Lietuvoje – 1 151 pranešimas apie nepageidaujamas COVID-19 vakcinų reakcijas per pirmus šių metų mėnesius Beveik 1000 iš jų – dėl „Pfizer“ vakcinos

Nuo vakcinacijos pradžios gauti 7 959 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 ligos, o pirmąjį šių metų ketvirtį nepageidaujamais šalutiniais poveikiais skundėsi kiek daugiau nei 1000 žmonių, antradienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Skiepai nuo COVID-19.
Skiepai nuo COVID-19.
Skiepai nuo COVID-19.<br>123rf nuotr.
Skiepai nuo COVID-19.<br>123rf nuotr.
Skiepai nuo COVID-19.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skiepai nuo COVID-19.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skiepai nuo COVID-19.<br>T.Bauro nuotr.
Skiepai nuo COVID-19.<br>T.Bauro nuotr.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andriulionis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andriulionis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Skiepai nuo COVID-19.<br>123rf nuotr.
Skiepai nuo COVID-19.<br>123rf nuotr.
Skiepai nuo COVID-19.<br>T.Bauro nuotr.
Skiepai nuo COVID-19.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Apr 12, 2022, 10:10 AM, atnaujinta Apr 12, 2022, 11:19 AM

Šiuos skaičius VVKT fiksavo nuo vakcinacijos pradžios – 2020 m. gruodžio 27 dienos iki 2022 m. kovo 31 dienos.

Išsiskiria viena vakcina

Pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas rakcijas sudarė 0,18 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotų vakcinų dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki 2022 m. kovo 31 d. siekė 4 467 297). Per pirmąjį 2022 metų ketvirtį gautas 1 151 ĮNR pranešimas.

Žmonės nuo COVID-19 ligos yra skiepijami penkiomis Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis.

VVKT pranešė, kad per pirmąjį 2022 metų ketvirtį gavo 1 151 pranešimą apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu.

Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauti 933 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Spikevax“ vartojimo buvo gauti 68 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 82 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – gauti 64 pranešimai apie ĮNR, o po vakcinos „Nuvaxovid“ – gautas 1 pranešimas apie ĮNR. 1 pranešime apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

Didžiąją dalį 2022 m. pirmą ketvirtį gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujama reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, sudarė pranešimai apie nesunkias ĮNR, t. y. 1 059 pranešimai arba 92 proc. viso ĮNR pranešimų skaičiaus. Apie sunkias ĮNR gauti 92 pranešimai ir tai sudarė apie 8 proc. nuo bendro analizuojamu laikotarpiu gautų ĮNR pranešimų skaičiaus.

„Pagrindiniai pranešimai, kurių sulaukė VVKT, išliko tokie patys – skausmas, patinimas, paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas, karščiavimas, o po vienos ar kelių dienų, kaip ir anksčiau, praeidavo“, – antradienį komentavo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.

Pastebi sumažėjusį aktyvumą, bet ir naujas tendencijas

Pasak jo, nors šiemet pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas skaičius kol kas siekia daugiau nei 1000, matoma, kad maždaug vasario viduryje pranešimų kiekis drastiškai krito.

„Jei anksčiau keli šimtai būdavo per savaitę, dabar turime penkis, septynis, devynis pranešimus, tai faktiškai sustojo nuo vasario vidurio.

Kas tai lėmė? Mūsų nuomone, tai lėmė ženkliai smukę vakcinavimo mastai, panaikintas galimybių pasas ir faktas, kad įvykiai, karas Ukrainoje visą dėmesį nukreipė nuo vakcinavimo ir nepageidaujamų reakcijų pranešimų“, – komentavo VVKT viršininkas.

VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr. Rugilė Pilvinienė, lygindama šių ir praėjusių metų duomenis, teigė, kad aktyviausiai apie nepageidaujamus vakcinų šalutinius poveikius gyventojai pranešdavo praėjusių metų pradžioje.

„Žiūrint į 1000 vakcinacijų tenkantį pranešimų kiekį, per visus vienerius ir metus ir lyginant pirmojo praeitų metų ketvirčio ir pirmojo šių metų ketvirčio duomenis, matome, kad prasidėjus vakcinacijai pernai šituo pačiu metu žmonės buvo tikrai aktyvesni, teikė daugiau pranešimų, nors tuo metu nebuvo vakcinuota daugiau žmonių nei šių metų pirmojo ketvirčio metu.

Matosi graži tendencija – didelis susidomėjimas ir skatinimas pranešti, žmonių noras pranešti juntamas buvo pirmaisiais trim praeitų metų mėnesiais, vėliau tas suinteresuotumas slobo, nors vakcinacijos mastai tikrai didėjo. Ir per pastaruosius devynis mėnesius matome, kad pranešimų kiekis pranešimų 1000 vakcinacijų yra stabilizavęsis ir nesiekia 2 pranešimų 1000 atliktų vakcinacijų“, – dėstė R.Pilvinienė.

Ji pridūrė, kad pastebima ir dar viena nauja tendencija – pasiskiepiję ir koronavirusu susirgę žmonės buvo linkę pranešti, kad vakcina yra neveiksminga.

„Šiuo metu dėl didelio srauto pranešimų apie vakcinos neveiksmingumą – tai yra apie COVID-19 ligą bent jau po dviejų vakcinuotų vakcinos dozių, tai būtent šis pranešimų srautas sudarė dabar jau didžiausią dalį pranešimų apie visas vakcinas, kurios jau seniau buvo vartotos klinikinėje praktikoje.

Iš esmės tai yra suprantama ir paaiškinama – tai rodo, kas jau ir buvo aptarinėta viešojoje erdvėje, kad vakcinos sukeliamas apsauginis poveikis blėsta, dėl to buvo skatinama žmones vartoti 3 dozę, ypač grėsmingai didėjant metų pabaigoje ir šių metų pradžioje COVID-19 ligos atvejams“, – kalbėjo R.Pilvinienė.

Pranešta apie 6 mirtis po vakcinacijos

Įvertinus gautų ĮNR pranešimų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad apie 49 proc. ĮNR pranešimų, susijusių su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, pateikė moterys, 51 proc. – vyrai. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 5-99 metai.

Per pastaruosius tris šių metų mėnesius gauti 4 pranešimai apie miokardito arba perikardito atvejus.

Sveikatos priežiūros specialistai nuo bendro ĮNR pranešimų skaičiaus pateikė 45 proc. ĮNR pranešimų, pacientai – 52,8 proc., tuo tarpu 2,2 proc. pranešimų gauta iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.

2022 m. pirmą ketvirtį VVKT gavo 6 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje. Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 73,5 metai, dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį. Šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.

„Amžius buvo nuo 46 iki 86 metų – trys vyrai ir trys moterys. Didžiąja dalimi įvardintos mirties priežastys buvo kardialinės, vienas atvejis buvo vidinio kraujavimo, vienas atvejis – sunkios neurologinės ligos, kuri prasidėjo neilgai trukus po vakcinacijos.

Bet susieti, kad tie atvejai tikrai buvo nulemti vakcinų, ganėtinai sunku, nes trūksta medicininės dokumentacijos ir patvirtinimo konkrečios nustatytos diagnozės. Tai gali būti vertinama ir kaip susiję su vakcinacija, ir kaip nesusiję, tiesiog atsitiktinis sutapimas galimas“, – pažymėjo R.Pilvinienė.

VVKT atkreipia dėmesį, kad kiekvieno ĮNR pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Ypač svarbūs įtariamos nepageidaujamos reakcijos patvirtinimui ir įvertinimui medicininiai dokumentai. Taip pat reikalinga informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.