Kylant COVID-19 užsikrėtimų bangai – mokslininkų žinia: vienos kraujo grupės žmonės koronavirusu serga sunkiau

Kraujo grupė neturi didelės įtakos mūsų kasdieniniam gyvenimui. Turbūt ne kiekvienas žino, kurio tipo – A, B, AB ar O – jo kraujas. Tačiau ši detalė gali lemti, kiek pavojinga žmogui yra COVID-19 infekcija. Ryšys pastebėtas jau pandemijos pradžioje, bet dabar, kai dėl omikron subatmainų BA.4 ir BA.5 Europoje kyla nauja užsikrėtimų banga, mokslininkai jau yra atlikę eilę papildomų tyrimų.

A kraujo grupės turėtojai koronavirusu serga dažniau.<br>123rf iliustr.
A kraujo grupės turėtojai koronavirusu serga dažniau.<br>123rf iliustr.
A kraujo grupės turėtojai koronavirusu serga dažniau.<br>D.Umbraso nuotr.
A kraujo grupės turėtojai koronavirusu serga dažniau.<br>D.Umbraso nuotr.
A kraujo grupės turėtojai koronavirusu serga dažniau.
A kraujo grupės turėtojai koronavirusu serga dažniau.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-07-10 12:37

Dar 2020 m. PLOS Genetics žurnale paskelbtas tyrimas atskleidė, kad žmonės, turintys A kraujo grupę, dažniau serga sunkia COVID-19 ligos forma. Analogišką išvadą pateikė ir „Blood Advances“ publikuotas tyrimas, taip pat nurodęs, kad O kraujo grupės žmonėms, panašu, infekcija yra mažiau pavojinga.

Abi kraujo grupės yra gana dažnos. A kraujo grupė itin populiari Centrinėje ir Rytų Europoje. Austrijoje, Danijoje, Norvegijoje ar Šveicarijoje ją turi apie 45–50 proc. gyventojų. Ukrainoje ir Lenkijoje apie 40 proc.

Mintis, kad kraujo grupė gali turėti įtakos COVID-19 ligos eigai pirmiausia kilo Kinijos mokslininkas. Su kolegomis šia idėja jie pasidalino 2020 m. kovo mėnesį, o jų išvadas netrukus atkartojo Kolumbijos universiteto studija. Net DNR tyrimų įmonė 23andMe nustatė, kad iš 750 tūkst. jų klientų, kuriems buvo diagnozuotas COVID-19, lengviau sirgo žmonės su O kraujo grupe.

Tai nebuvo pabaiga. „New England Journal of Medicine“ paskelbtame tyrime tvirtinama, kad A kraujo grupę turintys žmonės 45 procentais dažniau užsikrėtė koronavirusu, nei turintys kitas kraujo grupes. Anot tyrimo, rečiausiai užsikrečia žmonės, turintys O kraujo grupę.

Iki 2022 m. atlikti tyrimai iš esmės parodė tą patį: A kraujo grupė susiduria su didesne COVID-19 infekcijos rizika, o turintys pirmąją kraujo grupę (O) koronavirusu statistiškai užsikrečia rečiau ir serga lengviau. Tačiau iki šiol jokiais tyrimais nepavyko nustatyti molekulinių reiškinių, paaiškinančių mechanizmą, kodėl taip gali būti.

„Gana aišku, kad O kraujo tipas tam tikru laipsniu apsaugo nuo ligos. Bet nemanau, kad turėti A ar B tipo kraują yra kažkokia problema – tiesiog jie neturi O tipo“, – sako medicinos gydytojas, hematologijos ir onkologijos profesorius iš Bayloro medicinos koledžo (Hjustonas) Markas Uddenas.

Kuo ypatinga pirma kraujo grupė?

Nėra aišku, kodėl žmonės, turintys O kraujo tipą, gali būti labiau apsaugoti, tačiau iškelta ne viena teorija.

Paprasčiausias paaiškinimas, kad kraujo grupė gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui kovoti prieš koronavirusą, sako Davidas Aronoffas, Vanderbilto universiteto medicinos centro Nešvilyje infekcinių ligų skyriaus direktorius. Tai gali paveikti jūsų imuninės sistemos stiprumą arba uždegiminį atsaką į infekciją. Nuo to gali priklausyti tikimybė užsikrėsti infekcija, net ligos simptomai, aiškina jis.

Kita galima priežastis – antikūnai priklauso nuo kraujo grupės. „Jei esate turite pirmą kraujo grupę, natūraliai gaminate antikūnus prieš A ir B tipo kraują“, – sako M.Uddenas. Gali būti, kad dėl šių A tipo antikūnų SARS-CoV-2 virusui sunkiau prijungti savo receptorius O tipo kraujyje, tuo pačiu ir daugintis organizme, aiškina jis.

O kraujo grupė taip pat pasižymi von Willebrand faktoriumi. Tai glikoproteinas, atsakingas už kraujagyslių pažaidos atstatymą, skatinant kraujo krešėjimą.

Žinoma, kad koronavirusas pažeidžia kraujagyslių gleivinę. Tuomet organizmas išskiria von Willebrand faktorių (VWF) į kraują, kad jis galėtų atitaisyti kraujagyslių sienelių pažeidimus.

VWF tuo pačiu atrodo kaip rizikos veiksnys, nes taip pat skatina krešėjimą. Ir krešėjimo problemos, įskaitant insultus, inkstų nepakankamumą ir plaučių embolijas, dažnai kyla dėl COVID-19 infekcijų. Be to, 2020 m. The Lancet atlikta analizė parodė, kad į reanimacijos skyrių patenkantys COVID-19 pacientai turėjo daugiau VWF antigenų, nei tie, kurie sirgdavo lengvesne forma.

Įdomu, kad A kraujo grupės žmonės natūraliai turi didesnį VWF lygį nei žmonės, kurių kraujas O tipo, pažymi M.Uddenas. Be to, juodaodžiai žmonės, kurie neproporcingai dažnai mirė nuo koronaviruso, taip pat turi didesnį VWF lygį.

Kraujo grupė – svarbus rizikos veiksnys?

M.Uddenas sako, kad kraujo grupės faktoriaus sureikšminti nereikėtų. Daug didesnę įtaką COVID-19 infekcijos rizikai turi kiti veiksniai.

Akivaizdu, kad amžius ir bendra sveikatos būklė didžiąja dalimi lemia, kiek rimta bus COVID-19 liga. Vyresni žmonės, ypač sergantys lėtinėmis ar autoimuninėmis ligomis, diabetikai, ar turintys širdies sutrikimų dažniau koronavirusu serga sunkiai.

Kraujo grupė rikiuojasi tarp smulkesnių rizikos veiksnių.

Parengta pagal „Men`s Health“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.