Ir patys medikai pritaria, kad situacija nėra lengva. Nuolat tenka girdėti nusivylusių pacientų istorijas ir piktas replikas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada, kad situacija pagerės, nes ketvirtadienį Seimas pritarė gydymo įstaigų pertvarkai.
Tačiau šeimos gydytojai abejoja, kad reforma išspręs visas problemas. Dar daugiau, jie bijo, kad išryškės naujos sistemos ydos.
Pas gydytoją nepateko, nes atsisakė meluoti
„Nėra vietos pas specialistą, nes klinikose dirba trys ortopedai, visi užimti. Sako, skambink vėl po mėnesio (…) o privačiame sektoriuje galiu jau rytoj prieiti. Kam tada reikalingas (privalomas, red.) sveikatos draudimas? Palikite pinigus žmonėms.
Pasakome, kad sveikata yra mokama ir visi einame į privatų sektorių. Kodėl mes vieni kitus apgaudinėjame?, – „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ eteryje siūlė Andrius, kurio pastangos pas gydytoją ortopedą užregistruoti ketverių metų vaiką buvo bevaisės.
„Sakome, kad gydymas nemokamas, bet reikia kalnus nuversti, kad jį gautum“, – skundėsi Andrius.
Iš registratorės jis teigė sulaukęs pasiūlymo išbandyti laimę skubios pagalbos skyriuje, bet vyrą papiktino mintis, kad reiktų meluoti apie vaiko būklę tam, kad jis būtų priimtas iš karto.
„Absurdo teatras“, – piktinosi Andrius.
Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė patvirtino, kad panašios istorijoms žinomos ir medikams.
„Tai skambutis iš šeimos gydytojų realybės, kasdieninė mūsų duona“, – patikino medikė.
Verkiant reikia pokyčių
Lietuvoje bus pertvarkomos gydymo įstaigos. Opozicija teigia, kad ji nieko gero nežada mažoms rajonų ligoninėms. Valdžia tvirtina, kad reforma pagerins sveikatos paslaugas.
Permainų reikia, nes išvengiamo mirtingumo rodikliai ir gydymo rezultatai Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo kitų Europos valstybių, sako sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra paslaugų kokybė, kas stipriai susiję su prieinamumu, kad nepablogėtų žmonių patekimas pas gydytoją“, – aiškino viceministrė.
Tuo metu Seimo narys Eugenijus Sabutis pertvarką vertina kritiškai. Pasak jo apie reformą trūksta informacijos.
„Akivaizdu, kad mažų miestų ligoninėse neliks dalies skyrių. Jeigu man prireiks tos paslaugos, o aš nesu socialiai remtinas žmogus, reiškias pavežėjimo negausiu, turėsiu važiuoti į kitą didesnį miestą. Kaip tai galima pavadinti paslaugos priartėjimu?“, – problemą išskyrė parlamentaras.
Tačiau D.Jankauskienė apeliavo į blogėjančią regionų demografinę padėtį.
„Turite sutikti, kad (neapsimoka, red.) su mažu gyventojų ir pacientų skaičiumi visose savivaldybėse užtikrinti daugybę skyrių“, – sakė viceministrė.
Kaip pavyzdį ji pateikė akušerijos skyrių, kurio finansavimui iš Ligonių kasų reikalinga bent 300 gimdymų per metus.
„Tai yra mažiau nei vienas gimdymas per dieną. O tam reikia, kad 25 žmonių komanda būtų pasiruošusi teikti šitas paslaugas 24 valandas per parą. Tai be galo didelės išlaidos“, – pabrėžė D.Jankauskienė ir pridūrė, kad neturint praktikos taip pat kenčia medikų kompetencija.
Visgi viceministrė pabrėžė, kad nė viena ligoninė nėra uždaroma. Tik dalies jų stacionarinės pagalbos skyriai bus perorganizuoti teikti ambulatorinę pagalbą.
Medicina – priartės ar nutols?
Tačiau E.Sabutis ragino ministeriją geriau įsiklausyti į savivaldybių nuomonę, nes dabar sprendimai esą priimami vienašališkai.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra, kad ministerija vykdydama šitą reformą sėdėtų kartu su savivaldybėmis. Ne viena nustatinėti kriterijus ir juos nuleisti savivaldybei, sakant, kad pas jus mažai žmonių, turėsite kažką uždaryti.
Didžiuosiuose miestuose iš esmės niekas nepasikeis. Bet regionų politikus reikia įtikinti. Pati Vyriausybė turi įsipareigojimą vystyti regionus, priartinti paslaugas. Bet nereikia sakyti, kad šitu būdu paslaugos priartės. Jūs patys konstatuojate, kad nepriartės. Reikėtų tą ir sakyti“, – savo poziciją išsakė E.Sabutis.
Tuo metu viceministrė tikino, kad po reformos gydymas priartės, nes rajonuose bus teikiama žymiai daugiau dienos chirurgijos paslaugų, kai atliekama nesudėtinga operacija ir pacientas į namus paleidžiamas dar tą pačią dieną.
Pasak D.Jankauskienės, šiuo metu Lietuvoje tik 24 proc. chirurginių operacijų atliekama dienos chirurgijos sąlygomis. Palyginimui, Anglijoje – 70 proc., Šveicarijoje – 80 proc.
„Kuo Lietuvos žmonės ir gydytojai kitokie? Yra papročiai ir darbo organizavimas“, – sakė viceministrė, nurodžiusi, kad pokyčius įgyvendinti siekiama palaipsniui.
„Noriu pabrėžti, kad tai tinka ne visoms operacijoms. Jų yra apie keturi šimtai rūšių. Tai lengvesnės, paprastesnės operacijos, su maža rizika ar visai be jos“, – akcentavo D.Jankauskienė.
Nemažai kritikos sulaukia tai, kad dalyje savivaldybių bus apjungiamas poliklinikų ir ligoninių darbas. Skeptikai sako, kad tuomet padaugės guldymų į ligonines, įstaigų vadovai ragins šeimos gydytojus išrašyti nepagrįstai daug siuntimų pas specialistus.
„Šitas pasakymas yra grįstas senovišku ir nevisai sąžiningu įpročiu, kuomet medikai norėdami uždirbti daugiau pinigų iš Ligonių kasos tuo naudojasi.
Bet mūsų tikslas yra sumažinti išvengiamas hospitalizacijas. Kokia laimė žmogui gydytis ligoninėje? Juk geriau miegoti savo, o ne ligoninės lovoje“, – sakė D.Jankauskienė.
Anot jos, reforma siekiama, kad bazines paslaugas teikiantys medikai būtų vienoje vietoje, jie tarpusavyje bendradarbiautų, o pacientams netektų laukti eilėse.
Sako, kad su reforma skubama
Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė sako, kad reforma yra skubota, prieštarauja pasaulinių organizacijų rekomendacijoms.
„Šeimos gydytojai neturi būti apjungti su specialistais, nes tai didina perteklinių konsultacijų riziką. Tuomet išauga eilės ir tie, kuriems reikia, negauna savalaikių konsultacijų“, – įspėjo šeimos gydytoja.
Pasak jos, šeimos medicinos stiprinimas padėtų išspręsti eilių problemą. Jei „šeimistai“ teiktų daugiau paslaugų, būtų mažiau siuntimų pas specialistus, palengvėtų patekimas į jų kabinetus.
Puse lūpų kalbama, kad pertvarką atlikti skubama, nes tik taip bus galima įsisavinti „europinių“ pinigų kapšą. Reformai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
„Sakant atvirai, šitie Europos milijonai vaidina pagrindinį vaidmenį. Ta neracionali skuba dėl to ir kilo“, – mano R.Isevičienė.
Jos teigimu, reformoje yra „dalykų, kurie gąsdina ir baugina“. Ministerija žada juos ištaisyti poįstatyminias aktais, bet šeimos gydytojai bijo, kad tai užtruks.
