Bendram tikslui jėgas suvienijo Vilniaus Universiteto (VU) atstovai: VUL Santaros klinikų gydytojas vaikų gastroenterologas profesorius Vaidotas Urbonas ir VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas.
Kas sieja žarnyną ir bendrą mūsų savijautą?
Pastebima, kad per pastaruosius 20 metų išaugo gydytojų ir mokslininkų susidomėjimas žarnyno sistema. Profesorius V.Urbonas atkreipia dėmesį, kad žarnynas turi itin didelį sąlytį su mus supančia aplinka.
„Daugelis įsivaizduoja, kad didžiausią kontaktą su aplinkiniu pasauliu turi mūsų oda ar kvėpavimo takai, bet iš tiesų tai nedidelis plotas. Žarnynas yra ta vieta, kur mes labiausiai susiliečiame su aplinka. Jį galime palyginti su vamzdžiu, kurio viduje yra maistas, oras, dujos ir kiti elementai.
Suaugusio žmogaus žarnynas siekia net 5-6 metrus ir yra padengtas gaureliais – ataugomis, pro kurias organizmas pasisavina maistines medžiagas. Jeigu gaurelius ištiestume, gautume lauko teniso korto dydžio plotą. Štai per kokio dydžio erdvę žarnynas ir organizmo imuninės, nervinės ląstelės jungiasi su išoriniu pasauliu.
Nuo to, kaip žarnynas kontaktuoja su aplinka, gali priklausyti mūsų bendra savijauta ir netgi onkologinių, infekcinių, alerginių, autoimuninių ir kitų ligų atsiradimas. Žarnyno imuninė sistema atsako už mūsų organizmo gynybines reakcijas prieš bakterijas, virusus, kitus ligų sukėlėjus. Todėl be galo svarbu, kas patenka į mūsų žarnyną“, – teigia pašnekovas.
Siekiant dar geriau ištirti žarnyne vykstančių procesų įtaką bendrai organizmo būklei, 2020 m. pradėtas projektas, kuris vykdomas pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Tiria autizmo sutrikimą turinčius vaikus
Vaikų gastroenterologas prof. V.Urbonas pasakoja, kad mintis apie projektą kilo stebint mažuosius pacientus. „Kone kasdien susiduriu su tokia banalia problema, kaip vidurių užkietėjimas. Viena mama kartą pasakė: „Kai vaikas išsituštino, toks jausmas, kad gimė naujas žmogus“.
Kodėl taip yra? Gal vaikui skaudėjo pilvą, kai negalėjo išsituštinti? Nebūtinai. Kai vaikas savaitę laiko nesituština, žarnyne gaminasi tam tikros medžiagos, kurios daro įtaką elgesiui, nuotaikai, apetitui ir kitiems procesams. Stebint žarnyno ryšį su bendra savijauta, kilo mintis, kad išmatų transplantacijos pagalba galime pagerinti bendrą būklę pacientams, kurie turi psichinės sveikatos sutrikimų“.
Gydytojo teigimu, išmatų transplantacijos veikimo principas toks pat, kaip probiotikų vartojimo: į žarnyną perkeliamos skirtingų genčių ir rūšių gerosios bakterijos bei jų apykaitos produktai. Tai – vis plačiau naudojama procedūra, kurios proveržis įvyko 2013 metais, kai ši procedūra atlikta pacientams, sergantiems pavojinga Clostridium Difficile žarnyno infekcija.
„Žarnyno mikrobiotos tyrimams pasirinkau vaikus, kurie turi autizmo spektro sutrikimų. Ši grupė ypatinga: tokių vaikų visame pasaulyje daugėja ir niekas nežino, kodėl. Daugelis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, taip pat skundžiasi virškinimo trakto ligomis. Autizmo spektro sutrikimus turinčių pacientų gydymas labai komplikuotas, todėl norime pagerinti jų gyvenimo kokybę“, – sako prof. V.Urbonas.
Suvienijo jėgas
Projekto idėja įgavo formą, kai prof. V.Urbonas suvienijo jėgas su dr. Aurelijumi Buroku. Anot mokslininko, projektą įkvėpė siekis geriau pažinti žarnyne vykstančius procesus.
„Žarnyno mikrobiotos persodinimo procedūros jau taikomos, tačiau mes šį gydymo metodą galime padaryti dar veiksmingesniu. Dabar naudą bendrai savijautai pastebi maždaug 70 proc. pacientų, tačiau poveikis būna trumpalaikis. Jeigu pavyks išsiaiškinti mechanizmus, kurie lemia šiuos procesus, suteiksime geresnį rezultatą.
Keliame hipotezę, kad operacijos metu nereikia perkelti visų žarnyno bakterijų, užtektų persodinti tik tam tikras jų rūšis: savotiškus mikrobiotos mišinius. Taip būtų ne tik efektyviau, bet ir saugiau: šiuo metu yra rizika, kad perkeliant donoro išmatas pacientui, gali būti perkelta ir nesveika žarnyno mikrobiota. Tai problema, kurią siekiame išspręsti.
Galbūt ateityje nereikės chirurginės intervencijos ir reikiamą dozę pacientas gaus piliulės pagalba“, – tikisi dr. A.Burokas.
Mokslininkai mano, kad išmatų transplantacijos procedūrą pavyks panaudoti įvairių lėtinių ligų gydymui tais atvejais, kai efektyvios pagalbos nėra. „Tai standartinė operacija: pacientams padaroma nejautra ir kolonoskopijos būdu į storąją žarną perkeliamas mikrobiotos turinys, paimtas iš sveikų donorų“, – apie procedūros eigą aiškina prof. V.Urbonas.
„Laboratorijoje mokslininkai tiria mikroorganizmų mėginius, kurie paimami operacijos metu. Šiame etape žarnyno mikrobiotos mėginius persodiname į bandomuosius gyvūnus – peles. Bandome išsiaiškinti, kokios bakterijos daro įtaką vykstantiems procesams“, – teigia dr. A.Burokas.
LMT suteikė paramą brangiems tyrimams
Dr. A.Burokas pasakoja, kad pradėtus tyrimus sutrikdė prasidėjusi COVID-19 pandemija. „Visos neplaninės procedūros Santaros klinikose turėjo sustoti dėl padidėjusios apkrovos. Nutrūko pacientų įsitraukimas į tyrimą, mėginių paėmimas, nes paprasčiausiai negalėjome vykdyti darbų. Prie aktyvaus projekto plėtojimo sugrįžome 2021 m. vasarą“.
Jis prisimena, kad pradėję tyrimus, mokslininkai labai greitai atsirėmė į dar vieną opų klausimą – kaip juos finansuoti?
„Kai ėmėme bendradarbiauti su profesoriumi V.Urbonu, susidūrėme su esmine kliūtimi – žarnyno mikrobiotos tyrimams reikia didelių lėšų ir kitų resursų. Įranga, laboratoriniai gyvūnai ir jų išlaikymas – labai brangus malonumas“.
Dėl šios priežasties Dr. A.Burokas džiaugiasi Lietuvos mokslo tarybos palaikymu: „Jos atstovai puikiai suprato mūsų tyrimų perspektyvą. LMT palaikymo dėka gauname darbams reikalingą Europos regioninės plėtros fondo finansavimą. Šiandien turime progą įgyvendinti realų darbą, kuris teikia naudą mokslui ir visuomenei – jeigu ne Taryba, šis sumanymas ir būtų likęs tiesiog gražia idėja“.
Kelia ambicingus tikslus
Kol kas pradėti tyrimai yra pradinėje stadijoje – projekto užbaigimas numatomas tik 2023 m. rugsėjo mėnesį.
„Šiuo metu aktyviai renkame duomenis. Mėginius imame tiek iš pacientų, tiek iš laboratorinių gyvūnų. Kol kas nesame pasiekę reikiamo dalyvių skaičiaus (numatyta, kad projekte turi dalyvauti 25-35 pacientai – aut.past.), tačiau sparčiai judame ta kryptimi“, – teigia dr. A.Burokas.
Jis išduoda, kad mokslininkų komanda turi dar vieną itin svarbią prielaidą. „Gali būti, kad žarnyno mikrobiota – būtent tas šaltinis, kuris padės ne tik palengvinti pacientų būklę, bet ir nustatyti autizmo spektro simptomus. Tai reiškia, kad autizmą galėtume diagnozuoti anksčiau ir taip užkirstume kelią sunkesnių jo formų išsivystymui. Ši idėja labai ankstyvoje stadijoje, tačiau ją tikrai plėtosime“.
„Einame teisingu keliu. Neabejoju, kad atliekamų tyrimų dėka suteiksime pagalbą autizmo spektrą turintiems žmonėms ir pacientams, sergantiems įvairiomis kitomis ligomis“, – įsitikinęs prof. V.Urbonas.
Finansuoja Europos socialinis fondas.
