„Mūsų atliktas stebėjimo tyrimas įrodo, kad paros laikas turi įtakos imuniniam atsakui į SARS-CoV-2 vakcinaciją. Šios išvados gali būti naudingos, siekiant maksimaliai padidinti vakcinų veiksmingumą“, – sakė viena iš tyrimo autorių ir Harvardo medicinos mokyklos neurologijos profesorė Elizabeth Klerman.
Kai kurių ligų simptomai ir daugelio vaistų poveikis skiriasi priklausomai nuo paros laiko. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantys plaučių ligomis pastebi, kad jų simptomai paūmėja konkrečiu paros metu. Prieš kelis metus atliktas tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus vyrų antikūnų titras buvo didesnis, kai nuo gripo jie skiepijosi ryte, o ne po pietų.
Mokslininkai net gi aiškinasi, kuriuo paros metu geriausia taikyti gydymą prieš vėžį. „Bandymai parodė, kad kai kurių chemoterapinių preparatų skyrimas tam tikru paros metu veiksmingai nukreips į vėžines ląsteles, bet sumažins galimą žalą kitoms ląstelėms“, – paaiškino E.Klerman.
Atsižvelgę į šiuos pavyzdžius tyrėjai pasišovė pabandyti išsiaiškinti, kokios įtakos cirkadins laikrodis gali turėti reguliuojant SARS-CoV-2 imuninį atsaką ir COVID-19 sunkumą.
Stebėjimo tyrime buvo įvertintas po skiepijimo nuo COVID-19 susidaręs antikūnų kiekis 2190 Jungtinės Karalystės (JK) sveikatos priežiūros darbuotojų. Vykdant JK infekcijų prevencijos programą, skiepijimo metu buvo paimti kraujo mėginiai iš besimptomių ligoninių darbuotojų. Tyrėjai sukūrė modelį, skirtą įvertinti poveikį antikūnų lygiui pagal vakcinacijos dienos laiką, vakcinos tipą (iRNR tipo „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer“ ir „Biontech“) vakcina arba „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) adenovirusinė vakcina), amžių, lytį ir dienų skaičių po vakcinacijos.
Tyrėjai nustatė, kad antikūnų atsakas paprastai buvo didesnis visiems, kurie buvo paskiepyti vėlesniu dienos metu. Antikūnų atsakas taip pat buvo didesnis tiems, kurie buvo skiepyti „Comirnaty“ vakcina, moterims ir jaunesniems žmonėms.
Pastebėtina, kad imuninio atsako į skiepus nuo COVID-19 tyrimas parodė priešingus rezultatus nei ankstesnė studija parodžiusi, kad vyresnio amžiaus vyrams nuo gripo palankiau skiepytis ryte.
Galimos skirtingų išvadų priežastys: „SARS-CoV-2 vakcinos ir gripo vakcinos veikimo mechanizmai skiriasi vienas nuo kito, o antikūnų atsakas gali labai skirtis priklausomai nuo to, ar imuninė sistema atpažįsta patogeną dėl ankstesnių užsikrėtimų, kaip tai nutinka gripo atveju, ar organizmas susiduria su informacija apie jam visiškai naują virusą“, – sako E.Klerman.
Tiesa, tyrimo ribotumą lėmė tai, kad trūksta duomenų apie jo dalyvių medicininę ir vaistų istoriją, jų miego įpročius ir pamaininio darbo modelius, kurie taip pat gali turėti įtakos atsakui į vakciną.
„Turime papildyti savo tyrimo duomenis tam, kad geriau suprastume pagrindinę SARS-CoV-2 fiziologiją ir organizmo reakciją į vakcinaciją. Tuomet galėtume rekomenduoti žmonėms, norintiems papildomo vakcinos pastiprinimo, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs, pasiskiepyti po pietų“, – sako E.Klerman.
„Šis tyrimas yra pirmas žingsnis, parodantis vakcinacijos nuo COVID-19 paros laiko svarbą“, – pabrėžė profesorė.
Tačiau E.Klerman akcentuoja, kad nereikėtų atidėlioti vakcinacijos, ieškant geriausio laiko. Svarbiausia yra pasiskiepyti, nes tai esminis žingsnis siekiant užkirsti kelią COVID-19 infekcijai.
Šiuo metu E.Klerman kartu su kolegmis analizuoja duomenis apie Masačusetsto „General Brigham“ sveikatos priežiūros įstaigų tinkle paskiepytiems žmonėms pasireiškusį vakcinų šalutinį poveikį. „Jei antikūnų lygis yra didesnis, kai žmonės vakciną gauna po pietų, turėtume pastebėti, kad tuomet šalutinis poveikis taip pat yra dažnesnis ir stipresnis“, – sako E.Klerman.
Ji taip pat tikisi, kad turės galimybę iš naujo išanalizuoti duomenis iš atsitiktinių imčių kontroliuojamų SARS-CoV-2 vakcinos tyrimų, jog nustatytų, ar pasiskiepijimo paros metas turėjo įtakos vakcinos veiksmingumui.
Parengta pagal news.harvard.edu inf.
