Naujienų portalas lrytas.lt kreipėsi į NTAKD ir pasidomėjo, kokiu tikslu bei kur Lietuvoje atliekami paviršių tyrimai.
Pasirodo, rasti narkotinių medžiagų pėdsakai nereiškia, kad patalpoje lankėsi tokias medžiagas vartojęs asmuo. Tokių pėdsakų aptikimas tik patvirtina faktą, kad šios medžiagos yra vartojamos visuomenėje, tikina NTAKD laikinoji direktorė Gražina Belian.
„Paviršių tyrimo atlikimas Seimo patalpose būtų visai neracionalus bei betikslis valstybės lėšų panaudojimas. Seimo rūmuose bei Seimo narių, jų padėjėjų, Kanceliarijos darbuotojų lankosi tūkstančiai lankytojų, kurie naudojasi ir Seimo koridoriais ir tualetais, beje liečia rankenas, kitus paviršius salėse, kabinetuose. Būtų netgi keista, jei narkotikų pėdsakų nebūtų aptikta Seimo rūmuose“, – teigia G.Belian.
Narkotinių medžiagų pėdsakų pakankamai gausu viešose erdvėse. Pasinaudojus viešuoju transportu, paėmus į rankas grynuosius pinigus parduotuvėse, didelė tikimybė, kad ant pirštų, drabužių nugulę narkotinių medžiagų pėdsakai bus pernešti į kitą aplinką – namus arba darbovietę.
Lengvai pasklinda aplinkoje
Aplinkos testai – metodas, kurio pagalba galima aptikti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakus aplinkoje (pvz., mokykloje). Tokios narkotinės medžiagos kaip susmulkintos kanapių dalys, heroino, kokaino, amfetamino, metamfetamino milteliai pagal savo kilmę ir formą, išorės požymius yra birios, našios, lengvai pasiskleidžiančios aplinkoje, todėl šių medžiagų mikrodalelės gali patekti ant įvairių objektų paviršių (pvz., palangių, stalų, durų rankenų).
„Svarbu pabrėžti, kad atliekamas aplinkos testavimas parodo ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų aptikimą patalpose, kuriose testavimas buvo atliktas. Mokyklų aplinkos vertinimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų aptikimo aplinkoje testų pagalba, turėtų būti vykdomas kartu su prevencinėmis priemonėmis, kurios būtų tikslinamos atsižvelgiant į gautus aplinkos vertinimo rezultatus“, – sako G.Belian.
Laikinoji NTAKD direktorė paaiškina, kad šalyje taip pat atliekami nuotekų tyrimai, kurių metodologija skiriasi nuo aplinkos testavimo. Nuotekų tyrimo rezultatai gaunami analizuojant nuotekų mėginius, kai pavartojus sintetinių narkotinių (kokaino, MDMA/ekstazio, amfetamino ir metamfetamino) medžiagų, organizme susidaro jų metabolitai, kurie su šlapimu patenka į nuotekų vandenį.
„Lietuvoje nuotekų tyrimas atliekamas analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų nuotekų mėginius, kurie reprezentuoja beveik 1 milijono Lietuvos gyventojų populiaciją, gyvenančią šiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir kurie naudojasi centralizuotu vandentiekiu. Tyrimo tikslas nėra nustatyti konkrečių asmenų narkotinių medžiagų vartojimą, o pamatyti bendrą narkotinių medžiagų vartojimo tendenciją“, – pabrėžia G.Belian.
Narkotikų vartojimas Lietuvoje auga
Tyrimai rodo, kad narkotikų vartojimo mastai Lietuvoje auga. Bent kartą gyvenime šių medžiagų išbandė 14,1 proc. šalies gyventojų. Prieš penkerius metus šis rodiklis siekė 11,5 proc.
Bent kartą per paskutinius metus narkotikus vartojo 4,5 proc. gyventojų (prieš penkis metu buvo 3,1 proc.), o per paskutinį mėnesį narkotikus vartojo 1,6 proc. (prieš penkis metus – 1,3 proc.) šalies gyventojų.
Esant tokiam paplitimui, pasak G.Belian, natūralu, kad viešose aplinkose bus aptinkami narkotinių ir psihotropinių medžiagų pėdsakai. Testavimas – priminimas, kad narkotikai yra vartojami, o problema yra rimta.
G.Belian pastebi, kad po paviršių testavimo rezultatų kartais imamasi priemonių, kurios gali ne tik neduoti naudos, bet ir pridaryti žalos.
„Prieš kelerius metus buvo labai populiaru testuoti mokyklas. Aptikus narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, didžiausia dalis mokyklų apie testavimo rezultatus nurodė informavusios mokyklos bendruomenę – moksleivius, tėvus, pedagogus.
36 proc. mokyklų nurodė taikę kitas priemones, pavyzdžiui: „aptverta mokyklos teritorija, sustiprintas mokytojų budėjimas“; „rezultatai aptarti vaiko gerovės komisijoje, informuota pedagogų bendruomenė, nutarta papildomai įsigyti testų“; „priimti konkretūs sprendimai dėl pašalinių asmenų patekimo į mokyklą“.
Tačiau žiniasklaidos priemonėse pasirodė ir pranešimai apie mokyklose vykdytus papildomus patikrinimus, pasitelkiant į pagalbą šunis, siekiant mokyklose aptikti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tai yra visai nepriimtina prevencinė priemonė, kuri gali paskatinti vaikus nesilankyti mokykloje“, – įspėja laikinoji NTAKD vadovė.
Pasak jos, pastarąjį dešimtmetį nuotekų analizė tapo svarbia nelegalių narkotikų paplitimo stebėjimo Europoje priemone. Pateikiant beveik realiu laiku gautus duomenis apie vartojimo modelius, lyginant rezultatus tiek tarptautiniu mastu, tiek laikui bėgant, šis inovatyvus stebėsenos metodas gali suteikti vertingą narkotikų vartojimo apžvalgą ir informaciją apie kylančius vartojimo pokyčius.
Kokių priemonių po aplinkos testavimo mokykloje
„Rasti narkotinių medžiagų pėdsakai nereiškia, kad patalpoje lankėsi tokias medžiagas vartojęs asmuo. Narkotikų pėdsakų aptikimas tiesiog dar kartą patvirtina faktą, kad šios medžiagos yra vartojamos visuomenėje. Todėl, pastangas reikėtų nukreipti ne į papildomą aplinkos ar mokinių tikrinimą, o į prevencinių priemonių bei psichologinės ir kitos pagalbos, prieinamo gydymo vartojantiems asmenims organizavimą.
Jeigu, visgi būtų nuspręsta atlikti aplinkos testavimą, reikia atsakyti į klausimą – „o kas bus daroma po to?“, nes tikimybė, kad bus aptikti narkotikų pėdsakai yra didžiulė, nebent gerai pasidarbavo valytojos“, – teigia G.Belian.
Atlikus aplinkos testavimą mokykloje, Departamentas rekomenduoja:
– su aplinkos testavimo rezultatais supažindinti mokyklos tarybą, mokyklos bendruomenę (mokytojus, tėvus, moksleivius) – rezultatų paviešinimas užtikrins didesnę kontrolę;
– apie nustatytas mokyklos aplinkoje psichoaktyviąsias medžiagas informuoti teisėsaugos institucijas – būtina pasikviesti policijos atstovus ir aptarti žingsnius, siekiant išsiaiškinti galimus medžiagų platinimo kelius ar asmenis;
– suplanuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones, atsižvelgiant į tikslinės grupės poreikius; organizuoti psichologinę pagalbą mokiniams – išsiaiškinti, kuriems mokiniams reikalinga pagalba dėl eksperimentavimo su psichoaktyviosiomis medžiagomis ir juos nukreipti ankstyvajai intervencijai;
– papildomas šunų pasitelkimas į pagalbą, ieškant mokykloje narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, ar kitų gąsdinančių priemonių naudojimas neprisideda prie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo ir mokinių sveikos gyvensenos skatinimo. Svarbu pridurti, kad atsitiktinis mokinių testavimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo nėra veiksminga prevencijos priemonė ir net gali būti žalinga. Šitokios priemonės mokyklose taikyti nerekomenduojama.
Gautus nuotekų tyrimo rezultatus galima laikyti patikimais ir objektyviais. Vykdant šį tyrimą, visą savaitę renkami sudėtiniai paros mėginiai, kurie užšaldomi ir siunčiami analizei į laboratoriją Belgijoje. Nuotekų mėginiuose ieškomi nelegalių sintetinių narkotikų – amfetamino, kokaino, MDMA (ekstazi) ir metamfetamino pėdsakai.
Nuotekų mėginiai leidžia vertinti nelegalių narkotinių medžiagų vartojimo kiekius bei susidariusius metabolitus.
„Epidemiologija, grįsta nuotekų tyrimu, yra sparčiai besivystanti mokslo sritis, kuri padeda nustatyti nelegalių narkotikų vartojimo tendencijas populiacijoje beveik realiu laiku. Žinant susidarančių nuotekų šaltinį, pvz., iš kur atiteka nuotekos į nuotekų valymo įrenginius, mokslininkai gali įvertinti bendruomenėje naudojamų narkotikų kiekį, matuodami neteisėtų narkotikų ir jų metabolitų kiekį“, – paaiškina G.Belian.
