Pokalbis su NTAKD vadovu R. Čiužu: pakeisti žmonių įpročius nėra taip paprasta, kaip atrodo

Pakeisti žmonių įpročius nėra taip lengva, kaip gali atrodyti. Specialistai kartoja: ne bausmėmis galima pasiekti pokyčius, o švietimu. Po naujausio Lietuvos gyventojų tyrimo pristatymo kilo ne vienas klausimas: kodėl alkoholio ir tabako vartojimas mūsų šalyje nesumažėjo, o narkotikų vartojimas – net padidėjo?

Rūkymas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rūkymas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rūkymas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Rūkymas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Narkotikų, tabako ir alkocholio kontrolės departamentas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Narkotikų, tabako ir alkocholio kontrolės departamentas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Renaldas Čiužas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Renaldas Čiužas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2022-02-21 17:25, atnaujinta 2022-02-22 07:44

Apie pokyčius, kurių tikimasi visuomenėje dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vykdomų prevencinių priemonių, kalbėjomės su direktoriumi dr. Renaldu Čiužu. Direktorius pasakojo, kodėl padidėjo narkotikų vartojimas mūsų šalyje ir pasiektus bei nepasiektus rezultatus, artėjant antrų metų vadovavimo Departamentui sukakčiai.

– Nejaugi visos priemonės, įstatymo pakeitimai, prevencija nedavė jokių rezultatų, nes tabako vartojimo paplitimas išlieka stabilus?

– Lyginantis su Europos šalimis mes nesame išskirtiniai, rūkymo mažėjimas yra gerokai nuosaikesnis visame regione nei išsikelti tikslai. Šalys (Lietuva taip pat) įgyvendina PSO tabako konvencija (FCTC), joje nurodytas labiausiai vertas (best buys) priemones, bet jos kol kas neduoda tokio efekto, kokie tikslai iškelti. Remiantis paskutiniais palyginamais duomenimis (PSO), Lietuvos gyventoju rūkymas 2018 m. buvo menkai nutolęs nuo regiono vidurkio.

Priklausomybė nuo rūkymo/nikotino išsivysto greitai, tad norint teigiamų rezultatų, svarbu užkirsti kelią vaikų, jaunuolių bandymams pradėti rūkyti/vartoti nikotiną, įtraukiant tėvus, skatinant juos rodyti teigiamą pavyzdį savo vaikams (nerūkyti vaikų akivaizdoje ir pan.). Tėvams pasiūlėme informacijos ir pagalbos ieškoti mūsų svetainėje www.kaveikiavaikai.lt. Suaugusiems rūkantiems gyventojams, kurie paprastai jau būna priklausomi nuo rūkymo, būtina teikti pagalbą mesti rūkyti.

Lietuvoje ant kiekvienos tabako gaminių pakuotės yra nuoroda į Departamento interneto svetainę nerukysiu.lt, o 2021 m. pradėtos vykdyti konsultacijos internetu bei pavienės konsultacijos telefonu. Norint rimtesnių gyventojų rūkymo paplitimo pokyčių būtina plėsti pagalbą metantiems rūkyti asmenims.

– Kokias priemonės taikė Departamentas, kad sumažintų tabako vartojimą?

– Tabako kontrolės politika mūsų šalyje vykdoma įgyvendinant PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją bei priimtą Tabako produktų direktyvą. Direktyvos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą, už kurio įgyvendinimą tarp kitų institucijų yra atsakingas ir Departamentas.

Teigiamai vertintina, kad Lietuvoje visiškai uždrausta tabako reklama ir rėmimas, sistemingai didinami akcizai tabako produktams, įvedami skonių draudimai tabako gaminiams ir su jais susijusiems gaminiams. Departamentas prižiūri, kad teisės aktuose numatytų reikalavimų būtų laikomasi ir aktyviai dalyvauja formuojant atsakingo tabako vartojimo politiką. Tačiau šiuo metu ne visos tarptautinių organizacijų, tokių kaip PSO, rekomenduojamos tabako kontrolės priemonės yra įgyvendinamos Lietuvoje.

– Ką reikėtų padaryti, kad tabako, el.cigarečių, kaitinamųjų tabako gaminių vartojimas pagaliau sumažėtų?

– Tabako vartojimo mažinimas apima ne tik Departamento funkcijas, o labiau politiniu sprendimu priėmimą. Drįsčiau manyti, kad Departamentas iniciavo ir aktyviai dalyvavo įgyvendinant jau minėtus FCTC best-buys: akcizu ir kainų didinimą; reklamos draudimą; pakuočių paprastinimą, pasyviojo rūkymo darbovietėse ir viešuose erdvėse reglamentavime.

Viena iš testinių FCTC priemonių – efektyvių žiniasklaidos kampanijų apie rūkymo ir pasyvaus rūkymo žalą – gali būti numatyta kaip viena is Departamento krypčių. Tačiau vėlgi, tikėtis kad dėl šių kampanijų rūkymas sumažęs greitai ir stipriai, naivoka. Mano žiniomis, rūkymas yra vienas iš sunkiai ir lėtai visuomenėje keičiamu įpročiu, taigi užsibrėžti staigaus rūkymo mažėjimo tikslus siūlyčiau atsargiai.

Viena iš Departamento vykdomu priemonių – metimo rūkyti interneto svetaines sukūrimas, priežiūra ir plėtra. Joje 2021 m. apsilankė 43 tūkst lankytojų. Lietuvoje, atsižvelgiant į Tabako produktų direktyvos nuostatas, šiuo metu galioja draudimas tiekti rinkai tabako gaminius su kvapniosiomis medžiagomis, tame tarpe ir mentoliu.

Analogiški tabako gaminiams taikomi reikalavimai dėl kvapniųjų medžiagų yra nustatyti elektroninėms cigaretėms ir jų pildyklėms ir šis teisės aktų pakeitimas įsigalios nuo š.m. liepos 1 d. Ši teisinio reguliavimo priemonė prisidės prie ilgalaikių siektinų tikslų, tokių kaip sumažinimas ne tik tradicinius tabako gaminius naudojančių asmenų skaičiaus, bet ir elektronines cigaretes naudojančių asmenų skaičiaus, ypatingai tarp paauglių ir jaunų asmenų.

Siekiant pagerinti situaciją Lietuvoje, tokius pačius reikalavimus reikėtų nustatyti ir kaitinamiesiems tabako gaminiams. Taip pat reikėtų numatyti teisės aktuose draudimą demonstruoti (eksponuoti) tabako gaminius, elektronines cigaretes ir jų talpykles bei kaitinamuosius tabako gaminius prekybos vietose, kaip rekomenduoja PSO.

Šalyse, kuriose yra uždrausta demonstruoti šiuos gaminius, atlikti tyrimai rodo, kad toks draudimas padarė didžiausią įtaką rūkymo paplitimo sumažėjimui tarp jaunimo, sumažino tabako prieinamumą, jaunų žmonių įsitikinimą, kad galima labai lengvai įsigyti tabako gaminių.

Svarbu laiku reglamentuoti naujai atsirandančius produktus ir sukurti tokių produktų tikrinimo metodiką, vadovaujantis nepriklausomų mokslinių tyrimų pagrįstais duomenimis, siekiant sumažinti šių produktų keliamą riziką visuomenės sveikatai bei užtikrinti priemonių, numatytų PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, tinkamą įgyvendinimą.

– Kodėl padidėjo narkotikų vartojimas?

– Narkotikų vartojimas yra kompleksinis reiškinys ir nėra vieno lemiančio faktoriaus. Vieni svarbiausių veiksnių, kurie jau šiandien lemia ir ateityje lems su narkotikais susijusių problemų mastą ir pobūdį, yra išoriniai. Globalizacija, informacinių technologijų vystymasis, demografiniai pokyčiai, turi didelės įtakos esamoms ir būsimoms narkotikų problemoms. Šią tendenciją pastebime jau dabar, nes narkotikų rinka ir narkotikų vartojimo pobūdis darosi vis dinamiškesni, sudėtingesni ir labiau tarpusavyje susiję pasauliniu mastu.

Nepaisant pastangų drausti, Europos narkotikų rinkoje, kuriai priklauso ir Lietuva, buvo plačiai prieinami įvairūs narkotikai, kurių grynumas ar stiprumas vis didėja. Tai rodo užfiksuojami dideli kokaino ir kitų narkotikų konfiskavimo atvejų kiekiai Europoje. O Lietuvoje kokaino vartojimas ir populiarumas gerokai išaugo (vartojimas per paskutinius 12 mėn.: nuo 0,1 proc. 2016 m. iki 0,6 proc. 2021 m.).

Narkotikų rinka prie pandemijos prisitaikė greičiau nei atsako priemonės. Dar vienas svarbus faktorius yra ir požiūrio klausimas. Dabar, deja, labai plačiai populiarinama/skleidžiama nuomonė apie kanapes, kaip lengvą narkotiką. Taip pat rinkoje yra pilna kanapių produktų, kurie reklamuojami, kaip labai naudingi sveikatai ir pan. Tokiu atveju tik galime paraginti visuomenę būti kritiška ir ieškoti informacijos iš tų šaltinių, kurie neturi prabangos skleisti nepatikrintos, mokslu ir įrodymais nepagrįstos informacijos.

Svarbu pažymėti, kad narkotikų vartojimo paplitimo rodikliai didėja Europoje ir visame pasaulyje, ir, deja, judame ta pačia kryptimi. Pozityvu tai, kad palyginus, judame lėčiau.

Taip, 2021 m. Departamento užsakymu atliktas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimas parodė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bendrojoje populiacijoje rodiklis padidėjo iki 4,5 proc. Tačiau Lietuvoje šis rodiklis vis dar yra beveik du kartus mažesnis už ES šalių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo per pastaruosius metus rodiklių vidurkį – 8,3 proc.

– Kodėl gyventojų manymu, padidėjo narkotikų prieinamumas?

– Padaugėjo manančių, kad narkotikai lengvai prieinami, o ne kad gyventojų manymu, padidėjo narkotikų prieinamumas. Tyrimo duomenys neatskleidžia priežasčių, galima daryti tik prielaidas. Visuomenės nuomonę formuojančių veiksnių yra ne vienas.

2021 m. vykdyto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, Lietuvoje padaugėjo jaunų suaugusiųjų (15-34 m.), kurie nurodė, kad panorėjus jiems būtų lengva per 24 valandas gauti kanapių, nuo 20,8 proc. 2016 m. iki 25,5 proc. 2021 m. Vis dėlto, ES šalių vidurkis buvo beveik dvigubai didesnis – 56 proc.

– Kodėl visos priemonės neduoda jokios naudos?

– Kaip minėta, mūsų šalis yra geroje padėtyje pagal narkotiku vartojimo rodiklius lyginant su Europa. Priemonės duoda naudos ir pas mus, palyginus, menkai didėja ir yra mažas narkotikų vartojimas lyginant su Europa. Taip pat reikia suprasti tai, kad nebus pasaulio be narkotikų.

Čia labai tiktų pacituoti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) direktoriaus žodžius pristatant praeitų metų Europos narkotikų paplitimo ataskaitą – Everywhere. Everything. Everyone. Narkotikai gal atsirasti bet kurioje vietoje. Vartojami dalykai, kur net anksčiau negalėjai įtarti, kad gali būti vartojami. Vartoti gali pradėti bet kuris. Taigi teigti, kad bet koks narkotikų vartojimas yra nesėkmės ar neveikiančių priemonių rodiklis, neteisinga. Mes gi nežinome, kas būtų, jei niekas nebūtų daroma. O ir nesinori patikrinti.

– Ar galima daryti tokią išvadą, kad sumažėjus vartojančių alkoholį skaičiui, padidėjo narkotikų vartojimas?

– Nėra taip, kad žmonės vartotų tik kažkokią vieną psichoaktyviąją medžiagą, apsiribotų tik ja, ir tik jos atsisakę pradėtų vartoti kažką kita, arba panorėję išbandyti kažkokią naują medžiagą atsisakytų anksčiau vartotos. Tie patys žmonės vartoja įvairias skirtingas psichoaktyviąsias medžiagas. Paskutiniu metu vis daugiau dėmesio skiriama šiai gilėjančiai problemai, nes vartojant daugiau medžiagų, jų poveikis gali stiprėti, padidėti šalutinio poveikio, neigiamų reakcijų ir pasekmių sveikatai rizika, tuo pačiu ir saugumui bei visuomenės gerovei.

2021 m. bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis, narkotikus vartoti dažniau rinkosi asmenys, kurie vartojo ir alkoholį. Tarp per paskutinius metus alkoholio nevartojusių asmenų tik 1,5 proc. per paskutinius metus buvo vartoję narkotikus, o tarp alkoholį vartojusių asmenų narkotikus tais metais vartojo net 5 proc. vartojo.

Atitinkamai alkoholio vartojimas buvo labiau paplitęs tarp vartojusių narkotikus – alkoholį per paskutinius metus vartojo statistiškai reikšmingai didesnė dalis respondentų, kurie per paskutinius metus vartojo narkotikus (95 proc. jų vartojo alkoholį), nei nevartojusiųjų narkotikų tuo pačiu laikotarpiu (84 proc. jų vartojo alkoholį).

Narkotikų vartojimas yra labiau paplitęs tarp jaunimo. Nors alkoholio vartojimas tarp jaunimo mažėjo labiau nei tarp vyresnių gyventojų, bet pastebimos to pačios tendencijos. Alkoholio nevartojantis jaunimas rečiau išbando ir narkotikus: tarp bent kartą per paskutinius metus alkoholio nevartojusių 15-24 m. amžiaus gyventojų narkotikus tais metais vartojo 3 proc., o tarp alkoholį vartojusio jaunimo – 13,5 proc. bent kartą per paskutinius metus vartojo narkotikus.

– Ką reikėtų padaryti, kad sumažėtų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas Lietuvoje?

– Būtina užtikrinti nuoseklios ir pastovios alkoholio ir tabako gaminių bei su jais susijusių gaminių kontrolės politikos tęstinumą ir jos poveikio vertinimą. Taip pat svarbu įgyvendinti alkoholio ir tabako bei su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolės politikos priemones bei tobulinti akcizų politiką, susiejant ją su infliacija ir užkertant kelią atskirų alkoholinių gėrimų grupių apmokestinimo išlygoms. Dėti dar daugiau pastangų, siekiant sumažinti narkotikų pasiūlą.

Svarbu daug dėmesio skirti teisėsaugos institucijų tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai bei veiklos koordinavimui strateginiu ir taktiniu lygmenimis, bendradarbiavimui su visuomene ir privačiu sektoriumi; Būtina stiprinti sienos kontrolės priemones, tobulinant ir modernizuojant pasienio kontrolės procedūras, sutelkiant dėmesį tiek į žmogiškųjų išteklių stiprinimą, tiek į techninį aprūpinimą, reikalingą gabenamoms medžiagoms identifikuoti.

Pašto paslaugos teikėjams reikėtų taikyti rizikos vertinimą dėl narkotikų pasiūlos, nustatyti rizikingus siuntimo būdus ir kryptis bei atitinkamai nukreipti pajėgumus rizikingų siuntų patikrinimui.

Atsižvelgiant į besivystančias naujas narkotikų platinimo technologijas (pokalbių programėlės ar socialiniai tinklai), svarbu laiku reaguoti į tokius atvejus ir užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos turėtų priemonių, žinių ir įgūdžių veiksmingai stebėti ir tirti tokius atvejus bei taikyti atitinkamas atsako priemones.

– Ar dekriminalizavus nedidelį kiekį narkotikų turėjimą asmeninėms poreikiams, nepadidėtų narkotikų vartojimas?

– Kaip jau ne kartą esu minėjęs, bet dar kart pabrėžiu – narkotikų vartojimas yra kompleksinis reiškinys ir nėra vieno lemiančio faktoriaus. Dekriminalizavimo priemone nesprendžiama narkotikų vartojimo problema, tai su žalos kausimais susijusi priemonė. Baudžiamoji teisė suvokiama kaip barjeras narkotikus vartojantiems asmenims pasiekti gydymo paslaugas, o baudžiamojo proceso grėsmė už su narkotikais susijusius nusikaltimus be tikslo platinti sąlygoja rizikingą vartojimą, kurio pasekmė – perdozavimai, mirtys, užkrečiamų ligų plitimas.

Taigi tarptautinėse ataskaitose konstatuojama, kad baudžiamoji teisė, o tiksliau perteklinis veiksmų kriminalizavimas tam tikrais atvejais netiesiogiai pažeidžia žmonių teisę į sveikatą, gydymą. Taigi dekriminalizavimo priemone yra sprendžiami pirmiausia žalos klausimai, tačiau dėl kompleksiškumo ši priemonė gali netiesiogiai daryti įtakos narkotikų vartojimo rodikliams. Čia itin svarbu, kokia žinutė pateikiama visuomenei.

Turime suprasti, kad dekriminalizavimas nėra lygu legalizavimui. Dekriminalizavus su vartojimu susijusias veikas jos išlieka draudžiamos. Keičiasi valstybės požiūris į vartojantį ar eksperimentuojantį asmenį jam taikytinų poveikio priemonių prasme, atveriant kelią didesniam kompleksui ankstyvosios prevencijos, sveikatos, socialinės srities, švietimo ir pan. priemonių vietoje baudžiamųjų. Ir šios poveikio priemonės ir atskiros sistemos tarpusavyje kartu su teisingumo sistema turi veikti sutelktai ir koordinuotai.

– Gal Departamentas deda mažai pastangų, kad sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą? Gal tos priemonės yra neveiksmingos?

– Mes nežinome, kas būtų, jei nieko nebūtų daroma. Departamentas nėra vienintelė institucija, veikianti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo srityje. Turime Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programą.

Sutelkę institucijų, veikiančių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės srityje, mokslo bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovus parengėme Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 metų, kuriai, tikimės, pritars Vyriausybė ir patvirtins Seimas.

Mūsų visų bendras tikslas dabar turi būti susitelkus, bendradarbiaujant, koordinuojantis veikti šiuose politiniuose dokumentuose nusimatytomis kryptimis tam, kad 2035 m. turėtume sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove.

– Kovo pradžioje bus dveji metai, kai vadovaujate Departamentui. Kokius pasiektus pokyčius pats išskirtumėte kaip reikšmingiausius?

– Departamento misija – sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų (tabako, alkoholio, narkotikų) vartojimą, o kartu ir šių medžiagų daromą žalą. Lietuvoje mažėja alkoholio vartojimas, ypatingai džiugina, kad mažėja rizikingas alkoholio vartojimas. Nepaisant atsirandančių naujoviškų tabako gaminių, jų vartojimas išlieka stabilus.

Pastaruoju metu vis daugiau teigiamų poslinkių „nuo kiekybės link kokybės|“ yra pastebima psichoaktyviųjų medžiagų prevencijoje – aktyviai vykdoma Ankstyvosios intervencijos programa, atnaujinamas prevencinių priemonių turinys, vis rečiau pasitelkiamos gąsdinančio bei moralizuojančio tūrinio priemonės, ieškoma naujų patrauklių formų.

Trūksta atskiroms amžiaus grupėms skirtų programų nuoseklumo, kai kurių tikslinių grupių įsitraukimas yra menkas – tėvų, darbdavių, aukštųjų mokyklų studentų. COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kaip niekad aktualizuotas poreikis šiuolaikinių priemonių, nukreiptų į nacionaliniu mastu įgyvendinamų prevencinių temų atnaujinimą vadovaujantis naujausiais iššūkiais: naudojimosi internetu, azartinių lošimų mastą, naujų psichoaktyviųjų medžiagų, elektroninių cigarečių, naujoviškų tabako gaminių vartojimą tarp mokinių.

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte darbe?

– COVID-19 pandemijos situacija parodė, kad žmonės prarado saugumo jausmą, bijo nežinomybės, todėl neretai priešinasi pokyčiams. Bet reikia suprasti, kad nusistovėję įpročiai, veikimo būdai, apsunkina organizacijos vystymo planus. Visada pasisakau už atviros ir skaidrios komunikacijos skatinimą.

Pavyzdžiui, neseniai atsisakėme popierinių raštų ir perėjome prie skaitmeninio dokumentų valdymo, siekiant užtikrinti geresnę, užduočių atlikimo kokybę ir kontrolę. Kuo puikiausiai suprantu, kad nauji iššūkiai, vykstantys pokyčiai darbuotojams gali sukelti įvairius jausmus. Tačiau jie visada gali tikėtis mano palaikymo ir pasitikėjimo, iš jų pusės belieka tik pasitelkti kūrybiškumą.

– Darbas su žmonėmis – itin jautri sritis, o Departamento vykdoma veikla liečia jautriausius visuomenės asmenis. Neseniai kolegų atliktas tyrimas atskleidė viename reabilitacijos centre glūdėjusias problemas. Kaip manote, kodėl problemos nebuvo išryškėjusios anksčiau?

– Departamentas nuo projekto, skirto suteikti socialinės psichologinės reabilitacijos paslaugas priklausomiems asmenims, pradžios nuolat vykdo Partnerių – reabilitacijos bendruomenių pasiektų rezultatų stebesėną, prižiūri, kaip vykdomos veiklos.

Pastebėjus, kad vienam partnerių – Pilnų namų bendruomenei sekasi ne itin gerai, buvo organizuota keletą patikrinimų, kurių metų Departamentas nustatė pažeidimus, ir ši bendruomenė Departamento iniciatyva buvo pašalinta iš projekto. Tačiau, noriu atkreipti dėmesį, kad kiekvienam partneriui yra suteikiama galimybė pasitaisyti, vieni ta galimybe pasinaudoja, kiti – ne, kaip ir šiuo atveju.

– Kaip manote, ar pakanka prevencinių priemonių ir informacijos sklaidos, kad jautrios socialinės grupės laiku gautų pagalbą mūsų šalyje? 

– Nepakanka. Nėra įgyvendintos priemonės, numatančios teikiamų socialinių ir psichologinių reabilitacijos paslaugų aprėpties plėtotę bei reintegracijos paslaugų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis modelio diegimą šalyje. Kalbant apie žalos mažinimo priemones, susiduriama su tam tikra stigma priklausomų asmenų atžvilgiu, tad reikia keisti ir visos visuomenės požiūrį.

Išlieka aktualiomis priemonės, skirtos įgyvendinti laisvės atėmimo vietų įstaigose: priemonės, didinančios narkotikų patekimo kontrolę laisvės atėmimo vietų įstaigose, žalos mažinimo priemonių taikymas. Visoms šioms priemonėms reikia užtikrinti tvarų finansavimą, nes prevencija, kaip viena pagrindinių psichologinio bei socialinio darbo veiklų, yra svarbi bei ekonomiškai naudinga tiek visuomenės, tiek individualiu lygmeniu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.