Apie naująją koronaviruso atmainą „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ penktadienį kalbėjo virusologas Gytis Dudas.
Palygino ir su delta atmaina
G.Dudas pažymėjo, kad naujoji koronaviruso omikron atmaina yra išskirtinė.
„Ši atmaina atsirado lyg iš niekur, su daugeliu mutacijų, ir nesame matę jokių vidurinių grandžių, kurios būtų nuvedusios link šios atmainos. Kaip ir kyla įtarimas šiuo metu, kad ši atmaina galėjo peršokti į kažkokį rezervuarą – tai galėjo būti tiek gyvūnai, tiek imunosupresuoti asmenys, ir kažkuriuo metu peršoko į žmones“, – aiškino G.Dudas.
Vis tik, pasak specialisto, vien faktas, kad ši atmaina turi daug mutacijų, dar nebūtinai reiškia, kad ji yra kažkuo pavojingesnė.
„Nemaža dalis tų mutacijų tiesiog nėra charakterizuotos, jų poveikis viruso elgsenai nėra gerai ištirtas. Vienas dalykas, kurį mes galime nuspėti, kad keturios iš tų mutacijų, žinome, turėtų turėti poveikį tam, kaip gerai imuninė sistema, kuri yra susipažinusi su kitomis atmainomis ar skiepais, mato šią atmainą.
Tai šiuo metu kyla įtarimų, kad greičiausiai ši atmaina turės didesnę tikimybę užkrėsti žmones pakartotinai, ir tuos žmones, kurie yra pasiskiepiję“, – kalbėjo G.Dudas.
Virusologo teigimu, nerimauti dėl sumažėjusio vakcinų efektyvumo kol kas taip pat nereikėtų.
„Galime palyginti šią atmainą su delta. Delta pati yra jau maždaug dvejais metais nutolusi nuo pirminio varianto, kurio pagrindu ir buvo sukurti skiepai. Lietuvos statistikos departamento paruoštas skiepų efektyvumo tyrimas parodė, kad, nepaisant to, kad skiepai yra maždaug dvejais metais nutolę nuo to, kas cirkuliuoja Lietuvoje, skiepų efektyvumas iki šiol yra apie 80 procentų, kas yra labai geri skaičiai.
Todėl manyti, kad kažkokiu stebuklingu būdu skiepai visiškai praras savo efektyvumą, yra itin naivu. Ir taip pat turėtumėme turėti omenyje, kad, net jei skiepai mūsų pakankamai gerai neapsaugo vien nuo užsikrėtimo, jie žymiai geriau apsaugo nuo hospitalizacijos ir dar geriau apsaugo nuo mirties. Šiuo atžvilgiu gerai paskiepytos populiacijos kol kas neturėtų labai bijoti būtent šios atmainos“, – aiškino G.Dudas.
Jis pridūrė, kad kol kas apie šią atmainą žinoma nedaug, tačiau per artimiausias dienas ar savaites mokslininkai turėtų pateikti daugiau duomenų. Vis tik specialistas spėja, kad naujoji omikron atmaina jau yra paplitusi gerokai plačiau, nei skelbiama.
„Vienas dalykas, kuris man šiuo metu itin nepatinka, yra tas, kad Pietų Afrikos Respublikos (PAR) mokslininkai, nusprendę pasidalinti šiais rezultatais vien todėl, kad jie sekoskaitą visame Afrikos žemyne atlieka geriausiai, šiuo metu sulaukia tokių kelionių draudimų, nors akivaizdžiai iš dabartinių duomenų matyti, kad ši atmaina yra paplitusi žymiai plačiau, nei PAR. Gaila matyti tokius neapgalvotus, refleksinius sprendimus“, – svarstė G.Dudas.
Jis taip pat pritarė, kad didelę reikšmę ir svarbą šiuo metu turi ir žmonių revakcinacija.
„Įsivaizduoju, kad savaitę ar dvi dėl sukilusio imuniteto būtumėme atsparūs vos ne visoms infekcijoms. <...> Kuo šviežesnis skiepas, tuo jis geriau veikia. Tai revakcinacija būtų labai gerai, bet daugiausia, kas susimokės už naujosios atmainos cirkuliavimą, yra neskiepyti žmonės, kurie serga sunkiausiai, kaip matome“, – sakė virusologas.
Pasak G.Dudo, omikron atmaina pasižymi ir tuo, kad ją paprasčiau sekti.
„Esame atsidūrę ganėtinai geroje situacijoje iš testavimo pusės, kadangi ši nauja atmaina turi vieną bendrą bruožą su alfa atmaina. Tai reiškia, kad, naudojant tam tikrus PGR rinkinius atsiranda vieno iš to testo taikinių iškritimas – tai reiškia, kad testas žiūri, ar žmogaus organizme galima aptikti tris viruso genus, ir to pakitimo metu vienas iš testo rezultatų kaip ir dingsta.
Tokiu būdu mes anksčiau buvome įpratę sekti alfa atmainą, kuri buvo pradėjusi įsitvirtinti Lietuvoje 2021 metų sausį. <...> Bet kokia atmaina, kurią galėtumėme aptikti PGR testais, tikėtina, galėtų būti tokie atvejai kuo greičiau nukreipiami sekoskaitai“, – aiškino jis.
PSO: koronaviruso omikron varianto keliama rizika – „labai didelė“
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį įspėjo, kad naujasis koronaviruso omikron variantas visame pasaulyje kelia „labai didelę“ riziką, nors jo pavojingumas ir užkrečiamumas dar ne iki galo aiškūs.
Pasak šios Jungtinių Tautų agentūros, pirmą kartą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) identifikuota omikron atmaina „labai skiriasi, turi labai daug mutacijų, o dalis jų kelia susirūpinimą ir gali būti susijusios su galimybe išvengti imuninio [atsako] bei didesniu užkrečiamumu“.
„Tolesnio omikron [atmainos] plitimo pasaulyje tikimybė yra didelė“, – viename techniniame laiške įspėjo PSO.
Organizacija pridūrė, kad kol kas nepranešta apie jokius su omikron variantu siejamus mirties atvejus.
Tačiau net jei naujasis variantas ir nepasirodytų pavojingesnis ar labiau mirtinas už ankstesnius, lengvesnis plitimas reikštų daugiau COVID-19 atvejų, didesnį spaudimą sveikatos apsaugos sistemoms, o tuo pačiu ir daugiau mirties atvejų, nurodė PSO.
„Jei dėl omikron kils dar viena didelė COVID-19 banga, pasekmės gali būti sunkios, – sakoma dokumente. – Bendra pasaulinė rizika, susijusi su naujuoju susirūpinimą keliančiu omikron variantu, vertinama kaip labai didelė.“
PSO teigimu, šalys turėtų atidžiau stebėti ir stengtis susidaryti aiškų vaizdą, kur ir kokiu greičiu plinta naujoji atmaina.
PSO taip pat ragina spartinti skiepijimą nuo COVID-19, ypač pažeidžiamose, skiepų išvis dar nesulaukusiose populiacijose.
