Tuo metu epidemiologai pastebi, kad situaciją sunkina ir aktyvus socialinis gyvenimas, renginių ir susibūrimų gausa.
Lrytas.lt primena, kad trečiadienį Statistikos departamentas pranešė apie praėjusią parą Lietuvoje nustatytus 9490 naujus COVID-19 atvejus. Tai – didžiausias iki šiol registruotas paros naujų atvejų skaičius šalyje.
Atvejų daugės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis su apgailestavimu pastebėjo, kad prieš kelias savaites jo pateiktos COVID-19 atvejų augimo prognozės išsipildė. Tiesa, tuomet jis spėjo, kad toks aukštas sergamumas gali nepatekti į oficialiąją statistiką, nes laboratorijos neišvystys tokių testavimo pajėgumų.
„Reikia pagirti ir laboratorijas. Verčiasi visi per galvą – dirba keturiomis pamainomis ir matome šiandieną virš 26 tūkst. mėginių per parą patikrino.
Tai leidžia užkabinti didesnius skaičius. Turime daugiau nei 9 tūkst. atvejų, gal kažkurią dieną ir dar labiau gali kilstelti, bet riba jau beveik pasiekta, nes kone pusė visų pasitikrinusių PGR metodu yra nustatomi kaip teigiami atvejai“, – lrytas.lt sakė profesorius.
Tačiau jis pastebėjo, kad tikrieji užsikrėtimo mastai, galima numanyti, yra dar didesni, o nediagnozuojamų susirgimų tik daugės.
Žiūrint į tas milžiniškas eiles, nusidriekusias prie testavimo punktų, nesunku daryti išvadą, kad dalis žmonių, kurie jaučia labai silpnus simptomus arba iš viso jų nejaučia tikrai nepakliūva į šitą statistiką.
Galima daryti tokią prielaidą, kad tikras naujų atvejų skaičius Lietuvoje yra didesnis negu tas, kurį matome dabar ir „žirklės“, tas skirtumas (tarp nustatomų ir nenustatomų atvejų – red. pastaba) dar didės artėjant prie bangos piko, kai atvejų bus nustatoma dar daugiau, bet ir nenustatytų susirgimų, kurių tiesiog nematysime, skaičius augs. Bet jie egzistuos ir dar labiau didins nevaldomą ligos plitimą“, – perspėjo J.Augutis.
Žmonės testuojasi tikslingiau?
Jis patikino, kad nuspėti kuomet omikron atmainos sukelta banga Lietuvoje pasieks piką yra sudėtinga, tačiau Pietų Europos valstybėse atvejų jau mažėja, o viruso plitimo šiose šalyse modelį galima adaptuoti ir Lietuvai.
„Atvejų augimas iki piko pasiekimo truko maždaug mėnesį su trupučiu, daugiausia du mėnesius (…) Pas mus, galima sakyti, omikron atmainos dominavimas prasidėjo po Naujų metų.
Todėl gerą mėnesį turėtų būti atvejų kilimas, pikas prognozuojamas vasario pradžioje ir po to užsikrėtimų skaičiai turėtų leistis. Bet pabrėžiu, kad tai tik prognozės“, – sakė J.Augutis.
Profesorius pastebėjo, jog didelė teigiamų testų dalis kartu sufleruoja ir apie tikslingiau atliekamus tyrimus dėl COVID-19 ligos.
„Galimybės testuotis sunkėja, reikia iš anksto registruotis, laukti eilėse. Tai į patikros punktus ateina žmonės, kurie jau beveik įsitikinę, jaučia simptomus, ar žino, kad tikrai ilgą laiką buvo artimame kontakte su sergančiuoju.
Todėl teigiamų tyrimų procentas didėja, nes nebeateina žmonės pasitikrinti tik dėl viso pikto, po netiesioginių kontaktų. Tuomet, ko gero, jau nebesiryžta gaišti laiko gyventojai“, – svarstė J.Augutis.
Ligoninėse – vėluojantis efektas
Tiesa, ligoninių duomenyse ypatingas atvejų augimas kol kas neatsispindi. Trečiadienio duomenimis, reanimacijos skyriuose gydomų pacientų skaičius siekė 93, kai sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ne kartą įvardyta kritinė riba 240.
Ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 1046 pacientai. Panašūs hospitalizacijų rodikliai išlieka paskutines kelias savaites.
„Ligoninėse efektas vėluoja 1-2 savaites. Susirgusieji, kuriems liga nustatoma šiandien, ligoninėse ar reanimacijos skyriuose atsidurs po savaitės ar dviejų.
Deja, galimas padidėjimas bendrų ligonių skaičiaus, turbūt neišvengsime pakilimo ir reanimacijose. Galime pasitikėti informacija, kad omikron ligos eiga dažnu atveju yra ženkliai lengvesnė, nei kitų atmainų. Tačiau turint tokį didelį, jau milžinišką užsikrėtimų skaičių, jau ir tas mažas procentas sunkiau susirgusių pakels absoliutų ligoninių pacientų skaičių.
Tuo labiau, kad lyginant su kitomis šalimis, turime šiek tiek blogesnę mūsų bendrąją sveikatą. Gal nepasieksime tų ribinių skaičių – 240 reanimacijos lovų, bet neatmesčiau, kad apie vasario antrą pusę tie skaičiai gerokai išaugs ir gali artėti prie kritinių“, – apie omikron atmainos grėsmę kalbėjo J.Augutis.
Prie viruso plitimo prisideda ir renginiai?
Aukščiausias susirgimų rodiklis – Vilniaus miesto savivaldybėje. Per dvi savaites fiksuojamas užsikrėtimų skaičius 100 tūkst. gyventojų, jau perkopė 4 tūkst. ir siekia 4129,5. Prie sostinės rekordų artėja ir Klaipėdos miesto savivaldybė – čia šis rodiklis pasiekė 3996,5 atvejo.
Būtent dalis Klaipėdos regiono savivaldybių jau ėmėsi papildomų veiksmų ir uždraudė renginius uždarose patalpose. Toks sprendimas priimtas Klaipėdos ir Šilutės rajonuose.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas lrytas.lt sakė, kad atskiros savivaldybės turi teisę rinktis dėl papildomų pandemijos valdymo priemonių.
„Jei savivaldybė priimta tokius sprendimus, kurių pasekoje bus sumažintas žmonių bendravimas, gyventojų srautai, tai tikrai padės viruso plitimo mažinimui“, – iniciatyvą gyrė R.Grigaliūnas.
Tačiau renginiai atvirose erdvėse vyksta pakankamai laisvai. Tūkstančiai žmonių savaitgalį rinkosi į Kauno Europos kultūros sostinės atidarymo renginius, šiomis dienomis instaliacijos nušvito ir gimtadienį švenčiantis Vilnius.
Tuo metu Palangoje vasarį planuojama stintų šventė. Paklaustas, ką mano apie tokius susibūrimus, R.Grigaliūnas pažymėjo, kad renginiams pandeminiu laikotarpiu galioja eilė rekomendacijų ir reikalavimų, o praktika rodo, jog jų ne visada laikomasi.
„Epidemiologine prasme, kai yra toks greitas ir lengvas viruso plitimas, bet kokie susibūrimai tik didina atvejų skaičių ir viruso išplitimą (…) Žinoma, operacijų centro vadovo sprendimai tų renginių kaip ir nedraudžia, bet ten yra labai daug rekomendacijų ir reikalavimų, kurie turėtų būti vykdomi.
Kartais tai net techniškai įgyvendinti nelabai įmanoma. Mes per Naujus metus turėjome ir renginių patikrinimus, tai ne visada ten tvarką buvo tokia, kokios norėtųsi“, – nusiskundė R.Grigaliūnas.
Epidemiologų patirtis rodo, kad virusas pernešamas lengvai, o užsikrėtimui kartais pakanka ir trumpo kontakto.
„Turime atvejų, kada žmonės susirinko iki 10 minučių, kavos, arbatos atsigėrė ir pasišnekėjo. Bet to užteko. Po kelių dienų visų COVID-19 testo rezultai buvo teigiami.
Žmonės turėtų saugotis. Pasivaikščiojimai gamtoje, miške, pajūryje – su tuo viskas tvarkoje. Kitas reikalas, kai gyventojai sueina į vieną vietą, koncentruojasi“, – renginių prieštarą epidemiologinei logikai pabrėžė R.Grigaliūnas.
Ministras: skaičiai gali būti ne visai tikslūs
Savo ruožtu A.Dulkys ramina, kad toks didelis atvejų šuolis galėjo susidaryti dėl savaitgalį vykusių e.sveikatos sistemos atnaujinimo darbų, dėl kurių kilo problemų suvedinėjant kelių praėjusių parų duomenis apie susirgimus.
„Šiandien, kai pasinagrinėjame tą didelį atvejų skaičių, vis tik kviestume visus žiūrėti ne į kiekvienos dienos skaičius, bet į septynių dienų vidutinį skaičių, nes, turiu pripažinti, kad pastarąją savaitę buvo daroma įvairių IT sprendimų, buvo problemų tyrimų rezultatus suvesti į e.sveikatą.
Realiai gali būti, kad ir pirmadienį, ir antradienį tie skaičiai sąlyginai buvo mažesni, o šiandien galbūt jų buvo daugiau įvesta. Yra netolygumų dėl jų įvedimo. Tai kviesčiau labiau žiūrėti į septynių dienų vidutinį atvejų skaičių, kuris yra pakankamai aukštas – apie 6000“, – trečiadienį sakė A.Dulkys.
