Po griežto PSO sprendimo – S. Čaplinsko įspėjimas dėl beždžionių raupų: panašu, kad virusas įgijo naują savybę

Europoje ir visame pasaulyje tęsiasi iki šiol neregėtas beždžionių raupų protrūkis. Šeštadienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) infekciją pripažino tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Iki šiol nepranešta, kad užsikrėtimas beždžionių raupais būtų fiksuotas Lietuvoje, tačiau šios infekcijos plitimas kelią grėsmę ir mūsų šaliai, teigia virusologas Saulius Čaplinskas.

S.Čaplinskas sako, kad beždžionių raupai išplisti gali ir Lietuvoje.<br>lrytas.lt koliažas
S.Čaplinskas sako, kad beždžionių raupai išplisti gali ir Lietuvoje.<br>lrytas.lt koliažas
Beždžionių raupai.<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai.<br>123rf nuotr.
Saulius Čaplinskas<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Čaplinskas<br>T.Bauro nuotr.
Beždžionių raupai.<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai.<br>123rf nuotr.
Vakcina, beždžionių raupai.<br>123rf nuotr.
Vakcina, beždžionių raupai.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 26, 2022, 11:47 AM, atnaujinta Jul 26, 2022, 3:40 PM

„Virusas įgijo naują savybę. Panašu, kad jau kurį laiką jis plito nuo žmogaus žmogui. Tai galbūt vyko nepastebimai“, – lrytas.lt sakė S.Čaplinskas.

Šį pavasarį įsiplieskusio beždžionių raupų protrūkio epicentre pirmiausia atsidūrė Europa, bet infekcija jau nustatyta 74 valstybėse, užfiksuota beveik 17 tūkst. susirgimų.

Iki šiol beždžionių raupais žmonės užsikrėsdavo tik vakarų ir centrinėje Afrikoje per kontaktą su virusą nešiojančiu gyvūnu ar jo biologinėmis išskyromis.

S.Čaplinskas paaiškino, kad beždžionių raupai plinta ne tik lytiniu keliu, bet gali būti perduodami ir kitais būdais – per sąlytį su oda.

„Tai gali būti ir patalynė, tualeto dangčiai, patalynė. Yra tikimybė, jog prezervatyvai yra per mažai efektyvūs, kad padėtų apsisaugoti nuo beždžionių raupų lytinių santykių metu“, – pasakojo profesorius.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad Lietuvą pasieks 1400 vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, skirtų skiepyti asmenis, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju.

Pasak S.Čaplinsko, plečiantis beždžionių raupų židiniui, tokios priemonės gali nepakakti.

„Jeigu beždžionių raupų plitimo mastas išaugs dar labiau, gali tekti atnaujinti skiepijimo programas“, – sakė S.Čaplinskas.

Iki 1980 m. vykdytas skiepijimas nuo raupų, o tai reiškia, kad iki tol gimę ir paskiepyti asmenys jau turi imunitetą ir prieš šiuo metu plintančią ligą.

Grėsmė, kad virusas įsitvirtins Europoje

Beždžionių raupai – endeminė liga vakarų Afrikoje, kur infekciją platina graužikai. Pasak profesoriaus, neužkirtus kelio viruso plitimui, kyla grėsmė, kad infekcija taptų endemine ir Europoje.

„Beždžionių raupai nėra nauja liga, ji žinoma nuo 1958 m. Pirmiausia, virusas rastas tarp beždžionių. Todėl ir pavadinimą tokį gavo. Bet dabar pagrindinis jo rezervuaras yra graužikai vakarų ir centrinėje Afrikoje. Įprastai užsikrečiama būdavo tik dėl kontaktų su tais gyvūnais konkrečiai šiose endeminėse teritorijose.

Jeigu virusas taptų endeminis tarp mūsų graužikų – pelių, žiurkių – tai po 20 metų ir pas mus atsitiktų tas pats“, – įspėjo S.Čaplinskas.

Gali užsikrėsti ne tik vyrai

98 proc. užsikrėtusiųjų beždžionių raupais yra homoseksualūs ar biseksualūs vyrai, turėję nesaugių lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais, rodo žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbtas tyrimas.

Pasak profesoriaus, beždžionių raupų plitimas gali neapsiriboti šia demografine grupe.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prieš kelis metus atliktas tyrimas parodė, kad per paskutinius pusę metų 2–3 partnerius turėjo trečdalis apklaustų vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.

15 proc. iš jų nurodė taip pat turintys lytinių santykių su moterimis.

„Ne tokioje jau ir ilgalaikėje perspektyvoje gali nutikti taip, kad beždžionių raupai neapsiribos vyrais, bet plis ir į kitas demografines grupes“, – įspėjo S.Čaplinskas.

Jis nuramino, kad susirgimas beždžionių raupais dažnu atveju nėra mirtinas.

„Čia ne AIDS, nuo kurio miršta visi, laiku negavę gydymo. Mirštamumas nuo beždžionių raupų nėra didelis, bet Afrikos šalyse, kur prastesnė bendra gyventojų sveikatos būklė, miršta iki 10 proc. užsikrėtusiųjų“, – teigė S.Čaplinskas.

Visgi, jis pabrėžė, kad liga nepraeina be pasekmių, randus palieka bėrimai, galimi vidaus organų pažeidimai.

„Liekamieji reiškiniai, persirgimo beždžionių raupais, yra ne tik kosmetiniai“, – įspėjo. S.Čaplinskas.

Kodėl PSO persigalvojo?

PSO ekstremaliųjų situacijų komiteto ekspertai dar birželio 23 d. svarstė, ar pripažinti beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

Tačiau tuomet prieita išvados, kad padėtis dar nėra tokia rimta. Kas pasikeitė?

„Virusas plito toliau, plėtėsi jo geografija, augo ir bendras užsikrėtusių žmonių skaičius. Bet pažeidžiamiausia demografinė žmonių grupė kol kas nepasikeitė“, – aiškino S.Čaplinskas.

Jis pridūrė, kad infekcijos plitimas gali sustiprinti LGBT bendruomenės stigmatizaciją.

„Į tai PSO ir atkreipia dėmesį, ragindama valstybes imtis prevencinių veiksmų (…) beždžionių raupų virusas pas mus gal dar net nepateko, bet šviečiamąją veiklą reikia vykdyti jau dabar“, – pabrėžė profesorius.

Jis išskyrė ir kitą PSO siūlomą priemonių grupę – medikų pasiruošimą ir ligos diagnostikos sistemą. Infekciją pastebėti gali dermatovenerologai, urologai, šeimos gydytojai.

„Pas gydytoją specialistą žmonės eina su šeimos gydytojo siuntimu. Turėtų būti budrumas ir palengvinimas, kad būtų galima diagnozuoti šitą ligą ir užskirsti kelią jos plitimui. Vien apsirūpinti vakcinomis nepakanka. Į tai dėmesį ir atkreipė PSO“, – sakė S.Čaplinskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.