Vilnietė Teresa skydliaukės vėžiu susirgo prieš trejus metus. Po atliktos operacijos ir kelių chemoterapijos kursų paaiškėjo, kad išgelbėti gali vaistai, kurių sergantiems šia liga valstybė nekompensuoja.
„Šitie vaistai Lietuvoje skirti plaučių vėžio gydymui. Mano atveju net recepto negali išrašyti. Kreipėmės visur, į Seimą, į ligonių kasas, bet apie kompensaciją nėjo jokia kalba. Aš to vaisto net nusipirkti negalėjau, nes recepto nebuvo galima išrašyti“, – pasakoja moteris.
Apie pusę metų Teresa pirko vaistus pati: padėjo giminės ir Vėžio gydymo paramos fondas. Kas mėnesį vaistai kainavo puspenkto tūkstančio eurų.
„Kai tyrimą padarė, gydytojas pasakė, kad viskas puikiai veikia, vaistai padeda ir kreipėsi dėl kompensacijos. Tada jau skyrė kompensaciją. Dabar tuos vaistus, ačiū Dievui, galiu vartoti nuolat“, – sako Teresa.
Medikai ir pacientų organizacijos pastebi, kad tokių pacientų kaip Teresa, kuriems negalima skirti naujausio gydymo nemokamai, yra daug.
„Tai yra natūralu, kad pacientas ieško būdų, naujausių metodų, kurie padėtų pasveikti, sustabdyti tą ligą. Yra liūdnos situacijos, kai ligonio būklė dar gera, pravedame tris eiles metastazavusios ligos gydymo ir pacientas sėdi prieš daktarą: kas toliau? Kompensuojamų vaistų nėra“, – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus vadovė Birutė Brasiūnienė.
Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos, 2020 m. Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka, kaip vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus. Nuo to laiko susikaupė maždaug 70 paraiškų. Jos nebuvo vertinamos, nes stigo lėšų ir specialistų.
„Visi vaistai, kurie šiuo metu laukia, jau yra registruoti Europos Sąjungoje. Jų veiksmingumas yra patvirtintas Europos vaistų agentūros. Tačiau tam, kad šalis galėtų juos kompensuoti savo pacientams, jie gautų gydymą, turi būti įvertinta, ar gali valstybė mokėti už tą papildomą naudą, kurią teikia inovatyvus vaistas“, – paaiškina Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Jūra Smilgaitė.
Pagal sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, naujų vaistų vertinimas gali trukti iki pusės metų. Tačiau šiuo metu yra vertinamos paraiškos, pateiktos 2020 m. rudenį.
„Tiksliai prognozuoti, kada mes įveiksime tą susikaupusį paraiškų kalną, kada pradėsime dirbti su naujomis paraiškomis, yra ganėtinai sunku. Turime ilgą sąrašą, maždaug 70 paraiškų, kurios nėra įvertintos, jau vėluojančios. Labai tikimės, kad tai užtruks ne ilgiau nei pusantrų metų“, – sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė sako, kad dauguma vertinimo laukiančių vaistų yra skirti neurologiniams, neurodegeneraciniams ir kitoms lėtinėms ligoms gydyti.
„Kitos šalys, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos valstybėse tą vaistą gali gauti palyginus greitai. Medikamentas per gerą pusmetį praeina visas reikalingas procedūras ir pacientai jį gauna, o pas mus ta užtrunka keliolika metų“, – pastebi Pagalbos onkologiniams ligoniams aociacijos (POLA) prezidentas Gediminas Žižys.
Pacientai lieja nusivylimą
Medikai sako, kad onkologiniai pacientai pagalbos kreipiasi į juos, o ne į valdininkus.
„Tu esi labai sudėtingoje situacijoje. Daug krūvio, daug nepasitenkinimo, daug skundų onkologams tenka, kad jie neskyrė, nenorėjo, negalėjo. Pacientai keičia įstaigas, keičia gydytojus, bet puikiai supranti, kad žmonės ieško vaisto“, – pasakoja B.Brasiūnienė.
„Kas atsitinka žmogui, kuris negauna gydymo? Jis miršta. Sakyti, kad pacientai nemiršta, jiems tai yra neaktualu. Nei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, nei sveikatos apsaugos ministerija šitų pacientų nemato. Juos mato tik medikai ir pacientų organizacijos“, – skundžiasi Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pasak sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, situacija keičiai.
„Šiuo metu mes skiriame pakankamą finansavimą, yra suburta nauja komanda, yra sukomplektuotas skyrius, kuris pilnu pajėgumu dirba. Tos paraiškos jau juda, nuo sausio pirmos turėjome keletą medikamentų, kurie atkeliavo per visą procesą. Tikimės, kad jų bus vis daugiau ir daugiau“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
2020 m. į kompensuojamų vaistų sąrašus Vokietijoje buvo įtrauktas 41, Austrijoje 32, Lietuvoje – 2 nauji vaistai.
