Tokių blogų metų Lietuvai dar nebuvo: mirė daugiausia žmonių nuo Nepriklausomybės paskelbimo Dažniausia mirčių priežastis – ne koronavirusas

Besibaigiantys 2021-ieji Lietuvoje taps laidotuvių metais. Panašu, kad šiemet šalyje bus užfiksuotas rekordinis mirčių skaičius – didžiausias nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m., rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys.

Per 11 2021 metų mėnesių Lietuvoje mirė beveik tiek pat žmonių, kaip per visus 2020 metus.<br>ELTA ir Statistikos departamento iliustr. koliažas
Per 11 2021 metų mėnesių Lietuvoje mirė beveik tiek pat žmonių, kaip per visus 2020 metus.<br>ELTA ir Statistikos departamento iliustr. koliažas
Profesorė Sonata Jarmalaitė<br>B.Barausko nuotr.
Profesorė Sonata Jarmalaitė<br>B.Barausko nuotr.
Sigita Glaveckaitė
Sigita Glaveckaitė
2020 ir 2021 m. mirčių nuo piktybinių navikų palyginimas Lietuvoje.<br>Higienos instituto grafikas
2020 ir 2021 m. mirčių nuo piktybinių navikų palyginimas Lietuvoje.<br>Higienos instituto grafikas
Mirtingumas Lietuvoje 1990-2020 m.<br>Statistikos departamento iliustr.
Mirtingumas Lietuvoje 1990-2020 m.<br>Statistikos departamento iliustr.
2020 ir 2021 m. mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų palyginimas Lietuvoje.<br>Higienos instituto grafikas
2020 ir 2021 m. mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų palyginimas Lietuvoje.<br>Higienos instituto grafikas
2020 ir 2021 m. mirčių nuo COVID-19 palyginimas Lietuvoje.<br>Higienos instituto grafikas
2020 ir 2021 m. mirčių nuo COVID-19 palyginimas Lietuvoje.<br>Higienos instituto grafikas
2020 ir 2021 m. mirčių nuo COVID-19 palyginimas Lietuvoje.<br>Higienos instituto grafikas
2020 ir 2021 m. mirčių nuo COVID-19 palyginimas Lietuvoje.<br>Higienos instituto grafikas
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus asociatyvinė nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus asociatyvinė nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus asociatyvinė nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus asociatyvinė nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Dec 29, 2021, 6:52 PM, atnaujinta Dec 30, 2021, 10:48 AM

Daugiausia lietuvių gyvybių ir toliau nusineša širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL). Tačiau didžiausias mirčių augimas šiais metais buvo susijęs su koronavirusine infekcija. COVID-19 liga net tapo antra dažniausia mirties priežastimi, aplenkdama vėžinius susirgimus, matyti iš Higienos instituto skelbiamos informacijos.

Neregėtai didelis mirštamumas

Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių Lietuvoje fiksuota 43 511 mirčių. Palyginimui, labai panašus mirčių skaičius fiksuotas praėjusiais metais per visus 12 mėnesių (43 547). Apskritai, šiame amžiuje per pilnus metus didesnis mirčių skaičius nustatytas tik 4 kartus (2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m.).

Jau dabar aišku, kad 2021-ieji bus mirtingiausi metai nuo Nepriklausomybės paskelbimo. Iki šiol giltinė lietuvių namuose dažniausia viešnia buvo 1994 m., kai anapilin iškeliavo 46 486 šalies gyventojai.

Taigi, šis nemalonus rekordas bus „pamuštas“, jei gruodį Lietuvoje mirs bent 3 tūkst. gyventojų. Deja, nekyla abejonių, kad ši riba bus peržengta, nes vidutinis mėnesinis mirčių skaičius šiemet siekia beveik 4 tūkst., o gruodis, kaip taisyklė, išsiskiria padidėjusiu mirtingumu.

Toks mirčių šuolis atrodo dar liūdniau atsižvelgus į tai, kad 1990 m. Lietuvoje gyveno maždaug 3,7 mln. gyventojų, o dabar 2,8 mln.

Tiesą sakant, net šių metų liepą, kai Lietuvoje fiksuotas mažiausias mėnesinis mirštamumas, užgeso 3409 gyventojų gyvybės. Dideliu mirštamumu išsiskyrė lapkritis (4572), bet mirtingiausiu 2021-ųjų metų mėnesiu išlieka sausis (4981), kai lietuvių gyvybes šienavo antroji COVID-19 banga.

Būtent su tiesioginėmis ir netiesioginėmis koronavirusinės pandemijos pasekmėmis siejami kaip niekad aukšti mirštamumo rodikliai.

Daugėjo mirčių dėl kraujotakos ligų

„Didžiausias pokytis lyginant 2021 m. su ankstesniais metais stebimas dėl mirčių nuo COVID-19 ligos. Higienos instituto duomenimis, iki 2021 m. spalio mėn. nuo šios ligos mirė 2,3 karto daugiau Lietuvos gyventojų, nei per visus 2020 m.“, – teigama lrytas.lt atsiųstame Higienos instituto komentare. Ši įstaiga atsakinga už mirčių priežasčių analizę.

Higienos instituto atstovai taip pat pažymėjo, kad 2021 m. duomenimis (iki spalio mėn. Imtinai), jaučiamai padaugėjo mirčių dėl virškinimo sistemos ir kraujotakos sistemos ligų.

Pirmųjų augimas siekia net 14 proc. (lyginant su laikotarpiu iki pandemijos (2016-2019 m. Vidurkiu), o kraujotakos sistemos ligų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., padaugėjo 5 proc. (lyginant su 2016-2019 m. vidurkiu – pokytis apie +3 proc.).

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, VUL Santaros klinikų gydytoja – kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė pastebėjo, kad koronavirusinė infekcija dar 2020 m. pabaigoje nulėmė mirčių augimą.

„Remiantis 2021 m. Lietuvos sveikatos būklės apžvalga, 2020 m., palyginti su ankstesnių penkerių metų vidurkiu, užregistruota 16 proc. daugiau mirčių. Iš to matyti, jog pandemijos poveikis gyventojų sveikatai ir sveikatos priežiūros paslaugoms buvo nemažas“, – portalui lrytas.lt tvirtino S.Glaveckaitė.

Higienos instituto duomenimis, arti pusės mirties priežasčių 2021 m. sudaro kraujotakos ligos, mirčių dėl šios priežasties augimas stebėtas dar 2020 m. Neigiamas tendencijas lėmė plati priežasčių paletė.

„(Prisidėjo – red.) pacientų baimė užsikrėsti bei kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, ir apribotos galimybės karantino metu naudotis nebūtinosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir sveikatos priežiūros sistemos resursų perskirstymas kovai su pandemija kitų ligų, tarp jų ir širdies ir kraujagyslių ligų, sąskaita (pvz., ženkliai sumažėjęs širdies operacijų skaičius), komunikacijos apie būtinybę kreiptis ir pagalbą ŠKL sergantiems teikiančias įstaigas stoka“, – priežastis vardijo S.Glaveckaitė.

Didelis mirčių perviršis

Reakcijos į pandemiją padariniai gyventojų sveikatai – skaudūs. Dėl sumažėjusių paslaugų laiku nenustatyti liko sunkūs sutrikimai.

„Šiandien turime mokslines analizes, parodančias, jog COVID-19 pandemijos metu sumažėjo hospitalizacijų dėl insulto bei miokardo infarkto ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, kas lėmė didesnį skaičių potencialiai perspėjamų mirčių ir neįgalumo. Šis hospitalizacijų skaičiaus sumažėjimas siekė iki 40 procentų.

Be to, svarbios ir kitos tendencijos, pvz., nemažėjantis širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių paplitimas Lietuvoje, dėl COVID-19 pandemijos gerokai sutrikdytos ligų, tarp jų ir ŠKL, prevencinės programos, išaugusios laukimo eilės pas specialistus (pvz., kardiologus), vis dažniau klinikinėje praktikoje stebimos COVID-19 pandemijos rezultate toli pažengusios ir laiku negydytos ŠKL.

Visa tai lėmė, jog stebime išaugusį mirčių nuo visų priežasčių, o taip pat mirčių nuo ŠKL skaičių. Kas dar įdomu, jog COVID-19 pandemija turėjo neigiamos įtakos Lietuvos gyventojų numatomai gyvenimo trukmei. 2000-2019 m. numatoma gyvenimo trukmė Lietuvoje prailgėjo daugiau kaip ketveriais metais – nuo 72,1 metų iki 76,5 metų. Vis dėlto 2020 m. tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo beveik 17 mėnesių iki 75,1 metų. Tai – daug didesnis sutrumpėjimas nei daugumoje kitų ES šalių, atspindintis didelį mirčių perviršį Lietuvoje, kurį tiesiogiai ir netiesiogiai nulėmė COVID-19 pandemija“, – paaiškino S.Glaveckaitė.

Mirtis nuo širdies ligų paskatino koronavirusas?

Pažvelgus į mirčių nuo kraujotakos ligų dinamiką išryškėja dar vienas dėsningumas. Padidėjęs mirčių nuo ŠKL skaičius sutampa su koronavirusinės infekcijos bangomis. Tiesa, kaip pastebi S.Glaveckaitė, su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių įvykių „žiemos pikai“ yra įprastas reiškinys, tačiau dabar juos sustiptina ir koronavirusas.

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė paaiškino, kad jau turima nemažai duomenų apie koronavirusinės infekcijos ir ŠKL tarpusavio ryšį.

Pirmoji medalio pusė: sergantiems širdies ligomis gresia didesnė sunkios formos COVID-19 ligos rizika.

„Šiaurės Italijoje atlikto tyrimo duomenimis, mirčių skaičius nuo COVID-19 ligos ŠKL sergantiems pacientams siekė 35,8 proc., lyginant su 15,2 proc. siekiančiu mirčių nuo COVID-19 skaičiumi ŠKL nesergantiems pacientams“, – dėstė S.Glaveckaitė.

Antroji medalio pusė: koronavirusas žmogaus nenužudo, bet paaštrina jau turėtų širdies ligą, kuri tampa ankstesnės mirties priežastimi.

„COVID-19 liga per įvairius mechanizmus, tokius kaip padidinto krešumo būklė, kraujagyslių ir širdies raumens pažaida, uždegimas gali lemti tokių širdies ir kraujagyslių komplikacijų, kaip miokardo infarktas, širdies raumens uždegimas (miokarditas), giliųjų venų trombozė ir plaučių trombinė embolija, insultas, širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, išsivystymą. Todėl ir mirčių skaičius nuo ŠKL varijuoja, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos“, paaiškino S.Glaveckaitė.

Mirtys nuo vėžio – trečioje vietoje

Nors kraujotakos ligos išlieka dažniausia mirties priežastimi šalyje, koronavirusas spėjo pranokti onkologinius susirgimus.

„Paanalizavus Statistikos departamento 2020-2021 m. mirčių duomenis, galime matyti, kad 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje (…) matome, kad mirtys nuo piktybinių navikų, kurios jau daugelį metų yra antra pagal dažnumą mirties priežastis, nukrito į trečią pagal dažnumą mirčių priežasčių eilutę ir užleido antrą vietą mirtims nuo COVID-19 ligos“, – komentavo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

Ji pridūrė, kad NVI Vėžio registre 2020 m. buvo užregistruota beveik 500 mirčių nuo COVID-19 ligos onkologiniams ligoniams. Mirtys nuo COVID-19 ligos (kai COVID-19 yra nurodoma kaip pagrindinė mirties priežastis) sudarė 3,7 proc. visų mirčių tarp onkologinių ligonių.

Belieka priminti, kad sergamumas COVID-19 liga Lietuvoje šiemet buvo didesnis nei pernai. Tai galėtų būti viena priežasčių, kodėl absoliutūs mirusiųjų nuo vėžio skaičiai 2021 m. buvo mažesni nei pernai.

Tiesa, mažėja ir oficialus sergamumas vėžiu, bet už šio fakto slypi medikų susirūpinimą keliantis procesas.

„Jei 2019 m. sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje siekė 750,4 atvjeus 100 tūkst. gyventojų, tai 2020 m. tesudarė 600,5 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tendencija lyg ir pozytivi, bet ji nedžiugina. Panaši situacija stebima visame pasaulyje ir rodo ne ką kitą, kaip suprastėjusią ankstyvąją vėžio diagnostiką“, – portalui lrytas.lt atsiųstame komentare teigia NVI vadovė profesorė Sonata Jarmalaitė.

Prognozė: daugės uždelstų vėžio atvejų

Ji pridūrė, kad Europos Sąjungos Statistikos tarnybos atlikta perteklinių mirčių analizė parodė, jog praėjusiais metais mirė puse milijono europiečių daugiau nei įprastai, o Lietuva šioje statistikoje neretą pandemijos mėnesį buvo tarp lyderių.

Visgi tikroji koronavirusinės pandemijos reikšmė vėžio epidemiologijai Lietuvoje, pasak S.Jarmalaitės, paaiškės tik ateityje.

„Kol kas dar sunku įvertinti COVID-19 pandemijos įtaką onkologinių ligų statistikai, tačiau, vertinant pasaulines tendencijas, specialistai siūlo ruoštis didesniam skaičiui uždelstų vėžio atvejų ir prastėjantiems išgyvenamumo rodikliams.

Anglijos mokslininkai paskaičiavo, kad dėl vėluojančios vėžio diagnostikos per penkerius metus mirčių nuo krūties vėžio apimtys didės 8–10 proc., storžarnės vėžio – 15–16 proc., o dėl plaučių vėžio mirs 5 proc. daugiau pacientų.

Visi ekspertai vienbalsiai ragina dėti visas pastangas, kad nei naujų susirgimų diagnostika, nei onkologinių susirgimų gydymas, nei profilaktinių programų vykdymas nebūtų stabdomi ar ribojami, nes kuo anksčiau nustatomas onkologinis susirgimas ir kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė ligos prognozė ir pacientai greičiau gali susigrąžinti pilnavertį gyvenimą“, – netrukdomo onkologų darbo svarbą pabrėžė S.Jarmalaitė.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir I.Vincerževskienė. Pasak jos, onkologinei situacijai skaudžiausiai atsiliepė prieš COVID-19 plitimą taikytos itin griežtos priemonės pandemijos pradžioje.

„Didelės įtakos turėjo ir prasidėjus pandemijai 2020 m. kovo mėn. sustabdytas ankstyvųjų vėžio profilaktinių patikros programų vykdymas. Profilaktinių programų vykdymas buvo įvertintas kaip nebūtina asmens sveikatos priežiūros paslauga ir šių paslaugų teikimas buvo sustabdytas Lietuvoje ir daugelyje kitų valstybių.

Atlikus skaičiavimus yra nustatyta, kad visoje Europoje dėl COVID-19 pandemijos nebuvo atlikta daugiau nei 100 milijonų profilaktinių patikrinimų ir nebuvo diagnozuota apie 1 milijonas naujų vėžio atvejų. Lietuvoje vien dėl šių programų sustabdymo nebuvo diagnozuota apie 600 naujų onkologinių susirgimų ir visi šie susirgimai bus diagnozuoti vėliau ir galimai labiau pažengusiose stadijose“, – komentavo NVI vėžio registro vedėja.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.