Iki šiol pakartotiniai užsikrėtimai buvo laikomi pakankamai retais. Dėl to Anglijoje, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje reinfekcijos iki šiol net nėra įtraukiamos tarp paros atvejų.
Reinfekcijos rizika dėl omikron – 5 kartus didesnė
JK mokslininkai jau ragina pakeisti šį modelį, nes reinfekcijos, kitaip nei anksčiau, ima sudaryti reikšmingą užsikrėtimų dalį.
„Pakartotiniai užsikrėtimai buvo pakankamai reti, kol vyravo delta atmaina, bet dabar jie tapo dažnesni, nes ankstesnis susirgimas menkai apsaugo nuo omikron atmainos. Kita svarbi aplinkybė – atsirado daugiau žmonių, kurie koronavirusu jau sirgo anksčiau“, – pastebėjo statistikas, Kembridžo universiteto Anglijoje profesorius Davidas Spiegelhalteris.
Remiantis gruodžio viduryje Londono imperatoriškojo koledžo (ICL) mokslininkų paskelbta ataskaita, pakartotinio užsikrėtimo omikron atmaina rizika yra daugiau nei penkis kartus didesnė nei tuomet, kai susiduriama su delta atmaina.
Antradienį epidemiologas ir ICL profesorius Neilas Fergusonas teigė, kad 10–15 proc. visų nustatomų omikron atvejų yra pakartotiniai užsikrėtimai.
„The Guardian“ rašo, kad reinfekcijų dalis tarp visų naujų užsikrėtimų gali dar augti, o JK pakartotinius užsikrėtimus į naujų atvejų statistiką planuojama įtraukti tik mėnesio pabaigoje. Procesas užtrunka dėl techninių sunkumų.
Ką vadiname reinfekcija?
JK Sveikatos apsaugos agentūra laiko asmenį pakartotinai užsikrėtusiu, jei liga vėl nustatoma praėjus bent 90 dienų nuo paskutinio teigiamo PGR tyrimo.
Todėl dar neįmanoma pasakyti, kaip dažnai omikron atmainos sukelta liga persirgusius žmones ši atmaina susargdina pakartotinai. Juk pirmieji omikron atmainos atvejai fiksuoti tik lapkričio pabaigoje, t.y. mažiau nei prieš du mėnesius.
Tačiau mokslininkai jau nustatė, kad omikron gali išvengti imuniteto, susidariusio po ankstesnės infekcijos ir vakcinacijos.
Pakartotinio susirgimo tikėtinumą, kaip manoma, lemia individualūs bei atsitiktiniai veiksniai.
Pasiskiepiję sirgo rečiau
Kaip praneša JK Nacionalinis statistikos biuras (angl. Office for National Statistics – ONS), pakartotiniai užsikrėtimai šalyje nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvo reti.
Reinfejcija dažniau pasitaikydavo žmonėms, kai po antrosios skiepo dozės buvo praėję daugiau nei 90 dienų, palyginti su žmonėmis, kurie ją gavo prieš 14–89 dienas.
Tačiau žmonės, kurie buvo visiškai neskiepyti, turėjo tris kartus didesnę tikimybę užsikrėsti pakartotinai nei tie, kurie antrą skiepą gavo prieš 14–89 dienas.
Atmainų įtaka
Naujų viruso variantų atsiradimas taip pat gali turėti įtakos. Jau anksčiau pastebėta, kad reinfekcija delta atmainos koronavirusu yra dažnesnė, nei pakartorinės užsikrėtimas dėl alfa atmainos.
Paklaustas, kiek kartų žmogus teoriškai gali užsikrėsti COVID-19, Rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius Paulas Hunteris paaiškino, kad pakartotiniai užsikrėtimai mažiau paplitusiais, kitais žinomais koronavirusais dažniausiai nutinka, kas 3-6 metus.
„Taigi per savo gyvenimą žmogus gali užsikrėsti 10-20 kartų, jei manysime, kad pirmasis susirgimas įvyko dar jaunystėje. Esu 65 metų, tad manęs laukia mažiau užsikrėtimų, nei mano dvimečių anūkų. Tačiau kiekvienas pakartotinis susirgimas paprastau būna lengvesnės formos, nei prieš tai buvęs“, – sakė P.Hunteris.
Lietuvoje fiksuoti atvejai
Ketvirtadienio pavakarę portalas LRT.lt pranešė, kad koronavirusu antrą kartą susirgo Seimo narys Aidas Gedvilas.
Taip pat ketvirtadienį apie tai, kad koronavirusu užsikrėtė antrą kartą pranešė aktorius Žilvinas Tratas.
Primename, kad lrytas.lt dar prieš kelis mėnesiu rašė apie kelis kartus COVID-19 liga persirgusios Raseinių rajono gyventojos patirtį. Jos istoriją perskaityti galite čia.
Rudenį Anykščių rajono vicemeras, Ekstremalių situacijų valdymo komisijos Operacijų vadovas Dainius Žiogelis pranešė, kad nagrinėdamas nesiskiepijusių anykštėnų sąrašus, aptiko asmenį, kuris COVID-19 sirgo tris kartus.
Parengta pagal The Guardian ir inews.co.uk inf.
