„Iš to seka labai paprastas patarimas. Jeigu pralošiame kokybę, tai reiktų bent jau maksimaliai išlaikyti kiekybę.
Kitaip tariant, tai turėtų būti papildoma paskata pasiskiepyti sustiprinančiąja doze. Kas pasiskiepys dabar, tam imunitetas iki Kalėdų nesusiformuos, bet iki Naujų metų, ar po jų, tai bus pasiekta.
Tyrimai rodo, kad praėjus pusei metų nuo pasiskiepijimo bet kuria vakcina, neutralizuojančių antikūnų poveikis prieš omikron atmainą yra lygus nuliui“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Svarbūs ne vien antikūnai
Profesorius pabrėžė, kad naujienų apie tai, kaip trečioji skiepo dozė apsaugo nuo užsikrėtimo omikron atmaina jau yra, tačiau tai tik laboratorinių tyrimų duomenys. Surinkti daugiau informacijos apie viruso elgseną realiame pasaulyje nepavyks, kol ji nepaplis labiau.
Jis pabrėžė, kad pasiskiepijus trimis „Pfizer“ vakcinos dozėmis apsauga prieš omikron atmainą po dviejų savaičių nuo paskutinės vakcinacijos siekia 58 proc. Praėjus trims mėnesiams, efektyvumas krenta pusiau.
Pasiskiepijus dviem „Moderna“ skiepo dozėmis ir gavus trečią „Pfizer“ dozę, neutralizuojančių antikūnų apsauga nuo omikron atmainos siekia 78 proc., praėjus 2 savaitėms nuo revakcinacijos.
„Bet čia ne viskas. Imunitetas nėra vien tik antikūnai. Yra ir ląstelinis imunitetas. Jis koreliuija su antikūnais, bet tikėtina, kad išliks ilgiau. Antikūnai gal ir nebespės apsaugoti mūsų nuo užsikrėtimo, bet ląstelinis imunitetas pradės greitai veikti, ląstelės su virusu bus žudumos, kitos ląstelės prigamins naują antikūnų partiją ir tada toks žmogus trumpesnį laiką bus užkrečiama ir tikėtina, kad sirgs daugiau lengviau, išvengs reanimacijos ar net mirties“, – pabrėžė S.Čaplinskas.
Jis paaiškino, kad jau keliama hipotezė, jog omikron atmaina pirmiausia atsirado pelės organizme.
„Kinai prieš porą dienų paskelbė dar nerecenzuotą tyrimų publikaciją, kurioje daro prielaidą, kad galbūt pelės organizme įvyko šitos mutacijos. Tai tik dar kartą parodo, kiek sudėtinga ir pavojinga galli būti, kai virusas surado naujus šeimininkus. Ne tik žmones, bet ir kai kuriuos gyvūnus, įskaitant kates, audines, lapes, šeškus“, – paaiškino profesorius.
Omikron plinta geriau už vėjaraupius
Tiesa, vis geriau pažįstama omikron atmaina, kuo žmogaus organizme sukeliami procesai skiriasi nuo tų, kurie pasireiškia užsikrėtus kitomis atmainomis.
„Įvyko tokie viruso antigeniniai tyrimai, kad tyrimų duomenys rodo, kad omikron variantas maždaug 70 kartų greičiau dauginasi bronchų gleivinėje. Štai jums ir atsakymas, kodėl virusas plinta taip greitai nuo žmogaus žmogui“, – dėstė S.Čaplinskas.
Tačiau jis pridūrė, kad omikron atmaina turi ir gerą savybę. Nustatyta, kad jis mažiau dauginasi plaučių gleivinėje, o tai leidžia manyti, kad šios atmainos virusas sukels lengvesnę klinikinę eigą. Tai kol kas patvirtina ir pirminiai praktiniai duomenys.
„Bet kategoriškai teigti, kad omikron atmaina visiems sukelia lengvesnę klinikinę eigą truputį per anksti. Dar reikėtų palaukti savaitės ar dviejų, kol atsiras naujų duomenų“, – pridūrė S.Čaplinskas.
Su omikron atmaina susidurs visi
Paklaustas, kokių rizikos valdymo problemų sukelia omikron atmaina, S.Čaplinskas sakė, kad ji plinta „kaip cunamis“. „Omikron plitimo greitis yra toks pats kaip vėjaraupių ar net spartesnis. Tai faktiškai tik laiko klausimas, kada kiekvienas iš mūsų susidursime su tuo virusu.
Antra, jei pasiskiepiję žmonės, ypač jeigu jų imunitetas išblėso ir gali perduoti virusą kitam, tai atitinkamai tų QR kodų, galimybių paso panaudojimas tampa ribotas“, – svarstė profesorius.
Nors vaistai COVID-19 ligai gydyti pasirodė vėliau nei vakcinos, tačiau S.Čaplinksas pabrėžė, kad prieš koronavirusą nukreiptų medikamentų yra jau ne vienas.
„Jie (vaistai – red.) pakanakamai efektyvūs, bet nėra vieno aiškaus vaisto, recepto kiekvienam žmogui. Iš kitos pusės tam, kad būtų išvengta atsparumo problemos, stengiamasi naudoti įvairių vaistų „kokteilius“. Lygiai taip pat daroma ir gydant ŽIV infekcija“, – paaiškino profesorius.
