Praėjusią parą nustatyta 3317 naujų COVID-19 atvejų, mirė 16 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Dešimt mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Nedidelis atvejų sumažėjimas, lyginant su ankstesne para, fiksuotas po keturias dienas fiksuoto jų augimo.
Praėjusią parą 2079 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 22,7 tūkst. žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1044 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 96 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 15,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 6,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 1032 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 17,7 proc. Abu šie rodikliai, lyginant su ankstesne para, paaugo.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 539,8 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė apie 7,5 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 100 žmonių – panašiai kiek ir ankstesnę parą.
57 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 864 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.
71 proc. ligoninėse gydomų pacientų yra neskiepyti arba skiepyti nepilnai. Tokie pacientai taip pat sudaro 82 proc. reanimacijos pacientų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė dešimt vyresnių nei 80-ies metų žmonių, trys žmonės, kuriems buvo per 90-imt metų, du vyresni nei 70-ies ir vienas, priklausęs 60-ies metų amžiaus grupei.
Pilnai paskiepyti iš jų buvo keturi 80-mečiai, vienas 70-metis bei 40-ies metų amžiaus grupei priklausęs mirusysis.
Iš 7524 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 674. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 14,2 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta apie 1 mln. 926 tūkst. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,1 mln. gyventojų, dar per 740 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,9 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 3,8 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12-15 metų vaikų – 37,2 proc.
Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 71,8 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6 mln. 262 tūkst. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4 mln. 235 tūkst. iš jų.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 22,6 tūkst. žmonių – panašiai, kiek ir ankstesnę parą.
Pacientų ligoninėse nedaugėja
Augant naujų koronaviruso atvejų skaičiui ligoninių užimtumas kol kas išlieka stabilus, sako Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.
„Nežiūrint labai didelio ir greitai augančio užsikrėtimų skaičiaus, hospitalizacijų skaičius taip greitai nedidėja ir praktiškai paskutinės savaitės bėgyje jis išlieka toks pats“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė F. Jankevičius.
Pasak klinikų vadovo, jau ir be sekoskaitos tyrimų matyti, kad šalyje dominuoja omikron atmaina, tačiau žmonės paprastai ja serga nesunkiai, namuose.
„Jau nereikia ir sekoskaitos, mes iš PGR tyrimų matome, kad dominuoja tikrai okmikronas, skirtumas toks, kad mes nematom labai sudėtingų, labai sunkių atvejų, jų tikrai nepadaugėjo. Svarbiausia informacija, kad nedidėja ir hospitalizacijų skaičius, t. y. didžioji dalis omikron atvejų nereikalauja hospitalizacijos, simptomai pakankamai lengvi, žmonės gydosi namuose“, – kalbėjo F. Jankevičius.
Keičiasi izoliacijos tvarka
Pirmadienį, sausio 10 d., įsigalioja naujas izoliacijos algoritmas gydymo įstaigų, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių įstaigų ir socialinės globos įstaigų, teikiančių slaugos paslaugas, darbuotojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu.
Pasiskiepiję ir persirgę sąlytį turėję asmenys, kurie gavo neigiamą PGR tyrimo rezultatą ir nejaučia ligos simptomų, galės tęsti darbą, tačiau turės atlikti papildomą PGR tyrimą arba kasdien testuotis greitaisiais antigeno testais.
Nustačius turėtą kontaktą, paskiepytam arba 210 dienų laikotarpiu persirgusiam darbuotojui turės būti atliktas kaupinių PGR arba individualus PGR tyrimas. Į darbą bus galima vykti tik gavus neigiamą tyrimo rezultatą.
Po trijų dienų individualus arba kaupinių PGR tyrimas turi būti pakartotas, o jeigu tokios galimybės nėra, kasdien prieš pradedant veiklą darbo vietoje reikės atlikti greitąjį antigeno testą.
Pasirinkus testavimą greitaisiais antigeno testais, jis turės būti vykdomas nuo pirmos dienos po neigiamo PGR tyrimo rezultato gavimo iki 7-tos dienos nuo paskutinio kontakto. Už darbuotojo testavimą prieš pradedant veiklą darbo vietoje bus atsakinga įstaiga, kurioje asmuo dirba. Įstaigos nustatyta tvarka sąlytį turėję darbuotojai gali būti testuojami ir dažniau, pvz., PGR tyrimas gali būti atliekamas tris kartus.
Išimtis dėl PGR tyrimo atlikimo yra numatyta sąlytį turėjusiems darbuotojams, kurie COVID-19 liga persirgo neseniai, trijų mėnesių laikotarpiu.
Daugėja norinčių testuotis
Skambučių skaičius į koronaviruso liniją po švenčių išaugo iki dviejų kartų, tyrimo gali tekti palaukti iki trijų dienų, sako Karštosios linijos 1808 vadovė Greta Beinaravičiūtė.
„Po švenčių jaučiam smarkiai padidėjusį registracijų tyrimams aktyvumą, natūralu, kad mobiliuosiuose punktuose atsirado daugiau darbo, tad gali būti ir vadinamųjų eilių, kada būtų galima gauti tyrimą, gali tekti palaukti ir iki trijų dienų“, – BNS penktadienį sakė G. Beinaravičiūtė.
Išaugusį skambučių skaičių linijos vadovė sieja su sparčiai plintančia omikron atmaina, išaugusiu žmonių kontaktų skaičiumi per šventes, taip pat sezoniškumu, nes šiuo metu žmonės daugiau serga ir įprastomis peršalimo ligomis.
„Greičiausiai galima spėti, kad yra atėjusi nauja atmaina, be to, tai apskritai didesnis kontaktų skaičius, kadangi vyko šventės ir vieni pas kitus važiavo, tai kontaktų padidėjimas, ir yra sezoniškumo, nebūtinai COVID-19, kitiems yra simptomai įprastų virusų“, – teigė G. Beinaravičiūtė.
