Leitenanto laipsnį turintis Andrėjus guli ant nugaros, akys įsmeigtos į lubas. Jo kairysis petys stipriai sužalotas skeveldrų.
Dėl vaistų poveikio jo kalba sulėtėjusi, bet vyras sako, kad vos tik pakilęs iš lovos jis nori grįžti kovoti.
„Mus apšaudė iš minosvaidžio. Grįžome į apkasus ir tuomet supratome, kad esame sužeisti“, – „Sky News“ korespondentui sakė jis.
„Pamatėmė pro šalį važiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį, nusprendėme, kad ne vieta didvyriškumui ir paprašėme medikų padėti“, – pasakojo Andrėjus.
Gretimoje lovoje guli Sergėjus, jo koja sumaitota.
Vakarai nepateisino lūkesčių
Vyras sako, kad pasigedo pagalbos sunkią valandą.
„Buvo daug pažadų (iš Vakarų), bet mes iš jų neturėjome naudos. Jie negali mums padėti tik sankcijomis. Ginklai, kuriuos jie mums siunčia...“
Sakinys nutrūksta, bet Sergėjaus nuotaika aiški.
Ukrainiečių kariai nesulaukė pakankamos pagalbos ginklais, todėl pritrūko karinių pajėgumų prieš Rusijos invaziją.
Tiesa, Vakarų parama Ukrainai auga. Šeštadienį ilgai taikytos ginkluotės netiekimo konfliktų zonoms politikos atsisakė Vokietija, pranešusi, jog perduos Ukrainai 1 tūkst. prieštankinės ginkluotės ir 500 „Stinger“ klasės žemė-oras raketų, padėsiančių šalies kovoje prieš Rusijos invaziją.
Kitoje palatoje guli Vadimas, jam ką tik atlikta operacija, vyras jaučia stiprų skausmą.
Gydytojas Aleksėjus sako, kad artimiausiomis dienomis laukia dar daugiau po sprogimų sužalotų pacientų, rankose jis laiko vieno kareivių blauzdikaulio rentgeno nuotrauką.
Jis retoriškai klausia, kiek dar Ukraina pajėgs atsilaikyti, jis viliasi, kad NATO įsikišimas duotų bent laikinas paliaubas. „Bet mes dirbame savo darbą 24 valandas per parą“, – priduria gydytojas.
Gyventojai nori paaukoti kraujo
Pagrindinėje Mariupolio ligoninėje gausu ir civilių. Jie plūsta paaukoti kraujo, kuris reikalingas sužeistų karių gydymui.
Tiesa, gydymo įstaiga pajėgia priimti tik 200 donacijų per dieną. Todėl daugelio padėti pasisiūlysių gyventojų paprašoma grįžti vėliau.
Pagrindinėje pietryčių Ukrainos miesto gydymo įstaigoje teikiama pagalba rimtus, gyvybei pavojų keliančius sužeidimus patyrusiems civiliams ir kariškiams, tačiau donuotas kraujas keliauja ir į šalia įsikūrusią karinę ligoninę, paaiškino Mavrovas Volodymyras Georgijevičius, kraujo centro direktorius.
Laukti eilėje tenka net kelias valandas, o tolumoje girdėti kovos garsai, tačiau suaugę vyrai ir moterys nori prisidėti, kaip tik gali.
28-erių Nikolajus sako, kad savo miesto nepaliks, kas benutiktų.
„Aš nemoku laikyti rankose ginklo, bet bent jau galiu dovanoti kraujo“, – „Al Jazeera“ sakė jis.
„Mes nekovojame dėl žemės, pinigų ar šlovės. Ukraina kovoja dėl savo žmonių. Jei tarptautinė bendruomenė nesureaguos šiandien ir nesuteiks mums apsaugos, jų šalis gali būti kita“, – tikino Nikolajus.
Sužeidimai kitokie nei 2014 m.
Ligoninės darbuotojai sako, kad tiek daug kraujo dovanoti norinčių žmonių dar nematė, tiek nebuvo net 2014 m., kai Rytų Ukrainoje kilo konfliktas.
2014 ir 2015 m., praėjusio konflikto įkarštyje, dauguma ligoninėje patirtų sunkių sužalojimų buvo šautinės žaizdos. Dabar darbuotojai pastebi daug didesnę žalą, sužesitųjų kūnų audinius išdrasko skeveldros. Pacientai patiria gausų kraujavimą, daug dažniau tenka gydyti galvos sužeidimus.
Intensyvios terapijos skyriaus vadovė Olha Golubčenko sakė, kad tai pirmas kartas, kai jie susidūrė su tokio pobūdžio traumomis.
2014 m. miestą trumpai kontroliavo separatistai, tad daugelis gyventojų žino, ką reiškia okupacija. Tačiau žmonės vis dar tiki Ukrainos kariuomenės galia ir viliasi išorės įsikišimo.
28-erių metų Olegas, taip pat šeštadienį davęs kraujo, sakė, kad nors artimiausios valandos, dienos, o gal net mėnesiai bus sunkūs, jis ras būdą, kaip padėti savo žmonėms.
„Jei Mariupolyje nusileis Ukrainos vėliava, persikelsiu į saugią vietą ir iš ten kovosiu. Bet kol vėliava iškelta, aš neketinu išvykti“, – patikino jis.
Parengta pagal „Sky News“ ir „Al Jazeera“ inf.
