Šiaurės Airija – paskutinė Jungtinės Karalystės provincija, kurioje vis dar taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis. Vasario pradžioje buvo priimtas įstatymas, vadinamas „Daičio įstatymu“, kurį įkvėpė penkiametis Daitis Mac Gabanas. Šis įstatymas numato donorystės modelio keitimą iš informuoto sutikimo į numanomo sutikimo modelį, kuomet manoma, kad mirusysis pritarė organų donorystei, jeigu nebuvo raštu išreiškęs nepritarimo.
Berniukas gimė su hipoplastiniu kairiosios širdies sindromu – tai reiškia, kad kairioji širdies pusė yra nesusiformavusi ir neatlieka savo funkcijos. Jeigu ši liga nėra gydoma, per pirmuosius gyvenimo metus miršta apie 90 proc. kūdikių.
Mažojo Daičio tėvai iš gydytojų išgirdo, kad yra vos 10 procentų tikimybė, kad jų sūnus išgyvens. Gydytojai netgi siūlė atjungti gyvybę palaikančią įrangą, tačiau Daitis atsimerkė ir tėvai nusprendė toliau kovoti dėl sūnaus gyvybės. Būnant vos 10-ies dienų amžiaus jam buvo atlikta antroji širdies operacija.
Daitis tinkamo širdies donoro laukia nuo pat 2018 metų. Visą šį laiką berniuko šeima sunkiai dirbo ir rengė kampanijas skirtas donorystės modelio keitimui į numanomo sutikimo modelį, kuris galėtų padėti pagerinti organų donorystės rodiklius. Kol kas tėvai gali džiaugtis stabilia sūnaus būkle, tačiau vienintelis gyvenimo garantas berniukui yra širdies transplantacija.
Pokalbiai su artimaisiais išlieka svarbūs
Šiaurės Airijos sveikatos apsaugos ministras Robinas Svanas sakė, kad naujasis įstatymas sustiprins dabartinę organų donorystės teisinę bazę ir padidins sutinkančių po mirties tapti organų donorais skaičių, o tai tuo pačiu padidins ir išgelbėtų gyvybių skaičių.
Šiaurės Airijoje buvo pradėta informacinė kampanija, kuri supažindina visuomenę su ateinančiais pokyčiai, nes labai svarbu, kad žmonės suprastų numanomo sutikimo donorystės modelį ir kokius pasirinkimus jie turi.
„Mes džiaugiamės, kad Šiaurės Airija jungiasi prie kitų Jungtinės Karalystės tautų ir renkasi numanomo sutikimo donorystės modelį. To laukė daugybė šeimų ir buvo skelbta daugybė kampanijų, kurių sunkus darbas nelieka neįvertintas.
Svarbu paminėti, kad su artimaisiais bus kalbamasi ir toliau. Be jų pritarimo organų donorystė negalės įvykti. Todėl apie savo sprendimą pasikalbėkite su savo artimaisiais, kad jie žinotų, ką jūs galvojate“, – sako Organų ir audinių donorystės ir transplantacijos centro vadovas Antonis Klarksonas.
Pasak A. Klarksono, dabar tik pusė šeimų sutinka su donorystės idėja, jeigu jie nežinojo, koks buvo mirusiojo požiūris į organų donorystę, tačiau 9 iš 10 donorystei pritaria, jeigu apie tai buvo pasikalbėję šeimoje.
„Nuostabu matyti augantį donorystės palaikymą Šiaurės Airijoje ir tikimės, kad tai padės išgelbėti daugiau gyvybių“, – priduria Organų ir audinių donorystės ir transplantacijos centro vadovas.
Šiaurės Airijoje daugiau nei 130 žmonių laukia jiems reikalingų transplantacijų, tačiau, deja, kasmet miršta 10–15 žmonių taip ir nesulaukusių jiems skirto donoro.
Skatino dialogą
2020 m. D. Britanijos Anglijos provincijoje įsigaliojo naujas įstatymas pagal kurį buvo įteisintas numanomo sutikimo organų donorystės modelis. Kitos provincijos: Škotija ir Velsas šį modelį pradėjo taikyti dar anksčiau.
D. Britanijoje buvo apmokomi nauji specialistai – ypač pacientus prieš ir po organų transplantacijų prižiūrinčios seselės, kurios neretai kalbėdavosi ir su artimaisiais apie donorystę, atsakydavo į jų klausimus. Buvo didinimas ir pasitikėjimas sveikatos sistema apskritai, žmonės buvo raginami klausti ir domėtis.
Įvairių tikėjimų ir pažiūrų žmonių grupės norėjo išsiaiškinti kaip naujas įstatymas pakeis jų gyvenimus, ar jų religija palaiko organų donorystę, kaip bus su specialiomis laidojimo tradicijomis, jeigu žmogaus organai bus paimti donorystei.
Įdomu tai, kad kitaip nei kitose numanomo sutikimo modelį taikančiose valstybėse, D. Britanijoje neatsisakė Donoro kortelių. Čia kiekviena religinė grupė turi specialiai jiems skirtą kortelės dizainą, kuri reprezentuoja ne tik jų pasirinkimą, bet ir jų religiją.
Koks donorystės modelis taikomas Lietuvoje?
Pagal Lietuvoje šiuo metu taikomą organų donorystės modelį, žmogus, norintis po mirties tapti potencialiu organų donoru, turi pasirašyti sutikimą ir gauti Donoro kortelę. Tokį sutikimą galima pasirašyti Nacionalinio transplantacijos biuro organizuojamuose renginiuose, vaistinėse, gydymo įstaigose arba internetu.
Tuo tarpu pagal numanomo sutikimo donorystės modelį visi šalies piliečiai yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent raštiškai išreiškė nesutikimą. Svarbu suprasti, kad žmogaus pasirinkimas šiuo atveju išlieka svarbiausias – visuomet yra paliekama galimybė rinktis – sutikti arba nesutikti, o prireikus ir pakeisti nuomonę.
Be to, tiek informuoto, tiek numanomo sutikimo atveju yra prašoma ir artimųjų raštiško sutikimo. Tai reiškia, kad pokalbiai su artimaisiais išlieka be galo svarbūs.
Numanomas sutikimo modelis tarsi panaikina barjerą tiems asmenims, kurie palaiko organų donorystę, bet dėl tam tikrų priežasčių neturi laiko užpildyti raštiško sutikimo. Tai padeda ir netekties akimirką artimiesiems apsispręsti dėl organų dovanojimo – jeigu asmuo būdamas gyvas neišreiškė nepritarimo, vadinasi jis organų donorystę palaiko ir neprieštarauja, kad jo organai būtų padovanoti.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 323 žmonės: 76 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 7 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 48 kepenų, 149 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai.
Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.
