Ji taip pat įžvelgia ir kitą pavojų – augantį užsikrėtimų tarp vaikų skaičių.
D.Razmuvienė priminė, kad įvairūs COVID-19 rodikliai šalyje augo net 3 mėnesius ir ši tendencija pasikeitė tik praėjusio mėnesio pradžioje.
„Lapkritis pasižymėjo, kad ir nedideliu, bet sergančiųjų skaičiaus kritimu. Kiti rodikliai taip pat lėtai gerėjo. Tokią situaciją įvardijame kaip sudėtingą, bet stabilią. Bet matome, kad praėjusi savaitė ir savaitgalis pasižymi sergamumo kritimo sustojimu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo epidemiologė.
Ji pastebėjo, kad sergamumas tarp suaugusiųjų išlieka stabilus, bet vėl daugėja užsikrėtimų tarp vaikų iki 10 metų. Pasak D.Razmuvienės, situacija išlieka įtempta. Ta rodo ir padėtis ligoninėse – reanimacijos skyriuose vis dar guli daugiau nei šimtas sunkių COVID-19 pacientų.
Neramina vaikų situacija
Negana to, Lietuvoje šiuo metu fiksuojama daugiau nei 700 aktyvių koronaviruso protrūkių, didžioji dalis – ugdymo įstaigose.
„Tai neramina, nes vaikų nuo 12 metų ir jų tėvų skiepijimo apimtys nėra pakankamos, kad galėtume labai ramiai laukti Kalėdų.
Kita grėsmė – omikrono atmainos atsiradimas. Reikia laukti koks bus šio viruso varianto elgesys, kaip jis save parodys. Jau matome, kad mūsų kaimynai estai fiksavo keletą naujų omikrono atmainos atvejų“, – perspėjo D.Razmuvienė.
Apie omikron atmainos atvejus pirmadienio rytą pranešė ir Latvija. Tačiau epidemiologė pažymėjo, kad Lietuvoje netrūksta bėdų ir be naujosios atmaimos.
„Nežinant kokiomis savybėmis pasižymi šita atmaina yra labai sunku būti visiškai ramiems. Dabartinė situacija nėra palanki, kad mes galėtume suvaldyti delta atmainą, bet ir naują, dar – nežinomą viruso variantą“, – pabrėžė epidemiologė ir pridūrė, kad išlieka būtinybė laikytis visų kompleksinių apsaugos priemonių.
Omikron atėjimas – tik laiko klausimas
Viruso atmainos identifikuojamos sekoskaitos tyrimais. Tačiau D.Razmuvienė paaiškino, kad jiems reikia laiko. Antai, kad užtikrintai būtų galima pasakyti nustačius omikron atmainą, mėginyje reikia identifikuoti visas spyglio baltymo mutacijas, kurių omikron turi daugiau nei 30.
Tiesa, epidemiologės tvirtinimu, naująją atmainą nustatė šalys, kuriose kelionės į užsienį vyksta didesnėmis apimtimis.
„Manau, Lietuvoje tik laiko klausimas (kada bus nustatyta omikron atmaina – red.). Nustatymui reikia apie poros savaičių, bent 10 dienų, kad virusas būtų tiksliai identifikuotas.
Dabar spėlioti, kokios bus viruso savybės tikrai nesinorėtų, nereikėtų to daryti. Reikėtų žiūrėti iš kitų šalių patirties, ne tik Afrikos valstybių. Reikėtų turėti pirminius tikslesniu duomenis, kiek šitas virusas yra labiau užkrečiamas, kiek mūsų vakcina, kuriame jau esame pasiskiepiję bus paveiki“, – aiškino D.Razmuvienė.
Nuotoliniam mokymui reikalo nemato
Paklausta, ar dėl dažnėjančių viruso protrūkių mokyklose nevertėtų ankstinti mokinių atostogų, NVSC atstovė buvo kategoriška. Jokio reikalo tam kol kas ji nemato.
„Kreivės kilimas yra nuosaikus. Protrūkiai mokyklose yra neskaitlingi – tai reiškia, kad viename protrūkyje nesuserga labai daug vaikų. Tas protrūkių neskaitlingumas, testavimas ugdymo įstaigose leidžia sulėtinti viruso plitimą“, – ramino D.Razmuvienė.
Ji pridūrė, kad mokyklos taiko ir kitas priemones. Pavyzdžiui, srautų reguliavimo, patalpų vėdinimo. Todėl esą įprastinis ugdymo procesas įprastine savo forma gali būti išsaugotas.
„Tikrai tokių kalbų, kad reikėtų pereiti į nuotolinį mokymą kol kas nėra. Esama situacija tikrai leidžia vaikams mokytis kontaktiniu būdu“, – patikino D.Razmuvienė.
