Lėtinių ligų ir uždegimo paūmėjimas persirgus koronavirusu: ar įmanoma to išvengti?

Sergamumas lėtinėmis ligomis aukštas ir augti nenustoja

Lėtinės ligos – viena aktualiausių XXI amžiaus problemų. Jos yra pagrindinės mirties ir sergamumo priežastis. 2020 m., Higienos instituto duomenimis, 3 pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos (52,7 proc. visų mirusiųjų), piktybiniai navikai (18,9 proc.) ir virškinimo sistemos (5 proc.) ligos sudarė 76,8 proc. visų mirčių.

Ką mūsų organizmui reiškia lėtinis uždegimas?

Uždegimas vystosi, nes organizmas ginasi nuo įvairiausių įsibrovėlių (virusų, bakterijų, toksinų) ir stengiasi ištaisyti jų padarytą žalą. Uždegimo metu imuninė sistema atpažįsta ir pašalina minėtus įsibrovėlius ir skatina gijimo procesą. Todėl uždegimas yra neatsiejama sveikimo dalis. Tai yra ūminis uždegimas, kuris yra naudingas. Tačiau užsitęsęs, lėtinis uždegimas yra žalingas.

Lėtinis uždegimas – ilgą laiką besitęsiantis, rusenantis procesas, kurio metu gali būti žalojamos įvairios sistemos ir organai, nes pažeidžiamos širdies, smegenų, kremzlių, kaulų ir kitų audinių ląstelės.

Rusenantis lėtinis uždegimas – tiksinti bomba mūsų organizmui

Lėtinis uždegimas – svarbiausias daugelio ligų priežastinis veiksnys. Šiandien plačiai kalbama apie lėtinio uždegimo įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms: tik uždegimo pažeistoje kraujagyslėje ima kauptis cholesterolis, trigliceridai, kitos medžiagos, kurios formuoja aterosklerozines plokšteles, susiaurina kraujagyslių spindį ir galiausiai sukelia sunkias širdies ir kraujagyslių komplikacijas, kurios, kaip jau minėta, nusineša daugiausia gyvybių.

Lėtinis uždegimas gali sukelti centrinės nervų sistemos uždegimą, imuninės sistemos sutrikimus, autoimunines ir degeneracines ligas. Todėl ilgai besitęsiantis lėtinis uždegimas siejamas su reumatoidiniu artritu, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, cukriniu diabetu, Alzheimerio, Parkinsono liga ir kt.

Kita dažna mirties priežastis – onkologinės ligos. Navikams rastis priežasčių yra daug, tačiau svarbu žinoti, kad piktybinis auglys yra ir lėtinio uždegimo rezultatas. Piktybinės ląstelės nuolat susidaro mūsų organizme, tačiau vėžiu susergama tik tada, kai imuninės ląstelės nesugeba jų atpažinti ir sunaikinti. Todėl uždegiminio proceso vystymasis, pakitusių ląstelių susidarymas, augimas tampriai siejamas su imuniteto mechanizmais.

Blogiausia, kad lėtinio uždegimo simptomų, kaip ir lėtinių ligų ar vėžio pradžios žmogus nejaučia. Kol pažeidimai nėra dideli, tai nebylus, nepastebimas procesas. Lėtinio uždegimo žala kaupiasi, ardo viena po kitos sveikas ląsteles, kol galiausiai pažeidimai tampa tokie dideli, kad įvyksta „sprogimas“ – pasireiškia liga.

Kas sukelia lėtinį uždegimą?

PSO pabrėžia, kad genetika ir medicina lemia tik apie 30 proc. sveikatos, o 70 proc. sudaro aplinkos ir darbo sąlygos bei gyvenimo būdas. Netinkama mityba turi didelę įtaką lėtiniam uždegimui. Apdorotas, rafinuotas, daug cukrų, riebalų turintys maistas jį skatina. Lėtinį uždegimą sukelia ir įvairios infekcijos, užteršta aplinka. Dar Hipokratas sakė: „Ligos, negalavimai neateina iš dangaus. Jie sukurti iš mažų kasdienių nuodėmių prieš gamtą. Kai susikaupia pakankamai nuodėmių, staiga pasirodo ligos“.

Visiems žinoma ilgai besitęsiančio streso žala, kuri gali paskatinti įvairių, taip pat ir piktybinių, ligų vystymąsi, nes gali išbalansuoti organizmo imuniteto homeostazę, dėl ko gali prasidėti pokyčiai pačioje ląstelėje ir jos mikroaplinkoje.

Lėtinis uždegimas siejamas su oksidaciniu stresu, kuris pasireiškia sutrikus laisvųjų radikalų balansui, ir gali skatinti įvairių ligų, taip pat ir tokių grėsmingų gyvybei, kaip onkologinių, riziką. Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, kurių išoriniame sluoksnyje trūksta vieno ar dviejų elektronų. Šios molekulės labai aktyvios, galinčios pažeisti ląstelių baltymines struktūras, lipidines membranas, genetinę medžiagą DNR. Svarbu žinoti, kad laisvieji radikalai yra ir naudingi, būtini organizmui, nes dalyvauja gyvybiškai svarbiuose procesuose. Žalingi jie tampa, kai sutrinka jų balansas. Sveikas organizmas išlaiko oksidacinę pusiausvyrą, naudojant savo antioksidacines sistemas.

Antioksidantai natūralūs ar sintetiniai?

Kai mūsų organizmo antioksidacinės sistemos išsenka, su maistu gaunami antioksidantai gali padėti jas sustiprinti ir suaktyvinti pažaidų ląstelėse taisymo mechanizmus. Antioksidantai veikia įvairiai: prieš uždegimą ir virusus, bakterijas, navikinius, aterosklerozinius procesus ir t.t. Kai dėl lėtinių ligų, nevisavertės mitybos ar kitų priežasčių su maistu antioksidantų gaunama nepakankamai, jų rekomenduojama vartoti papildomai. Svarbu žinoti, kad antioksidantai gali būti natūralūs arba sintetiniai.

Natūralūs antioksidantai – tai veikliosios medžiagos, kurios išgaunamos iš augalinės kilmės žaliavų. Šis procesas yra gana sudėtingas, tačiau veiksliosios medžiagos išlieka nesugadintos, išsaugo pilną maistingumo vertę. Svarbiausias natūralių antioksidantų privalumas, kad organizmas lengvai atpažįsta ir pasisavina natūralias medžiagas, todėl jie pasižymi dideliu veiksmingumu. Natūralūs antioksidantai pradeda veikti iš karto patekę į organizmą.

Sintetiniai antioksidantai, pagaminti iš cheminių medžiagų, yra kitokios formos, todėl organizmas iš karto jų nepasisavina. Sintetinius papildus reikia adaptuoti, panaudojant organizmo mineralų atsargas, ir tik tada jie pradeda veikti. Įvairių tyrimų duomenimis, sintetiniai papildai yra 50-70 proc. mažiau biologiškai veiklūs. Be prastesnio veiksmingumo, kitas blogumas, kad sintetinių antioksidantų perteklius gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai, apnuodyti organizmą, kauptis riebaliniame audinyje, sukelti alergines reakcijas. Gana dažnai cheminės kilmės būna vitaminai A, E, C. Pavyzdžiui, sintetinis vitaminas C gali būti išgautas iš genetiškai modifikuoto cukraus, kuriam perdirbti naudojamas acetonas.

Kokį produktą rinktis, kiekvienas sprendžia individualiai. Tačiau visais atvejais kiekvienam žmogui svarbu ne tik gauti reikiamų vitaminų, bet ir juos pasisavinti. O sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač onkologinėmis, rekomenduotini natūralūs produktai, kurie ne tik yra daug veiksmingesni, bet ir nedirgina jautrios sergančiųjų virškinimo sistemos.

Natūralūs antioksidantai polifenoliai – „apsaugos diržas“ nuo lėtinių ligų.

Polifenoliai yra vieni stipriausių natūralių antioksidantų. Yra žinoma, kad polifenolis resveratrolis (išgautas iš japoninio pelėvirkščio) yra stiprus antioksidantas ir pasižymi apsauginiu poveikiu nuo laisvųjų radikalų. Tyrimų rezultatai patvirtino, kad resveratrolis padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Kurkuminas (išgautas iš dažinės ciberžolės) taip pat padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Kartu padeda palaikyti imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje, gerina apetitą ir virškinimą.

Kurkuminas ir resveratrolis yra unikalūs polifenoliai antioksidantai, tačiau pasižymi prastu biologiniu prieinamumu, blogai pasisavinami organizme. Kitaip sakant, pagardinus maistą prieskoniu, turinčiu kurkumino, jo naudingo poveikio praktiškai nepajusime, nes kraujyje bus randami tik šios medžiagos pėdsakai. Kitas plačiai tyrinėjamas polifenolis resveratrolis taip pat pasisavinamas blogai. Iš 35 mg resveratrolio pasisavinama tik 7,9 proc. šios medžiagos, o šlapime nustatoma 24,6 proc. suvartotos dozės. Visa tai lėmė, kad mokslininkai ėmėsi ieškoti būdų, kaip pagerinti šių polifenolių pasisavinimą, kaip išsaugoti jų naudingąsias savybes.

Lietuvos mokslininkų unikalus išradimas

Išspręsti polifenolių pasisavinimo problemą padėjo Lietuvos mokslininkų panaudota efektyvaus pasisavinimo technologija Miosol® ir jos dėka sukurti skysti polifenoliai. Įrodyta, kad panaudojus technologiją Miosol® polifenolių pasisavinimas prilyginamas injekcijoms į veną. Ši skysta polifenolių forma nedirgina skrandžio, keliauja tiesiai į žarnyną ir yra pasisavinama per žarnyno limfagyslę. 

Mokslininkai atsižvelgė ir į tai, kad vienas kurkuminas organizme išlieka trumpai, o pagerinti jo bioprieinamumą pavyko sukūrus jo junginį kartu su resveratroliu skystoje formoje. Veikdami derinyje, abu šie polifenoliai išlieka ilgesnį laiką farmakologiškai aktyvūs ir vienas kitą papildo, nes veikia sinergiškai.

Svarbiausi skystų polifenolių kurkumino ir resveratrolio privalumai yra:

Koronaviruso poveikis širdžiai ir kraujagyslėms:

Skystą polifenolių formą, pagamintą pagal efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol® rasite Lietuvos vaistinėse „Smart Hit Polifen“ pavadinimu.

Vartojimas: Prieš vartojimą buteliuką suplakti. Vartoti po 5 ml valgio metu ištirpinus 1/3 stiklinės vandens. Atidarius laikyti šaldytuve, suvartoti per 2 mėn.

Maisto papildas. Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.