Verda aistros dėl ligoninių pertvarkos – žeria priekaištus ir klausia, ar rajonai neliks be pagalbos Sako, kad medikai algą gauna už miegą

Vyriausybė teikia Seimui gydymo įstaigų tinklo reformą. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis. Kritikai nuogąstauja, kad aktyvios pagalbos rajonų ligoninėse neliks, jos taps slaugos įstaigomis ir sveikatos paslaugų prieinamumas gali pablogėti.

Ruošiama ligoninių tinklo pertvarka savivaldai kelia daug neaiškumų.<br>lrytas.lt nuotr. koliažas
Ruošiama ligoninių tinklo pertvarka savivaldai kelia daug neaiškumų.<br>lrytas.lt nuotr. koliažas
Sveikatos apsaugos ministerija rengia ligoninių reformą. <br>G.Šiupario nuotr.
Sveikatos apsaugos ministerija rengia ligoninių reformą. <br>G.Šiupario nuotr.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė<br>SAM nuotr.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė<br>SAM nuotr.
Mindaugas Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Sinkevičius<br>T.Bauro nuotr.
Seimas, posėdis, Antanas Matulas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas, posėdis, Antanas Matulas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Sveikatos apsaugos ministerija rengia ligoninių reformą. <br>T.Stasevičiaus nuotr.
Sveikatos apsaugos ministerija rengia ligoninių reformą. <br>T.Stasevičiaus nuotr.
Sveikatos apsaugos ministerija rengia ligoninių reformą. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sveikatos apsaugos ministerija rengia ligoninių reformą. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 3, 2022, 6:08 AM

Dalies regionų ligoninių atstovai skundžiasi, kad naujoji pertvarka – jų sunakinimo planas. Tačiau su tuo nesutinka Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

„Eilė parlamentų bandė efektyviau panaudoti (ligoninėms – red. pastaba) skiriamas lėšas, bet nepavyko. Praeitos Seimo kadencijos planas, kai buvo priimtas įstatymas, jog su įstaiga, kuri neatitinka penkių kriterijų, būtų nutraukta sutartis ir tik po dviejų metų ji galės dalyvauti konkurse perkant paslaugas – tai išties buvo rajono įstaigų sunaikinimo planas.

Tą įstatymą vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dabar elgiamasi apdairiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos tema“ tikino A.Matulas.

Politikas pridūrė, kad šiuo metu ligoninėms skiriamos lėšos esą naudojamos neracionaliai, įstaigų tinklas platus, o paslaugų dalyje jų – labai mažai.

Jo tikinimu, sudėtingesnėms medicinos paslaugoms po pertvarkos pacientai bus nuvežami į didesnes ligonines. Tuo metu „arčiau namų“ jais bus rūpinamasi geriau.

„Bus integruota slauga ir globa, skiriamos lėšos padaryti oriai slaugai, žmonės palatose gulėtų ne po 4-5, bet vienutėse. Reformos tikslas yra pagerinti sąlygas ir racionaliau naudoti lėšas.

Kai kurių pasalugų yra labai mažai, o rajonų įstaigų vadovai, turbūt, nori dėl įvaizdžio, dėl savo posto teikti tas paslaugas, kurių kai kuriose ligoninėse liko labai mažai“, – dėstė A.Matulas.

Medikai miega be darbo?

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė aiškino, kad pertvarka visiškai nesiekiama uždaryti vienos ar kitos ligoninės, o norima pagerinti paslaugų kokybę.

„Sveikatos priežiūroje kokybei reikia pacientų, jų srauto. Jegu gyventojų skaičius mažėja, pacientų srautas nepakankamas, tai mes ir sakome, kad reikia sumažinti stacionarinės pagalbos vartojimą ir padidinti ambulatorijos naudojimą. Ir tam planuojamos didelės investicijos.

Bet kai pasakome šitai, iškart girdime atsaką, kad jūs uždarote ligonines. Tai yra netiesa. Mums yra visiškai tas pats, ar bus parašyta ligoninė, ar bus sveikatos centras, ar jie bendradarbiaus tarpusavyje. Pagrindinis dalykas, kad pacientui būtų lengviau“, – tikino D.Jankauskienė.

Pasak jos, 80 proc. regionų gyventojų susirgimų galima išspręsti jų savivaldybėje. Tačiau tam reikia stipresnės ambulatorinės pagalbos, kurios išvystymas šiuo metu, viceministrės teigimu, yra mažas.

Argumentą dėl galimo ligoninių nutolimo nuo pacientų D.Jankauskienė atremia ministerijos paskaičiavimu, kad po pertvarkos į tolimesnę įstaigą rimtesnių paslaugų vykti reiks tik 3,4 proc. pacientų.

„Jūs įsivaizduokite. Dabar 33 ligoninėse per vieną parą nakties metu yra 17 pacientų. Ar apsimoka laikyti visą budinčią brigadą dėl tiek žmonių. Todėl mes ir siūlome tinklą padaryti racionalų. Kur yra pacientų, ten ir laikykime tą brigadą visą pilną parą. Tiek akušerijoje, tiek chirurgijoje, tiek pediatrijoje.

O kur nėra pacientų srauto, tai truputį susikooperuokime. Mes turime apklausą: 87 gyventojų sutinka pavažiuoti toliau su sąlyga, kad jie gautų kokybiškas paslaugas“, – aiškino D.Jankauskienė.

Viceministrė aiškino, kad pertvarka išspręstų ir eilių pas medikus didžiuosiuose miestuose problemą. Esą dabar daugelis regionų gyventojų dėl smulkių negalavimų važiuoja į didmiesčius, nes gyventojai gaus geresnes medicinos paslaugas savo savivaldybėje ir noriau jomis naudosis.

Savivalda: nesulaukėme atsakymų

Savivaldybių asociacijos prezidentas Jonavas meras Mindaugas Sinkevičius sako keliantis klausimus dėl planuojamos reformos, tačiau ne visada girdintis atsakymus į juos.

„Matėme daug pristatymų, matėme uždavinį savivaldybėms teikti savo siūlymus, matymą perspektyvą. Iki gruodžio 10 d. ar 12 d. tą daugelis savivaldybių ir padarė.

Bet nerandame ir negirdime grįžtamojo ryšio. Ar savivaldybės, kurios teikė pasiūlymus, atliepė ministerijos lūkesčius (…) mes žinome, kad už viso to stovi kapšas pinigų, tie 800 milijonų, kurie reformą sėkmingai, tikėkimė, įgyvendinti.

Bet aš reformom nesimeldžiu ir aklai jomis netikiu. Žinau, kad viskas, kas vyksta su žmonėmis, speciliastais, įstaigomis paliečia ne tik juos, bet ir pacientus, o tai nėra lengvas kelias“, – dėstė M.Sinkevičius.

Jis tikino, kad Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Kreingoje, Pakruojyje veikiančios gydymo įstaigos puikiai veikia dabar, turi sukomplektuotas specialistų komandas. Todėl neaišku, kodėl jos turėtų mažinti stacionarių paslaugų apimtis pagal ministerijos modelį.

Jonavos mero siūlymu, sprendžiant dėl gydymo įstaigų darbo modelio reikalingi papildomi rodikliai.

„Jei nenorime selektyviai rinktis, tai įsiveskime kriterijų, kad savivaldybės, kuriose gyvena daugiau nei 35 tūkst. žmonių turėtų turėti visavertę ligoninę“, – sakė M.Sinkevičius.

Savivaldybių asociacijos prezidentas taip pat skundėsi, jog nėra pateikto ir aiškaus atsakymo, kaip regionų gyventojai po reformos pasieks didžiąsias gydymo įstaigas.

„Ministerija mus vis ramino, bet mes klausėme, kaip čia bus, jei dalis stacionarių paslaugų bus suteikiama didmiestyje, kaip mes spręsime pavežėjimo klausimą (…) kaip tas vyks, aš po šiai dienai nežinau, nes atskirai maršrutų neatidarinėsime, kažkokių taksi paslaugų nevykdysime. Šitoje vietoje irgi yra nepibrėžtumas“, – pastebėjo M.Sinkevičius.

Ginčas dėl galios

Jis aiškino, kad rajonų politikai dėl reformos nebegalės pasirūpinti sveikatos paslaugų teikimu vietos gyventojams.

„Savivalda gali likti kvailio vietoje. Turėsiu savo savivaldybėje ligoninę, bus parašyta: „Jonavos ligoninė“, bet jokios realios įtakos į tos įstaigos gyvenimą, ateitį savivaldybės jokios įtakos neturės.

Jėga, galia ir atsakomybė bus sukoncentruota ministerijoje, o kailį plaks mūsų, vietos valdininkų. Žmogus gi nežino: Jonavos ligoninė – reiškia Jonavos valdžia kalta“, – skundėsi M.Sinkevičius.

Tačiau D.Jankauskienė atkerta, kad sveikatos politiką formuoti pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai. Jei savivaldybės nori dėl to piktintis – jų valia.

„Už sveikatos politikos formavimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Už politikos įgyvendinimą – atsakingos savivaldybės, įstaigos ir t.t. Taip kad savivaldybėms teks su tuo susitaikyti. Taip buvo ir bus“, – aiškino D.Jankauskienė.

Ministrų kabinetas jau nusprendė teikti Seimui įstatymų projektus, numatančius jau nuo 2023-iųjų inicijuoti gydymo įstaigų pertvarką visose 60 šalies savivaldybių, ji turėtų trukti penkerius metus.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, esminis reformos principas yra mažinti stacionarinių bei didinti ambulatorinių paslaugų kiekį, patvirtinti bazinį medicinos paslaugų paketą įstaigai, užtikrinti skubią pagalbą visą parą, o sudėtingesnėms planinėms procedūroms pacientus nukreipti į stambesnes regionų įstaigas. Be kita ko, steigiant naują darinį – sveikatos centrus, būtų leidžiama sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl paslaugų teikimo tiek su valstybinėmis ar savivaldybių, tiek su privačiomis įstaigomis. Sveikatos centrai veiktų kaip koordinatoriai tarp skirtingų paslaugų teikėjų. Seimui pritarus, pertvarką užbaigti planuojama iki 2027-ųjų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.