57 metų Davidas Bennettas mirė kovo 8 d. vakarą Merilendo universiteto medicinos centre. Gydytojai nenurodė tikslios jo mirties priežasties, tik nurodė, jog jo būklė pradėjo blogėti prieš kelias dienas.
D.Bennetto sūnus negailėjo gerų žodžių gydymo įstaigai už tai, kad beviltiškoje situacijoje atsidūręs jo tėvas sudalyvavo istoriniame eksperimente ir išreiškė viltį, jog ši patirtis prisidės prie organų trūkumo problemos sprendimo.
„Esame dėkingi už kiekvieną akimirką, beprotišką svajonę, kiekvieną bemiegę naktį, kuri buvo skirta šiam istoriniam bandymui. „Tikimės, kad ši istorija bus vilties pradžia, o ne pabaiga“, – teigiama Davido Bennetto jaunesniojo pranešime, kurį paskelbė Merilendo universiteto medicinos mokykla.
Gydytojai dešimtmečius siekė vieną dieną panaudoti gyvūnų organus gyvybę gelbstinčioms transplantacijoms. D.Bennettas, remonto darbų meistras iš Hagerstauno (Merilando valstijos), buvo pasirinktas šiai transplantacijai, nes kitaip medikai jam nebegalėjo padėti – vyras buvo netinkamas žmogaus širdies persodinimui, jo jau nebuvo galima sėkmingai atjungti nuo gyvybę palaikančių aparatų.
Po sausio 7 d. operacijos Bennetto sūnus naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, jog jo tėvas supranta: niekas negarantuoja, kad kiaulės širdis veiks ilgą laiką.
Ankstesni bandymai atlikti panašias transplantacijas (ksenotransplantacijas) buvo nesėkmingi daugiausia dėl to, kad pacientų organizmai greitai atmetė gyvūno organą. Šį kartą Merilendo chirurgai panaudojo genetiškai modifikuotos kiaulės širdį: iš gyvūno buvo pašalinti specifiniai genai, sukeliantys itin greitą atmetimo reakciją, ir įterpta žmogaus genų, kurie padėtų organizmui priimti organą.
Iš pradžių kiaulės širdis veikė, o Merilando ligoninė periodiškai skelbdavo, kad Bennettas pamažu atsigauna. Praėjusį mėnesį ligoninė išleido vaizdo įrašą, kuriame jis žiūri „Super Bowl“ rungtynes (JAV Amerikietiškojo futbolo lygos finalas – vert. pastaba) ligoninėje, kartu dirbdamas su kinezeterapeutu.
Iki šiol sėkmingiausia ksenotransplatancija laikyta 1984 m. atlikta operacija, kai mirštančiam kūdikiui persodinta babuino širdis. Tuomet vaikas gyveno trigubai trumpiau, nei modifikuotą kiaulės širdį gavęs D.Bennetas – 21 dieną.
„Esame sugniuždyti pono Bennetto netekties. Jis pasirodė esąs drąsus ir kilnus pacientas, kovojęs iki galo“, – sakoma Baltimorės ligoninėje operaciją atlikusio daktaro Bartley Griffitho pranešime.
Kiti transplantacijos ekspertai gyrė Merilando komandos reikšmingus tyrimus ir teigė, kad D.Bennetto mirtis neturėtų sulėtinti pastangų išsiaiškinti, kaip panaudoti gyvūnų organus žmonių gyvybėms išgelbėti.
„Tai buvo pirmasis žingsnis į dar neištirtas teritorijas“, – sakė Niujorko universiteto daktaras Robertas Montgomery`is, transplantacijos chirurgas, kuriam buvo persodinta širdis. „Didžiulis informacijos kiekis“ prisidės prie tolesnių žingsnių, o kelių transplantacijos centrų komandos planuoja pirmuosius klinikinius tyrimus.
„Tai, kad jis gyveno dar du mėnesius ir galėjo džiaugtis savo šeima yra didžiulis žygdarbis“, – pridūrė R.Montgomery`is.
Alternatyvaus organų šaltinio poreikis yra didžiulis. Praėjusiais metais JAV buvo atlikta rekordiškai daug – daugiau nei 41 tūkst. transplantacijų, įskaitant apie 3,8 tūkst. širdies persodinimo operacijų. Tačiau daugiau nei 106 tūkst. amerikiečių lieka nacionaliniame organo laukiančiųjų sąraše, tūkstančiai kasmet miršta, taip ir nesulaukę. Negana to, tūkstančiai žmonių net neįtraukiami į šį sąrašą, manant, kad reikiamas donoras neatsiras laiku.
Maisto ir vaistų administracija (FDA) leido atlikti Merilando eksperimentą, atsižvelgę į kritinę situaciją. Bennetto gydytojai sakė, kad jis sirgo širdies nepakankamumu, ji plaka nereguliariai. Jis buvo laikomas netinkamu žmogaus širdies persodinimui, kai reikia griežtai naudoti imuninę sistemą slopinančius vaistus. Kita alternatyva – implantuota širdies pompa – taip pat nebuvo įmanoma.
Organų atmetimas, infekcijos ir kitos komplikacijos kelia pavojų bet kuriam transplantacijos gavėjui. Ekspertai tikisi, kad Merilando komanda medicinos žurnale greitai paskelbs, kaip D.Bennetto kūnas reagavo į kiaulės širdį.
Iš D.Bennetto patirties „gavome neįkainojamų žinių. Įsitikinome, kad genetiškai modifikuota kiaulės širdis gali gerai funkcionuoti žmogaus organizme, o imuninė sistema yra tinkamai slopinama“, – sakė Merilando universiteto ksenotransplantacijos programos mokslinis direktorius daktaras Muhammadas Mohiuddinas.
Dabar tikimasi, kad šis atvejis suteiks daugiau pasitikėjimo, o FDA patvirtins ir daugiau klinikinių tyrimų, susijusių su gyvūnų organų persodinimu žmogui.
Pacientai gali manyti, kad D.Bennetto mirtis rodo trumpą gyvenimo trukmę po ksenotransplantacijos, tačiau vieno beviltiškai sergančio žmogaus patirtis negali apibrėžti, ar ši procedūra galiausiai pasiteisins, sakė etikos ekspertė Karen Maschke iš Hastingso centro. Tam reikės daugiau kruopščių pacientų, turinčių panašią ligos istoriją, tyrimų.
Transplantacijos centrai turėtų pradėti mokyti savo pacientus apie tai, ko tikėtis, kai šis mokslas vystosi, sakė K.Maschke.
Kiaulės jau seniai naudojamos žmonių medicinoje, įskaitant kiaulių odos transplantacijas ir kiaulių širdies vožtuvų implantavimą. Tačiau persodinti visą organą yra daug sudėtingiau nei naudojant labai apdorotą audinį. Šiuose eksperimentuose naudotas genetiškai modifikuotas kiaules pateikė „Revivicor“, „United Therapeutics“ dukterinė įmonė. Tai viena iš kelių biotechnologijų kompanijų, kurios siekia sukurti žmogui transplantuoti tinkamus kiaulių organus.
Parengta pagal „The Associated Press“
