Skaudžios ilgo karantino pasekmės: gyvybiškai svarbaus dalyko neteko paaugliai, suaugę svarstė atlikti baisų veiksmą

Nuotolinis mokymas turėjo rimtų pasekmių moksleivių psichinei ir fizinei sveikatai. Dėl pandemijos stipriai nukentėjo ir jauni žmonės, dažniau pagalvodavę apie savižudybę, o sveikatos priežiūros specialistams jų darbas tapo nepakeliama našta, kurios jie panoro atsisakyti, atliktų tyrimų duomenimis remdamiesi sako psichologai.

Vienišumas, depresija.<br>123rf nuotr.
Vienišumas, depresija.<br>123rf nuotr.
mokykla, pamokos, koronavirusas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
mokykla, pamokos, koronavirusas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
mokykla, pamokos, koronavirusas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
mokykla, pamokos, koronavirusas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
mokykla, pamokos, koronavirusas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
mokykla, pamokos, koronavirusas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
mokykla, pamokos, koronavirusas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
mokykla, pamokos, koronavirusas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2021-12-17 13:07, atnaujinta 2021-12-17 13:10

„Mokslininkai sutarė, kad nuotolinis mokymas nepertraukiamai negali trukti ilgiau nei du mėnesius“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete penktadienį sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė, psichologė dr. Roma Jusienė.

Profesorė priminė ankstesnio 6-14 m. vaikų tyrimo, atlikto dar pirmojo karantino metu, rezultatus. Sužinota, kad nuotolinis mokymas ryškiausiai neigiamai atsiliepė emocinei vaikų būsenai ir norui mokytis. Panašūs tyrimai tuomet atlikti ir kitose šalyse.

R.Jusienė apgailestavo, kad antrojo, taip pakrikštyto ilgojo karantino metu, Lietuvos mokiniai nuotoliniu būdu mokėsi kone visus mokslo metus.

„Iš kokios pusės bežiūrėtume, matėme vieną ir tą patį (...) apie 40 proc. mokinių turėjo vienokių ar kitokių elgesio, ypač emocinių problemų, bendrai jų savijauta buvo įvardijama kaip pablogėjusi. Tuo metu 55-58 proc. mokinių išliko geros savijautos“, – pasakojo psichologė.

Tyrimo metu nustatyta, kad šių metų pavasarį trečdalis paauglių (11-14 m.) turėjo klinikinio lygio emocinių ir elgesio problemų sutrikimų riziką. Tai R.Jusienė įvardijo kaip pagrindinį nuotolinio ugdymo pastebėtą pokytį.

Gyvybiškai svarbus buvimas tarp bendraamžių

Pasitelkiant Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) geros savijautos skalę įvertinta ne tik Lietuvos mokinių, bet ir mokytojų, vaikų tėvų, mokyklos administracijos narių būsena.

„Beveik kas penktas mokinys pateko į depresijos rizikos grupę“, – konstatavo R.Jusienė.

Anot tyrėjų, gerai jautėsi 70,6 proc. tėvų, o pedagogų tik 59 proc., mokinių – 58,3 proc. Palyginimui, 2018 m. gera savijauta pasidžiaugti galėjo 69 proc. mokinių.

Stebėta ir kaip per karantiną keitėsi mokinių fizinė sveikata. Paaiškejo, kad padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų, problemų dėl paauglių nutukimo, vaikai dažniau skundėsi galvos, pilvo ir kitais skausmais, dažniau turėjo kvėpavimo sutrikimų. Taip pat pablogėjo miego kokybė, padaugėjo paauglių valgymo sutrikimų savižalos.

Tačiau pastebėta, kad lėtinėmis ligomis sergančių vaikų situacija nepablogėjo. Apskritai sumažėjo sergančių lėtinėmis kvėpavimo ligomis.

Per pandemiją mokiniams trūko ir fizinio aktyvumo. Tik trečdalis 7-14 m. amžiaus mokinių sugebėjo per parą fiziškai aktyvūs būti rekomenduojamą 1 valandą. 

Profesorė pabrėžė, kad labiausiai nukentėjo paaugliai. „Net ir geriausios šeimos paaugliams tėvų neužtenka. Jų brandai, augimui, tapatumui yra gyvybiškai būtina bendraamžių posistemė (...) Šis veiksnys yra labai svarbus, siejosi su visais savijautos ir sveikatos rodikliais, buvo vienas svarbiausių veiksnių, kuris leido prognozuoti, ar po ilgojo karantino paauglys pateks į geros savijautos, ar į depresijos rizikos grupę“, – paaiškino R.Jusienė.

Galiausiai ji pabrėžė kontakinio ugdymo svarbą ir pandemijos sąlygomis mišrus ugdymas gali būti taikomas tik blogiausiu atveju.

Kilo daugiau minčių apie savižudybę

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vadovas profesorius dr. Evaldas Kazlauskas pastebėjo, kad Lietuvoje nėra tokios institucijos kaip psichikos sveikatos institutas. Todėl tyrimai nevyksta sistemingai, įgyvendinamos tik pavienės mokslininkų iniciatyvos. Visgi pavyko ištirti pandemijos įtaką ne tik vaikams, bet ir jauniems žmonėms apskritai.

„Kai prasidėjo pandemija, jaunimas gana neblogai tvarkėsi, buvo atsaparūs, bet tie, kurie turėjo psichikos sveikatos sunkumų dar prieš pandemiją – jiems labai pablogėjo (...) paslaugų prieinamumas pandemijos pradžioje buvo sumažėjęs. Užtikrinkime psichologinių ir psichiatrinių paslaugų prieinamumą žmonėms, kuriems to reikia“, – parlamentarus ragino E.Kazlauskas.

Jis tęsė, kad bandyta išsiaiškinti, kaip keitėsi jaunų žmonių suicidiškumas – polinkis į savižudybę. Palyginta situacija praėjus metams nuo pandemijos pradžios su ta, kuri buvo iki tol.

„Matome, kad suicidiškumas didėjo. Jaunus žmones užsitęsusi pandemija ir karantinas veikė neigiamai. Mes matome, kad karantinas, žmonių izoliavimas namuose paveikė labai neigiamai, psichikos sveikata tikrai prastėja. Žinoma, kad pandemijos metu reikia imtis priemonių, bet jau kalbėta apie paauglius, kad jiems reikia susitikti su kitais žmonėmis. Tas yra ir kitose visuomenės grupėse“, – pabrėžė E.Kazlauskas.

Palygintas buvo ir Lietuvos bei Lenkijos jaunimo suicidiškumas. Profesorius sakė, kad reikšmingų skirtumų tarp situacijos kaimyninėse šalyse nepastebėta, tačiau susirūpinimą kėlė tai, kad kas penktas žmogus pamąsto apie savižudybę.

„Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje vienatvė ir ilgesnis buvimas vienumoje namuose didino suicidines mintis. Todėl priimant sprendimus svarbu atsižvelgti į tai. Saugome žmonių fizinę sveikatą, bet žmonės likdami namie daugiau galvoja apie savižudybę, tai gali sukelti tikrai tragiškų padarinių. Galime netekti žmonių, nes jie nusižudys“, – perspėjo E.Kazlauskas.

Medikai panūdo mesti darbą

Nenuostabu, kad pandemija neigiamai atsiliepė ir medikų sveikatai. Intensyvio terapijos skyrių gydytojai, E.Kazlausko teigimu, perdegė jau pandemijos pradžioje. O Lietuvos situaciją pavyko palyginti su britų.

„Rūpestį sukėlė, kad apie 60 proc. medikų Lietuvoje rimtai svarstė, kad norėtų išeiti iš medicinos profesijos. Dėl darbo sąlygų jiems kyla daug streso, jų psichologinė gerovė yra prastesnė. Mes matėme, kad Jungtinėje Karalystėje medikų psichologinė gerovė buvo geresnė. Įsigilinome, kad jie turi daug daugiau įvairių gerovės programų.

Kai kyla krizinės situacijos darbe, jiems pasiūloma pagalba. Kai miršta pacientas, yra procedūros, kaip padedama medicinos personalui. Sakyčiau, kad Lietuvoje yra poslinkių į gerą pusę, bet to dar trūksta“, – apgailestavo E.Kazlauskas.

Jis pastebėjo, kad perdigimu skundžiasi ir psichologai. Mokyklų psichologams išaugo ne tik darbo krūvis, bet trūksta ir metodinės medžiagos, kyla keblumų siekiant dirbti kokybiškai.

„Psichologų krūvis milžiniškas. Turime dar vieną epidemiją – psichikos sveikatos. Krūvis didėja, specialistams reikia pagalbos“, – aiškino E.Kazlauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.