namuose (ar laikinoje saviizoliacijos vietoje) su vaistais, tačiau saviizoliacijos vieta, testų išlaidomis keliautojas turėtų pasirūpinti pats.
Paprastai būtent medikų konsultacijų, vaistų ir gydymo ligoninėje išlaidos užsienyje ir yra pačios didžiausiosios, todėl neturint COVID rizikos padengimo sąlygos kelionių draudimo sutartyje, jos gali būti net ir nekompensuojamos pagal standartinę kelionių draudimo sutartį.
Taip yra sudarytas ir „Lietuvos draudimo“ pasiūlymas – prie standartinio kelionės draudimo įsigijus papildomą COVID riziką, būtų padengtos visos gydymo išlaidos, medikų konsultacijos, gydymas ligoninėje ar paskirti vaistai gydymuisi namuose. Bet sąlygos rinkoje skirtingos, todėl svarbiausia – aptarti konkrečias sąlygas su savo draudiku.“
Dokumentus pateikti gali internetu
Malgožata Kozič, „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja: „Nedarbingumo pažymėjimas pateisina žmogaus neatvykimą į darbą, o ligos išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
Jei apdraustasis Lietuvoje asmuo pripažįstamas laikinai nedarbingas už Lietuvos ribų, jam medicininius dokumentus į nedarbingumo pažymėjimą pakeičia „Sodros“ skyriaus vyriausiasis specialistas nedarbingumo kontrolei.
Taigi, jei žmogus yra draustas ligos socialiniu draudimu Lietuvoje, jam susirgus COVID-19 liga per komandiruotę ar nustačius privalomą izoliaciją dėl kontakto su sergančiu asmeniu už Lietuvos ribų, jis turi kreiptis į buvimo vietos komandiruotės metu gydymo įstaigą.
Gydytojo išduoti medicininiai dokumentai (medical report) su nurodyta laikinojo nedarbingumo trukme ir laikinojo nedarbingumo priežastimi Lietuvoje galės būti pakeisti į nedarbingumo pažymėjimą, kai bus gautas asmens prašymas ir dokumentai. Juos galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą internetu.
Jei žmogus, susirgęs ar turėjęs kontaktą su koronaviruso infekcija sergančiu asmeniu, komandiruotės metu užsienyje gavo iš atitinkamos institucijos užsienyje nurodymą apie privalomą izoliaciją konkrečiu laikotarpiu, turi jį pateikti su kitais dokumentais teikdamas prašymą.
Dokumentų vertimą į valstybinę kalbą organizuoja prašymą su dokumentais gavęs „Sodros“ teritorinis skyrius. Apie išduotą elektroninį pažymėjimą ar dėl trūkstamų asmens laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių duomenų neišduotą elektroninį pažymėjimą, „Sodros“ skyrius informuoja gyventoją raštu.
Tuo atveju, jei parvykus iš užsienio, žmogaus gydymas tęsiamas Lietuvoje stacionare ar ambulatoriškai, dėl už Lietuvos ribų gautų jo laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių dokumentų pakeitimo į nedarbingumo pažymėjimą asmuo gali kreiptis ir į jį gydantį gydytoją.
Tokiu atveju nedarbingumo pažymėjimą išduos asmenį gydantis gydytojas, gavęs „Sodros“ teritorinio skyriaus leidimą.“
Dėl dokumentų sprendžia pačios įstaigos
Julijanas Gališanskis, Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas: „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremaliosios situacijos metu reglamentuoja 2020 m. birželio 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
Šis įsakymas nurodo, kad konsultacijos būdas (kontaktinis arba nuotolinis) pasirenkamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir paslaugos tipą. Kontaktiniu būdu turi būti teikiama šeimos gydytojo komandos nario konsultacija, kai pacientas kreipiasi dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, taip pat – pirmoji gydytojo specialisto konsultacija, kai yra išrašytas siuntimas.
Jei šeimos gydytojo sprendimu pacientui gali būti suteikta konsultacija nuotoliniu būdu, tačiau pacientas paaiškina, kad kontaktinis būdas labiau atitinka jo interesus, pacientui paslauga teikiama tiesioginio kontakto būdu.
Taip pat tiesioginio kontakto su pacientu būdu teikiamos odontologinės paslaugos, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos, vykdomas vaikų ir suaugusiųjų skiepijimas, atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai, vykdomos ligų prevencijos programos.
Sveikatos apsaugos ministerija nereglamentuoja, kokiu būdu turi būti pateikti užsienyje diagnozuotą COVID-19 ligą patvirtinantys dokumentai. Kokia praktiką taikyti, gydymo įstaigos sprendžia pačios.“
