„Deja, koronavirusas plis toliau. Labai svarbu, kad dalinis imunitetas išlieka po persirgimo ir pasiskiepijimo, ląstelinis atminties imunitetas gana greitai grįžta.
Tai reiškia, kad skiepai ar persirgimas nuo užsikrėtimo neapsaugo, bet gelbsti nuo sunkios ligos formos, gali gana ženkliai sumažinti riziką atsidurti intensyvios terapijos skyriuje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Paklaustas, kodėl virusas mutuoja į pavojingesnę pusę, profesorius paaiškino, kad tinkamos sąlygos infekcijai kisti susidaro, kai jis užkrečia žmogų su nusilpusiu imunitetu. Tokių asmenų organizmas koronaviruso iki galo niekaip neįveikia, jie serga itin ilgai.
„Koronavirusas, patekęs pas tokius žmones, užsibūna net iki 400 dienų. Yra aprašytas toks atvejis. Taip susidaro galimybė atsirasti įvairioms COVID-19 mutacijoms“, – aiškino S.Čaplinskas.
Ragina stiprinti imunitetą
Gera žinia, kad bent kol kas sergamumas auga, bet mirštamumas nuo koronaviruso nedidėja. Todėl, pasak S.Čaplinsko, šiuo metu reikėtų pasimėgauti vasara.
„Labai svarbu, kad mes kuo daugiau laiko leistume atvirame ore, pasisemtume iš saulės daugiau vitaminų, kurie reikalingi, kad mūsų imunitetas sustiprėtų prieš rudenį. Jam atėjus reikės prisiminti taisykles, kurias esame išmokę“, – sakė S.Čaplinskas.
Profesorius teigė, kad koronavirusas geba efektyviai mutuoti, todėl išvengia imuninės sistemos, vėl užsikrečia net persirgę ar pasiskiepiję gyventojai.
„Kai kurie žmonės per kelias savaites po persirgimo ar pasiskiepijimo gali vėl užsikrėsti ta nauja viruso atmaina“, – perpspėjo S.Čaplinskas.
Jis priminė, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje vyravusi COVID-19 delta atmaina sukeldavo net 7 kartus sunkesnę ligą nei ją pakeitęs omikron variantas.
Juodžiausiais pandemijos mėnesiais Lietuvoje fiksuotas gana aukštas perteklinis mirtingumas. S.Čaplinskas tikino besiviliantis, kad skaudi pamoka buvo išmokta.
„Pas mus per ilgai buvo uždaryta planinė sveikatos priežiūra. Pirmų pandemijos bangų metu buvo akivaizdu, kad medikai siunčiami į pernelyg ilga karantiną vien dėl to, kad buvo kontakte su kitu mediku, kuris priėmė kovidinį pacientą. Tai buvo perteklinės priemonės“, – prisiminė profesorius.
Skiepų lenktynės su virusu
Daugelis lietuvių paskutinį COVID-19 skiepą gavo prieš pusmetį ar dar ilgesnį laiką. Ar laikas revakcinuotis? S.Čaplinskas priminė, kad nors vakcinos nuo užsikrėtimo nebeapsaugo taip efektyviai, tačiau gelbsti nuo sunkios ligos formos.
„Bėda ta, kad daugeliui žmonių susiformavo tokia nuomonė, kad skiepas 100 proc. turi apsaugoti nuo užsikrėtimo, nors medikai niekada taip ir nesakė. Dabar dalis žmonių netiki ir nenori skiepytis“, – pastebėjo profesorius.
Jis pabrėžė ne tik vakcinų, bet ir kitų nespecifinių priemonių svarbą: atstumų laikymąsi, patalpų vėdinimą, veido kaukių dėvėjimą uždarose patalpose.
Europos vaistų agentūra jau pradėjo vertinti omikron atmainai pritaikytą „Moderna“ vakciną, bet S.Čaplinskas sako, kad lenktynėse su koronavirusu atsiliekama, nes ruošiama vakcina kurta prieš pirminę omikron atmainos versiją, o ne dabar aktualiausią BA.5 subatmainą.
„Aišku, kad vakcina nebus tokia efektyvi. Kol nebus sukurta universali vakcina visoms galimoms atmainoms, tol panašu, kad mes lenktynes su koronavirusu pralaimėsime. Virusas mutuoja greičiau nei sukuriama atitinkama vakcina“, – sakė profesorius.
Pasak jo, universali vakcina būtų efektyvi, jei veiktų prieš nesikeičiančias koronaviruso struktūras, tačiau prieš ŽIV infekciją iki šiol nepavyksta sukurti veiksmingos vakcinos.
„Koronavirusas nėra paprastas peršalimas. Jis pažeidžia daug organizmo sistemų, įskaitant ir imuninę sistemą. Didelis pavojus gresia tiems, kurie suserga ilguoju kovidu, kai neatsistato buvusi sveikatos būklė. Jiems didesnė širdies kraujagyslių ligų, diabeto rizika“, – aiškino S.Čaplinskas.
Profesorius pastebėjo, kad koronaviruso gydymo galimybės nuolat gerėja, bet „universalios tabletės“, kai infekcija visiškai pašalinama iš organizmo, nėra.
„Sparčiai žengiama į priekį. Yra daug medikamentų. Bet jei skaitysime medicininę literatūrą, matysime, kad vieni medikamentai pradžioje teikia daug vilties, bet vėliau jie nepasiteisina“, – apie kovos prieš COVID-19 infekcija sunkumus pasakojo S.Čaplinskas.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje auga sergamumas koronavirusu, o praėjusį ketvirtadienį paros atvejų skaičius pirmą kartą viršijo 700 užsikrėtimų.
