Infekcijų šuolis pastarąją savaitę stebimas visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, tačiau ar tai sukėlė būtent naujieji povariančiai nėra žinoma, mat mūsų šalyje šiuo metu nėra vykdoma viruso sekoskaita.
Ar koronavirusas gali agresyvėti?
„Tiek dėl omikron įgimto perdavimo pranašumo, tiek dėl antigeninės pažangos, kuri suklaidina mūsų imuninę sistemą, omikron atmaina įsigalėjo visame pasaulyje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusologas Gytis Dudas.
Todėl, pasak jo, bet koks naujas koronaviruso variantas, iš esmės, gali atsirasti tik iš omikron atmainos.
Virusologas paaiškino, kad šiuo metu stebimi 4 omikron atmainos potipiai. Visi jie pasižymi tuo, kad persirgimas vienu subvariantu ne itin efektyviai apsaugo nuo užsikrėtimo kitu.
„Jeigu, tarkime, žmogus yra persirgęs omikron BA.1 variantu, jo imuninė sistema išmoksta atpažinti būtent šitą COVID-19 potipį. Tiek BA.2, tiek BA.4, tiek BA.5 pasižymi tuo, kad atrodo gana skirtingai vienas nuo kito.
Tai reiškia, kad didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai, jeigu prieš tai buvo sirgta kitomis atmainomis“, – sakė G.Dudas.
Paklaustas, kuria linkme ateityje galėtų kisti koronavirusas, G.Dudas tvirtino, kad virusai dažniausiai prisitaiko taip, kad taptų lengviau užkrečiami, bet nebūtinai sukeltų didesnį mirštamumą.
„Kiekvieno viruso evoliucinė užduotis nėra sukelti sunkesnę ar lengvesnesnę formą. Viskas priklauso nuo perdavimo pranašumo. Jeigu pasirodys kitas variantas, kuris gebės plisti efektyviau, jis įsigalės, nepriklausomai sunkesnius ar lengvesnius simptomus sukels“, – aiškino G.Dudas.
Laikas prisiminti rekomendacijas
Pavasarį ženkliai sumenkusį sergamumą COVID-19 liga bei panaikintus pandeminius ribojimus daugelis suprato kaip „pandemijos pabaigą“. Tačiau G.Dudas sako, kad koronavirusas nesusilpnėjo, bet išaugo visuomenės gebėjimas jam atsispirti.
„Tai nėra viruso išsikvėpimas. Tai labiau susiję su masiniu visuomenės persirgimu. Labai didelė žmonių dalis savo kailiu patyrė, kad antriniai ir tretiniai užsikrėtimai dažniausiai būna žymiai lengvesni. Būtent tą ir stebime praktiškai visame pasaulyje“, – sakė virusologas ir atkreipė dėmesį, kad didesnis mirtingumas nuo COVID-19 fiksuojamas planetos dalyse, kur dėl griežtų suvaržymų gyventojai ligtol koronavirusu sirgo mažiau. Pavyzdžiui, Kinijoje.
Sergamumas Lietuvoje auga, bet situacija ligoninėse, anot virusologo, rodo, kad baimintis nėra ko.
„Testavimas šiuo metu yra ganėtinai ribotas. Tikrasis sergamumo mastas greičiausiai yra žymiai didesnis. Tačiau mes nematome kritinės situacijos ligoninėse, kas būtent ir sąlygotų kažkokius ribojimus“, – sakė G.Dudas.
Paklaustas, ar verta apie ribojimus svarstyti jau dabar, jis tikino manąs, kad pakaktų pabudinti visuomenės sąmoningumą.
„Galbūt vertėtų žmonėms priminti, kad egzistuoja tokia liga ir pristatyti rekomendacijas, tai padaryti šiek tiek įtaigiau“, – siūlymą pateikė virusologas.
G.Dudas pabrėžė, kad nors šis pandemijos tarpsnis daugeliui atrodo ramus ir primena įprastą gyvenimą, koronavirusas ir toliau pridaro nemenką žalą, pareikalauja aukų.
„Nepaisant to, kad visi gyvename atsipalaidavę, kasdien miršta vienetai žmonių. Bendrame pandemijos kontekste tai galbūt atrodo maži skaičiai, bet reikia prisiminti, kad sudėtingiausi gripo sezonai viso nusinešdavo apie 30 gyvybių.
Jeigu mes kasdien prarandame po vieną, du žmones, mes per mėnesį patiriame viso gripo sezono naštą“, – esamą pandemijos fazę su gripu sulygino virusologas.
Prieš naujas atmainas skiepytis prasminga
Koronavirusas kinta, o šiuo metu Lietuvoje turimos vakcinos buvo kurtos prieš ankstesnes COVID-19 atmainas. G.Dudas sutinka, kad skiepai tuomet nuo užsikrėtimo apsaugo nebe taip efektyviai, tačiau išlieka ypač svarbūs.
„Taip, apsauga nuo užsikrėtimo yra ženkliai kritusi, tačiau apsauga nuo sunkios ligos eigos ir mirties išlieka pakankamai efektyvi, kad būtų skiepai būtų naudojami kaip veiksminga priemonė“, – patikino G.Dudas.
Jis priminė, kad vakcinos nuo kitų užkrečiamų ligų, pavyzdžiui, gripo, užsikrėtimo padeda išvengti ženkliai mažesniu procentu, tačiau yra naudojamos tam, kad apsaugotų gyvybę.
„(Pasiskiepijęs – red.) žmogus galbūt užsikrės, tačiau tikimybė mirti jam bus žymiai mažesnė“, – sakė G.Dudas.
Atšaukus ekstremalią situaciją Lietuvoje nutrūko COVID-19 sekoskaitos tyrimai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat nurodo, kad šalyje surenkama per mažai PGR mėginių tam, kad juos būtų galima siųsti į Europos ligų ir prevencijos centro laboratoriją.
Dėl to nežinoma, kokia COVID-19 versija šiuo metu cirkuliuoja Lietuvoje.
„Nelabai suprantu SAM sprendimą nekaupti teigiamų PGR duomenų rezervo, kurį paskui būtų galima išsiųsti sekoskaitai“, – pastebėjo G.Dudas.
Per praėjusią savaitę Lietuvoje užfiksuota 2,6 tūkst. susirgimų COVID-19 liga, vakar ji diagnozuota 633 asmenims. Liepos 4 d. duomenimis, ligoninėse nuo COVID-19 ligos gydomi 88 pacientai.
