Per daug neatsipalaiduoti ragino net prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pareiškė, kad į įprastą gyvenimo ritmą grįžusios ir pandeminių ribojimų atsisakiusios Lietuvos budrumą pavojingas koronavirusas gali patikrinti jau netrukus.
Virusus tyrinėjantis 33 metų G.Dudas stebi pandeminio koronaviruso tendencijas pasaulyje ir tikisi, kad naujai kylanti susirgimų COVID-19 banga slūgti pradės jau netrukus.
– Kiek reali naujų COVID-19 protrūkių grėsmė? – „Lietuvos rytas“ paklausė G.Dudo.
– Sušilus orams, kai patalpos daugiau vėdinamos, daugiau laiko praleidžiame ore ir mažiau būriuojamės uždarose patalpose, atsipalaidavome. Artėjant rudeniui, kai daugiau laiko ir didesniais būriais praleisime neventiliuojamose patalpose, visos kvėpavimo ligos plis greičiau.
Nesvarbu, ar tai būtų gripas, pandeminis koronavirusas ar paprasčiausia sloga. Vis dėlto manyčiau, kad mažai tikėtina, jog COVID-19 infekcija gali sukelti tokių didelių problemų kaip anksčiau.
Per antrąją pandeminio koronaviruso bangą 2020 metų gale – 2021 metų pradžioje ligoninės buvo perpildytos, nes dar nebuvo skiepų ir, galima sakyti, visa žmonių populiacija buvo imli šiam virusui, tad kontaktas su juo reiškė, kad bus sergama sunkiau.
Kai atsirado vakcinos, o nemažai žmonių ir persirgo COVID-19, susirgimų bangos nebebuvo tokios stiprios arba tiesiog buvo atsisakoma į jas reaguoti. Pavyzdžiui, per delta bangos lūžį 2021 m. lapkritį, galima sakyti, nebuvo jokių ribojimų. Ta banga lūžo, nes virusas jau buvo išeikovojęs žmones, kuriuos galėjo užkrėsti – ir dėl vakcinacijos, ir dėl persirgimo.
Sakyčiau, kad ir šį rudens sezoną pasitiksime be didesnių suvaržymų. Tačiau norint tiksliai įvertinti, kaip kils nauja susirgimų banga, svarbu atsižvelgti į visuomenės imuninį profilį: kiek žmonių tam tikrose amžiaus grupėse skiepyti, kiek – persirgę, kiek – skiepyti ir persirgę, kiek – persirgę ir skiepyti. Yra daug kombinacijų ir kone kiekvienoje šalyje visuomenės imuninis profilis skiriasi. Todėl vienareikšmiškai nuspręsti, kaip galėtų būti Lietuvoje, yra sudėtinga.
Kai kilo omikron banga, tikrai žinojome, kad bus itin daug susirgimų ir tai pasitvirtino. Tuomet svarbiausi klausimai buvo, koks procentas susirgusiųjų pateks į ligonines, kiek jų mirs ir, ar visuomenės sveikatos apsaugos sistema atlaikys šią bangą. Atlaikyti pavyko. Bet lieka rizika, kad atsiras naujų viruso atmainų.
– Jau beveik mėnesį kelios rizikos grupės gali skiepytis antra stiprinamąja doze nuo COVID-19, bet pasiskiepijo vos keli šimtai žmonių. Ar galima teigti, kad stiprinamoji vakcinacija vyksta vangiai ir dėl to kyla rizika, kad virusas plis greičiau ir smarkiau, o ligoninės vėl bus užpildytos šia infekcija sergančių pacientų?
– Abejočiau, kad yra tokia grėsmė, nes dabartinės viruso atmainos paprasčiausiai neįgalios sukelti ligoninių apgulties.
Šuo metu stiprinamąja doze skiepijami sutrikusią imuninę sistemą turintys žmonės. Pavyzdžiui, onkologiniai ligoniai ar asmenys, kurie po organų transplantacijos visą gyvenimą turi vartoti imunitetą silpninančius vaistus, kad organizmas neatmestų donoro organų.
Tikiuosi, kad šaltuoju metų laiku skiepytis nuo šio viruso bus siūloma visiems ir stiprinamosios dozės nebebus skaičiuojamos kaip yra, pavyzdžiui, skiepijantis nuo gripo. Geriausia būtų, kad vakcina būtų pritaikyta būtent tuo metu, tikėtina, būsiančiai omikron atmainai, kad praplėstų omikron atmaina dar nesirgusių asmenų imuninį atsaką.
– Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras perspėjo, kad žemyne netrukus pradės dominuoti omikron subtipai BA.4 ir BA.5 ir dėl to, greičiausiai, didės naujų užsikrėtimų skaičiai. Pirminiai tyrimai rodo, kad šie subtipai geba geriau apeiti imuninę apsaugą ir nei persirgimas, nei vakcinos nesuteikia ypač tvirtos apsaugos nuo užsikrėtimo jais. Ką tai reiškia?
– BA.4 ir BA.5 tipai pasižymi antigenine pažanga. Tai reiškia, kad jei mes persirgome pirminiu omikron variantu BA.1, mūsų imuninis atsakas nutaikytas konkrečiai į šią atmainą, todėl didėja tikimybė, kad pakankamai skirtingai nei BA.1 atrodantys BA.4 ir BA.5 gali likti neatpažinti anksčiau sudaryto imuninio atsako. Vis dėlto tai nebus šimtaprocentis apsaugos nuo užsikrėtimo praradimas visiems, ir net užsikrėtus ligos eiga dažnai būna lengvesnė ir apsauga nuo mirties lieka žymiai stipresnė.
Birželio pradžioje BA.5 Europoje išties tapo dominuojančiu variantu. Lietuvoje negalime to patvirtinti, nes nutraukus ekstremaliąją padėtį dėl pandemijos bent jau šiuo metu neįmanoma finansuoti sekoskaitos tyrimų – nuo gegužės mėnesio tokiems tyrimams ėminiai net nėra siunčiami į referentinę Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro laboratoriją.
Kaip suprantu, Sveikatos apsaugos ministerija laukia, kol susidarys pakankamai didelė šviežia teigiamų PGR ėminių imtis, nors manyčiau, kad tą imtį reikėtų sudaryti ir su šiek tiek senesniais mėginiais.
Pavojus tas, kad, nutraukus genominę stebėseną, mes nežinome, kokia viruso atmaina šiuo metu cirkuliuoja Lietuvoje. Gali būti, kad, vėl pradėjus sekoskaitą, paaiškės, jog pas mus cirkuliuoja ne BA.5 subtipas, o, pavyzdžiui, iš audinių peršokusi atmaina. Audinių ūkių protrūkių situacija Lietuvoje yra absurdiškai katastrofiška.
Stebėdami žmones, atkreipėme dėmesį, kad jie užsikrečia būtent iš audinių peršokusiomis atmainomis. Tos atmainos audinėse cirkuliavo beveik metus. Kai apie tai pranešėme Vyriausybei ir paprašėme atlikti audinių ūkių sekoskaitą, tyrimai patvirtino ne tik tai, kad audinėse cirkuliavo tos atmainos, bet ir rado gerokai daugiau šio viruso šuolių į audines.
Praėjo pakankamai daug laiko nuo pandemijos pradžios suprasti, kad šiam virusui cirkuliuoti gyvūnuose paprasčiausiai negalima. Tarkime, omikron atsiradimo atveju virusas daugiau kaip metus praleido rezervuare, kuris, pavyzdžiui, galėtų būti asmuo su pažeista imunine sistema ar gyvūnų populiacija.
Šiame rezervuare nevyko stebėsena, jame cirkuliuodamas virusas patyrė evoliucijos spaudimus, kurie galų gale atrinko itin antigeniškai pažangų variantą ir į žmones peršokusi omikron atmaina gebėjo toliau plisti turėdama didesnį pranašumą nei tuo metu cirkuliavusi delta atmaina.
– Kaip šiuo atveju siūlytumėte elgtis su audinių ūkiais Lietuvoje?
– Gerai vien tai, kad šie ūkiai nuolat stebimi. Jei greitos reakcijos dėl audinių ūkių ir nebus, ši situacija po kelerių metų išsispręs savaime, nes nuo 2026-ųjų, pagal ES reikalavimus, audinių bus nebegalima auginti kailiams.
Vis dėlto nors audinių augintojams atrodo, kad jų ūkiai švarūs gražūs ir niekas ten nevyksta, užsikrėtusi audinė gali ištrūkti iš ūkio ir kontaktuoti su laukine gamta. Tada kyla rizika, kad virusas bus perduotas kitiems stuburiniams gyvūnams. Panašiai jau yra nutikę su baltauodegiais elniais JAV, tarp kurių jau vyksta sėkmingas šios infekcijos perdavimas. Jei pasirodys, kad tokie virusai po cirkuliavimo elniuose neprarado gebėjimo infekuoti žmones, galime tikėtis į omikron panašių bangų ateityje.
Sovietmečiu į Lietuvą buvo įvežti ir paleisti ūsuriniai šunys, kurie, manoma, galėjo būti vieni iš šio koronaviruso tarpinių šeimininkų tarp šikšnosparnių ir žmonių pandemijos pradžioje. Tad jei koronavirusu užsikrės laukinė gamta, turėsime labai neišrankaus viruso rezervuarus, kurie po kelių dešimtmečių visuomenei gali kelti didelį pavojų.
– Oksfordo universiteto atlikto tyrimo duomenys rodo, kad COVID-19 infekcijos atvejų dėl naujų omikron subtipų daugėja daugelyje Europos šalių. Portugalija, Vokietija, Prancūzija, Graikija, Austrija, Italija, Šveicarija ir Ispanija dėl to jau trimituoja pavojaus varpais.
– Taip, šiuo metu susirgimo atvejų daugėja, tačiau kol nėra kritinės situacijos ligoninėse, įtariu, kad ši banga galėtų lūžti pakankamai greitai. Gal net šiuo metu galima būtų įžvelgti tokių tendencijų, tarkime, Portugalijoje, kuri viena pirmųjų pradėjo kalbėti apie BA.4 ir BA.5 tipų sukeltą bangą.
Vis dėlto visiškai apleisti pandeminio koronaviruso situacijos irgi negalima, ypač, turint galvoje, kad nuolat pasitaiko mirčių nuo COVID-19. Jų nėra itin daug, bet vis dėlto per mėnesį miršta tiek žmonių, kiek per visą gripo sezoną. Jei gripą laikome pakankamai rimta liga, į kurią reikia reaguoti ir kuri sukelia tam tikrą naštą sveikatos apsaugos sistemai, tai COVID-19 tokią pat naštą užkrauna per daug trumpesnį laiką.
Kitas dalykas, kad, pavyzdžiui, daugelis, matyt, girdėjo apie neaiškios kilmės vaikų hepatito atvejus. Viena versijų, kodėl šiuo hepatitu serga būtent vaikai ir kodėl būtent dabar, kad tai galėtų būti susiję su omikron atmaina.
Mechanizmas dar nėra visiškai aiškus, bet didelė dalis vaikų, kuriems vėliau išsivysto tas neaiškios kilmės hepatitas, vidutiniškai prieš porą mėnesių buvo užsikrėtę omikron atmaina. Vaikai šiuo koronavirusu užsikrėsdavo ir anksčiau, bet tokių atvejų su kitomis atmainomis nebuvo pastebėta.
– Plintant omikron atmainai, kai pastebėta, kad ji nėra tokia pavojinga gyvybei kaip ankstesnės viruso atmainos, Lietuvoje ir kitur Europoje buvo atšaukti ribojimai, leidžiamos visos veiklos, o gyvenimas grįžo kone į ikipandeminį lygį. Ar sprendimas atsisakyti suvaržymų buvo teisingas?
– Tai – vertybinis klausimas ir į jį nėra vieno teisingo atsakymo. Kai kurios valstybės per visą pandemiją ar bent jau jos pradžioje, pavyzdžiui, Tanzanija pasirinko apsimesti, kad šis virusas iš viso neegzistuoja ir pandemijos nėra. Tokios šalys nestabdė ekonominių veiklų ir leido didžiausią mirtingumą ne tik nuo viruso, bet ir dar didesnį nuo perkrautos sveikatos apsaugos sistemos.
Kitos šalys visiškai užsidarė, paaukojo ekonomiką, kad tik išvengtų didelio mirtingumo. Vienas geriausių tokios šalies pavyzdžių yra Kinija. Nepaisant drakoniškų priemonių, mažai tikėtina, kad po masinio skiepijimo Kinijoje ir daugelyje kitų Azijos valstybių vienam gyventojui tenkantis vidutinis mirtingumas nuo COVID-19 dar gali parodyti geresnius skaičius nei Vakarų pasaulyje.
Kokį kelią pasirenka šalis, priklauso nuo tos šalies įsivaizduojamų vertybių. Jei norime išsiaiškinti, ar pasirinktas sprendimas buvo teisingas, pirmiausia turime užsibrėžti kokį nors tikslą: išvengti tam tikro skaičiaus mirčių ar, pavyzdžiui, konkrečiai įvardytos finansinės žalos.
Tačiau reikia nepamiršti, kad yra vadinamasis ilgasis COVID, kuris visuomenei tampa didele našta – žmonės jau nepajėgūs dirbti taip, kaip dirbo iki pandemijos. Tai problema, kurią reikėtų įvertinti planuojant atsaką į virusą ar sveikatos apsaugos sistemos finansavimą.
Kita vertus, jokių pandeminių ribojimų netaikymo alternatyva buvo masinis sirgimas, mirtys ir virusu sirgusiųjų, bei išgyvenusiųjų ilgalaikės sveikatos komplikacijos.
Ar buvo teisinga Lietuvoje atšaukti ribojimus per omikron bangą ar jų neskelbti prasidėjus delta bangai? Kaip mokslininkas ir žmogus būčiau linkęs išsaugoti daugiau gyvybių ir, pavyzdžiui, nebūčiau leidęs taip plisti delta variantui tarp moksleivių. Bet tai – tik mano asmeninė nuomonė.
– O jūs pats, atšaukus ekstremaliąją situaciją, ar grįžote prie ikipandeminių įpročių?
– Esu pakankamai atsipalaidavęs – kaukės nebedėviu darbe ar parduotuvėje. Bet stengiuosi kaukę dėvėti viešajame transporte.
Kol atvejų skaičiai nėra itin dideli, tol ir tikimybė užsikrėsti nėra tokia didelė, tad kaukę karts nuo karto galima pamiršti. Bet atėjus šaltajam metų laikui mano šeima tikrai dėvės kaukes net be atskiro Vyriausybės nurodymo. Ypač – viešajame transporte, kur piko metu žmonės stovi petys į petį ir rizika apsikrėsti bet kuria kvėpavimo takų liga yra ženkliai didesnė.
Beje, pandeminiai suvaržymai – kaukių dėvėjimas, saugojimasis, izoliavimasis, kelionių atšaukimas – davė nespecifinių rezultatų. Panašu, kad tai padėjo išnaikinti vieną iš gripo B viruso subtipų, kuris žmonėse cirkuliavo nuo 1970 metų.
