NTAKD laikinoji vadovė G.Belian: „Atsiranda vis daugiau jaunimui patrauklių narkotikų formų“

Birželį į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinosios direktorės kėdę vėl sėdo Gražina Belian.

Gražina Belian<br>NTAKD nuotr.
Gražina Belian<br>NTAKD nuotr.
Gražina Belian<br>NTAKD nuotr.
Gražina Belian<br>NTAKD nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 23, 2022, 1:01 PM, atnaujinta Jun 23, 2022, 2:51 PM

Jau ne pirmą dešimtmetį psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės besisukanti specialistė sako, kad prevencija yra ilgas procesas, kai tikslas pasiekiamas per daugelį nuoseklaus darbo metų.

„Svarbūs komponentai yra neigiamų nuostatų į narkotinių medžiagų vartojimą turėjimas, gera psichinė sveikata, sveiki santykiai su aplinkiniais ir užimtumas laisvalaikiu“, – sako G.Belian.

2022-ieji Seimo paskelbti Lietuvos jaunimo metais. Ypatingu rūpesčiu jaunosios kartos sveikata visuomet pasižymėjo ir NTAKD, prieš kelias dienas pristatęs tyrimą, kuris atskleidė, jog beveik pusė jaunų žmonių, kuriems buvo pasiūlyta narkotikų, susigundė šia galimybe.

Specialistė pastebi, kad šalyje didelis dėmesys skiriamas moksleiviams, tačiau narkotikus jaunuoliai neretai išbando jau palikę mokyklos suolą. Be to, nelegalią rinką pasiekia vis patrauklesnių formų psichoaktyviosios medžiagos. Pavyzdžiui, sintetiniai kanabinoidai guminukų pavidalu.

G.Belian aptarė naujausio tyrimo rezultatus, jų pamokas ateičiai ir NTAKD indėlį į jaunimo prevenciją.

– Ką atliktas tyrimas parodė apie jaunuolių požiūrį į narkotines medžiagas? Kokias rizikas išryškino?

– Džiugu, kad dauguma 15–29 m. amžiaus jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą vertina neigiamai. Aplausa parodė, kad narkotikų vartojimą neigiamai (ar labiau neigiamai) vertina 91 proc.

Nepasakyčiau, jog jauni žmonės pozityviai žiūri į kitus žalingus įpročius. Rūkymą neigiamai vertino 79,7 proc., o alkoholio vartojimą – 72,4 proc.

Tiesa, iš tyrimo paaiškėjo, kad dažnas jaunuolis kanapių, matyt, nelaiko narkotiku. O tai gali paskatinti eksperimentavimą su kanapėmis, dažnesnį jų vartojimą, galintį sukelti daugiau problemų.

Nagrinėjome ne tik vartojimą, bet ir jaunimo požiūrį į valstybės narkotikų politiką, galimus jos pokyčius.

52 proc. jaunimo sutiko, kad už mažo kiekio narkotikų turėjimą savo reikmėms (be tikslo platinti) turėtų būti taikoma tik administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, o su tuo nesutiko trečdalis apklaustųjų.

Turbūt nereikia stebėtis, kad palankiau į narkotikų dekriminalizavimą žiūrėjo tie jaunuoliai, kurie pripažino, jog yra išbandę narkotines medžiagas. Tačiau didesnė dalis Lietuvos jaunuolių prieštarauja kanapių legalizavimui. Jam pritarė 34,2 proc. jaunimo, o 51,8 proc. nesutiko, kad kanapes reikėtų leisti vartoti legaliai.

– Kodėl ypatingas dėmesys skiriamas jaunesniems, 15–29 metų amžiaus, žmonėms?

– 2022 metais tiek ES, tiek šalies lygmenyje ypatingas dėmesys yra skiriamas jaunimui. Europos Parlamentas paskelbė 2022-uosius Europos jaunimo metais, siūlydamas išskirtinį dėmesį skirti jauniems žmonėms, turintiems mažiau socialinių, ekonominių ir švietimo galimybių ar turintiems psichikos sveikatos problemų, o Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas atkreipti dėmesį į Lietuvos jaunimo politikos tikslus ir Lietuvos jaunimo problemas šalyje ir užsienyje, paskelbė 2022-uosius Lietuvos jaunimo metais.

Lietuvoje daugiausia dėmesio skiriama į mokyklinio amžiaus vaikus nukreiptai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai, o pabaigus mokyklą neretai prevencijos priemonės jaunimo nebepasiekia.

Tyrimo duomenimis, narkotikai neretai išbandomi jau sulaukus pilnametystės. Respondentai kanapes pirmą kartą vartoti pabandė būdami vidutiniškai 17,9 m., LSD – 18 m., ekstazį – 18,9 m., kokainą – 19,4 m., amfetaminą ir opioidus – 19,7 m., o haliucinogeninius grybus – 20,3 m.

Todėl svarbu ir pabaigusiam mokyklą jaunimui toliau vykdyti narkotikų prevencijos, intervencijos, žalos mažinimo priemones. Be to, jauni asmenys yra labiau pažeidžiami nei vidutinio amžiaus gyventojai ir narkotikų vartojimas jiems gali sukelti didesnę žalą, tiek sveikatai, tiek mokslo, karjeros pasiekimams, socialinei ir ekonominei jų gerovei, kas gali neigiamai atsiliepti jų tolimesnei ateičiai.

– Galbūt pavyko išskirti arba pastebite nuo kokių veiksnių priklauso tai, ar jaunas žmogus galėtų lengvai per 24 val. gauti narkotikų? Pavyzdžiui, kaip tai priklauso nuo gyvenamosios vietos?

– Kas penktas jaunuolis nurodė, kad panorėjęs narkotikų nesunkiai gautų per 24 valandas. Buvo pastebėti skirtumai tarp lyčių bei skirtingo amžiaus jaunimo.

Didesnė dalis vyrų nei moterų nurodė, kad per 24 val. lengvai gautų narkotikų (25,2 proc. vyrų ir 15,6 proc. moterų).

Kad jiems būtų neįmanoma per 24 val. gauti narkotikų dažniau nurodė jauniausi 15–19 m. respondentai (46,6 proc.) nei vyresni (20–24 m. – 30,9 proc., 25–29 m. – 34,6 proc.), bet nurodžiusių, kad jiems būtų lengva gauti narkotikų, dalis buvo panaši (19,7–21,7 proc.).

Galima pastebėti, kad ir narkotikus vartojančių draugų dažniau turėjo vyrai (43 proc.) nei moterys (26,5 proc.). Pasiūlymų pabandyti narkotikų vėlgi sulaukė statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų (56,7 proc.) nei moterų (36,6 proc.).

Vyresni respondentai dažniau nurodė, kad kada nors kas nors buvo siūlęs jiems pabandyti narkotikų nei jauniausi respondentai (15–19 m. – 35,9 proc., 20–24 m. – 49,4 proc., 25–29 m. – 55,4 proc.).

Atitinkamai ir narkotikus išbandė dvigubai didesnė dalis vyrų (31,3 proc.) nei moterų (15,3 proc.), ir beveik dvigubai mažesnė dalis jaunimo iki 20 m. nei vyresnių respondentų.

– Nemaža dalis psichoaktyviųjų medžiagų nebandžiusių jaunuolių nurodo, kad jei tik būtų tokia galimybė, ja pasinaudotų? Kokias priemones NTAKD siūlo jaunimo požiūriui į narkotikus keisti?

– Lietuvoje bendrosios prevencijos priemonės yra įgyvendinamos ugdymo aplinkoje, t.y. mokyklose. Baigus mokyklą, koordinuota psichoaktyviųjų medžiagų prevencinė veikla nebevykdoma.

Nepaisant to, kad studijų aukštojoje mokykloje pradžia yra laikoma palankiu laikotarpiu ugdyti sveikos gyvensenos įpročius, Lietuvos aukštojo mokslo sistema juo beveik nesinaudoja ir jaunimui užbaigus mokyklą prevencinės priemonės dažnu atveju jų nebepasiekia.

Tikslinga sukurti ir įdiegti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones aukštųjų mokyklų studentams. Planuojant atitinkamas prevencines veiklas studentams, renkantis jų formą ir pobūdį, svarbu įvertinti ir tyrimų rezultatus, atskleidžiančius studentų poreikius, esamą situaciją, jau sukauptą gerąją patirtį, mokslo įrodymus bei taikyti Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartus.

– Ar yra duomenų, kaip dažnai „vienas pabandymas“ tuo nesibaigia?

– Tyrimo duomenimis, respondentai, kurie per paskutinį mėnesį vartojo kanapes, dažniausiai nurodė, kad vartojo jas rečiau nei kartą per savaitę. Po keletą kartų per savaitę ar dažniau kanapes vartojo tik keli respondentai, tai labiau pavieniai atvejai. Svarbus rizikos veiksnys yra jaunas narkotikų vartojimo pradžios amžius.

Tarp tyrime dalyvavusių respondentų, kurie pirmą kartą vartojo kanapes būdami 16 m. ar jaunesni, 60 proc. vartojo kanapes bent kartą per paskutinius metus, 28,9 proc. – bent kartą per paskutinį mėnesį. Tarp respondentų, kurie išbandė kanapes būdami 16 m. ar jaunesniame amžiuje, bent kartą gyvenime ekstazį vartojo 24,4 proc., amfetaminą, kokainą ar LSD po 20 proc., haliucinogeninius grybus – 15,6 proc., opioidus – 4,4 proc. (2 asmenys), inhaliantus – 24,4 proc., naujas psichoaktyvias medžiagas – 26,7 proc.

Todėl svarbu ne tik siekti kad jaunimas nepradėtų vartoti narkotikų, bet ir kuo labiau atitolinti narkotikų vartojimo pradžią.

– Kaip dažnai jaunuoliai narkotikų pabando impulsyviai, iš anksto to neplanuodami?

– Tyrimas atskleidė, kad narkotikai dažniausiai išbandomi draugų rate, bet nėra aišku, ar tai buvo iš anksto planuota, t.y. ar jaunimas žinojo, kad susitikus draugai jiems pasiūlys narkotikų.

Dažniausiai jaunimo nurodytos narkotikų vartojimo priežastys buvo smalsumas (54,9 proc.), noras atsipalaiduoti (53,2 proc.), neišsiskirti iš bendraamžių (35,8 proc.). Nedidelė dalis jaunimo, bent kartą gyvenime vartojusio narkotikus, atsakė vartoję narkotikus paprasčiausiai iš neturėjimo ką veikti (15,6 proc.), kai atsiranda problemos (12,1 proc.), kai liūdi ar jaučiasi vieniši (9,2 proc.).

Naujos psichoaktyviosios medžiagos platinamos nelegalioje rinkoje įvairiomis jaunimui itin patraukliomis vartojimo formomis.

Pavyzdžiui, sintetiniai kanabinoidai, imituojantys kanapių poveikį, dažnai rinkoje aptinkami žolinių mišinių, skirtų rūkymui, pavidalu arba paprastai kalbant – tai „šienas“ apipurkštas chemija, taip pat šios pavojingos medžiagos gali būti elektroninių cigarečių skysčių sudėtyje, tačiau dažnai ant pakuotės tai net nebūna pažymėta.

Dar viena nerimą kelianti populiarėjanti sintetinių kanabinoidų vartojimo forma – saldainiai, dažniausiai guminukų pavidalu. Ši vartojimo forma yra ypač pavojinga, nes kyla didžiulė rizika, jog nepilnamečiai ar vaikai patys to nežinodami gali suvartoti tokį saldainį, kas kelia didelę grėsmę jų gyvybei.

Tokie saldainiai dažnai platinami nelegalioje rinkoje, pažymint, kad sudėtyje yra kanapių veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC), tačiau jokios informacijos apie sudėtyje esančius sintetinius kanabinoidus pateikta nebūna.

Taip pat naujos Europos rinkoje aptinkamos naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo formos, apie kurias praneša ENNSC, yra nosies purškalai, akių lašai ar net pleistrai.

– Vasara – pasilinksminimų metas. Kur šiuo laikotarpiu kyla didžiausia rizika, kad jaunam žmogui bus netikėtai pasiūlyta narkotikų?

– Žinome, kad pasiūlymo išbandyti kanapių jaunimas dažniausiai sulaukė uždaruose pasilinksminimo vakarėliuose (9,6 proc.) arba pas kažką kitą namuose (7,6 proc.).

Tik nedidelė dalis respondentų tokio pasiūlymo buvo sulaukę gatvėje ar parkuose, klubuose ar diskotekose, muzikiniuose koncertuose ar festivaliuose, mokyklose ar aukštosiose mokyklose. Dažniausiai nurodomos vietos, kuriose per paskutinius 12 mėn. respondentams buvo pasiūlyta ekstazio, kokaino, amfetamino, LSD, magiškųjų grybų taip pat buvo uždari pasilinksminimo vakarėliai arba pas kažką kitą namuose (LSD ir ekstazio atveju dar ir klubai, diskotekos).

Lietuvoje jau ne vienerius metus edukacinę iniciatyvą „Saugi erdvė“ (angl. Be safe Lab) įgyvendina skirtinguose sektoriuose dirbančių profesionalų komanda, kurią sudaro Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, koalicijos „Galiu gyventi“, asociacijos „Demetra“, UAB „Alkotesteris“, Krizių įveikimo centro atstovai ir savanoriai. Iniciatyvos tikslas – apsaugoti muzikos festivalių lankytojus, eksperimentuojančius psichoaktyviosiomis medžiagomis, ir padėti jiems suprasti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką, o tai gali sulaikyti nuo neatsakingo vartojimo, apsaugoti jų ar aplinkinių žmonių sveikatą, kartais net gyvybę.

Muzikos festivaliuose visą parą renginių dalyviams teikiama informacija apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir jų vartojimo pasekmes, lytiškai plintančias ligas, teikiamos konsultacijos ir profesionali psichologinė pagalba, vyksta diskusijos jauniems žmonėms aktualiais klausimais, suteikiama galimybė pasitikrinti blaivumą alkotesteriais.

Geranoriška, nediskriminuojanti ir lygiateisė pagalba – pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi edukacinė iniciatyva „Saugi erdvė“, nes svarbiausia informuoti, jei reikia padėti, o ne moralizuoti – siekiant atvirai bendrauti ir užmegzti ryšį su kiekvienu „Saugi erdvė“ lankytoju.

– Ar jaunimas tinkamai supranta psichoaktyviųjų medžiagų nešamą žalą?

– Tyrimo duomenimis, 67 proc. jaunimo supranta neigiamą narkotikų poveikį, 64 proc. yra neigiamai nusistatę prieš narkotikų vartojimą, daugiau nei pusė apklaustųjų bijo priklausomybės. Tai, kad didžioji dauguma jaunimo narkotikų vartojimą vertina neigiamai, leidžia daryti prielaidą, kad galimą žalą jie supranta.

Deja, nepaisant to, dalis jaunimo vis tiek nusprendžia surizikuoti ir išbandyti narkotikus, net ir žinodami apie jų keliamus pavojus ir būdami apie juos informuoti. Dėl to svarbu vykdyti ne tik prevencijos priemones, bet ir ankstyvąją intervenciją, žalos mažinimo priemones.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: parlamentarų komentarai prieš rytinį Seimo posėdį