Epidemiologė prabilo apie pandemijos pabaigą artimiausiu metu: įvardijo tam būtiną sąlygą

Viešojoje erdvėje vis girdisi spėlionės, kad omikron atmaina gali žymėti ir COVID-19 pandemijos pabaigą. Panašią mintį prieš kelias dienas išsakė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius Hansas Kluge.

D. Razmuvienė sako, kad su omikron atmaina pandemija gali pasiekti ir pabaigą.<br>M.Morkevičiaus/ELTA ir lrytas.lt nuotr. koliažas
D. Razmuvienė sako, kad su omikron atmaina pandemija gali pasiekti ir pabaigą.<br>M.Morkevičiaus/ELTA ir lrytas.lt nuotr. koliažas
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daiva Razmuvienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daiva Razmuvienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jan 29, 2022, 3:08 PM, atnaujinta Jan 29, 2022, 3:10 PM

Teiginiui, kad jei omikron nepakeis kita atmaina, pandemija artimiausiu metu įžengs į pabaigos fazę, pritaria ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

„Be abejonės. Tai yra absoliuti tiesa“, – paklausta, apie PSO prognozę „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė epidemiologė.

„Europoje omikron atmaina pradėjo sirgti anksčiau. Ten jos dominavimas trunka jau du mėnesius. Pas mus tai įvyko vėliau, dar tik baigiame pirmą dominavimo mėnesį (…) prasirgsime, kas neskiepyti, kas gal ir skiepyti, jie, žinoma, irgi gali susirgti. Didesnis skaičius žmonių prasirgs, turės imunitetą“, – pridūrė D.Razmuvienė.

Tiesa, optimistinis scenarijus, pasak jos, išsipildytų tokiu atveju, jei neatsiras kitos COVID-19 atmainos, kurios nukonkuruotų omikron. O to garantuoti negali niekas.

„Kokia ta atmaina, ar ji apskritai atsiras – šiandien dar mokslas negali to nuspėti. Buvo nauja atmaina ir Pietų Prancūzijoje, bet kol kas jokios grėsmės ji nekėlė ir tas virusas sau toliau ramiai „gyvena“.

Jeigu mes užsibaigsime su omikronu, kuris susargdins visą Europą ir kuriuo Lietuvoje turės prasirgti labai didelė dalis žmonių, tai, aš, manau, kad savo invaziją omikronas turėtų pabaigti, bet niekas negali atspėti, ar neatsiras kita atmaina“, – sakė D.Razmuvienė.

Pikas dar nepasiektas

Tačiau pandemijos pabaigos prošvaistės Lietuvoje kol kas sunkiai regimos – kone kasdien mušami paros atvejų rekordai. Epidemiologė priminė, kad susirgimų daugėja nuo pat metų pradžios. Per savaitę atvejų padaugėja net 50 proc.

„Pastebėta, kad dažniau ėmė sirgti vaikai. Tai galioja visoms amžiaus grupėms, bet didžiausias sergamumas tarp vaikų išlieka nuo 11 m. amžiaus ir vyresnių. Mažiukai nuo 0 iki 6 m. serga rečiau“, – pasakojo D.Razmuvienė.

Ji taip pat išskyrė darbingumo amžiaus žmonių nuo 30 iki 45 m. grupę. Didesnį šios amžiaus grupės sergamumą epidemiologė sieja su tuo, kad šie žmonės paprastai turi vaikų.

„Ar reikėtų sunerimti dabartiniu metu? Dar tik 3 savaitės, kai tas atvejų skaičius yra augantis, lipame mes vis į tą kalną ir, ko gero, reikia dar poros savaičių, kad pasiektume piką.

Sunku pasakyti tikslią datą, bet paprastai, kaip kiti virusai elgiasi, reikia manyti, ir šitas omikron sergamumas auga apie 4-5 savaites. Toliau stabilizuojasi 3-4 savaites ir tik tuomet būna lūžis – kritimas žemyn“, – prognozavo epidemiologė.

D.Razmuvienė pabrėžė, kad omikron atmaina itin lengvai plintanti, o vienas žmogus gali užkrėsti net 10 kitų. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog koronavirusas plinta ir užsiimant profesine veikla.

„Kiekvienam reikėtų pagalvoti, kad darbe užsikrečia nemažai žmonių ir palyginus pirmą šių metų savaitę su trečia, dvigubai padaugėjo užsikrėtimų darbo vietose.

Jeigu įmanoma, reikėtų pagalvoti apie darbą nuotoliu. Renginių, susibūrimų lankymas turėtų būti minimalus, o jei tai daroma, net lauko sąlygomis reikėtų naudotis respiratoriumi, jei nepavyksta išlaiktyi atstumo“, – patarė epidemiologė.

D.Razmuvienė ragino sergamumo augimą vertinti ne pagal pavienių dienų rodmenis, o sekti savaitės vidurkio tendencijas. Epidemiologė nesiryžo prognozuoti, koks susirgimų skaičius šalyje gali būti fiksuojamas šios koronaviruso bangos piko metu.

„Kol kas atvejų kilimas yra, nesakyčiau, kad eksponentinis. Jis lėtesnis, todėl labai sunku pasakyti, ar ta kreivė pakryps dvigubais skaičiais per parą. Kol kas taip nenutiko. Kad augs sergamumas, tikrai, bet kokį skaičiu pasieksime, nežinau, ar kažkas galėtų pasakyti“, – tikino D.Razmuvienė.

Visuotinio nuotolinio ugdymo nepalaiko

Paklausta, ar prie atvejų kilimo ženkliai prisideda ugdymo įstaigos, epidemiologė pastebėjo, kad pirmadienio duomenimis Lietuvoje buvo fiksuota per 800 COVID-19 protrūkių, o beveik 600 jų – ugdymo įstaigose.

D.Razmuvienė pabrėžė, kad mokyklose imamasi saugumo priemonių. Periodiškai testuojamasi ir didelė mokytojų dalis yra pasiskiepiję nuo COVID-19, bet omikron atmaina tuo ir sudėtinga, kad dažniau nei kiti viruso variantai sugeba įveikti ir vakcinų apsaugą.

Visgi epidemiologė akcentavo, kad viruso protrūkiai ugdymo įstaigose nėra dideli. „Vienoje klasėje vieno protrūkio metu neserga daugiau nei dešimt ugdymo procese dalyvaujančių asmenų ir vaikų.

Tai yra gerai, nes jei protrūkiai būtų labai skaitlingi, tokiu atveju, be abejonės, mokyklos turi teisę taikyti infekcijų plitimo ribojimo režimą. Tai nėra naujiena, ji buvo taikoma ir gripo infekcijos sezono metu“, – sakė D. Razmuvienė ir pridūrė, kad mokyklą uždaryti galima, kai serga daugiau nei 20 proc. jos mokinių.

Paklausta, ar nuotolinį ugdymą jau derėtų taikyti visuotinai, epidemiologė teigė nemananti, kad tokia priemonė būtų tikslinga.

„Pasižiūrėkime: vienose mokyklose yra tik keletas neskaitlingų protrūkių. Tai, kam jas uždarinėti? Tik viena mokykla Lietuvoje yra, kur vieno protrūkio metu susirgo 18 asmenų. Vienintelė. Be abejonės, ugdymo procese susirgusių vaikų skaičius augs, bet jei bus testuojama, laiku tas vaikas izoliuojamas, manau, kad procesą galima valdyti ir kiekvieną ugdymo įstaiga turi galimybes spręsti, kaip jai elgtis“, – aiškino D.Razmuvienė.

Be to, ji pastebėjo, kad net išsiuntus mokyklas į nuotolį vaikai nesėdės namie tarp keturių sienų, o ir tėvai kasdien keliaja į darbus, tad tikėtis, kad užsikrėtimų nebeliks būtų sunku.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.