Dabar 66-erių metų vyras, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, gali nustoti vartoti vaistus nuo ŽIV.
Jis sakė esantis „nepaprastai dėkingas“, kad viruso jo organizme nebegalima rasti.
Vyras gydytas Duarte ligoninėje, Kalifornijoje (JAV) ir todėl pramintas „Vilties miesto“ pacientu.
Daug jo draugų mirė nuo ŽIV dar prieš tai, kai antiretrovirusiniai vaistai net ir ŽIV užsikrėtusiems žmonėms galėjo suteikti beveik normalią gyvenimo trukmę.
Netikėjo, kad sulauks šios dienos
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) pažeidžia organizmo imuninę sistemą. Tai gali sukelti AIDS (įgytą (akvizitinį) imunodeficito sindromą), kai organizmą ima varginti nuolatinė kova prieš infekciją.
„Kai 1988 metais man buvo diagnozuotas ŽIV, maniau, kad tai mirties nuosprendis, – pranešime cituojamas „Vilties miesto“ pacientas, – Niekada nemaniau, kad sulauksiu dienos, kai nebeturėsiu ŽIV.“
Tačiau pagyti jam padėjo ne vaistai nuo ŽIV, o leukemijos, kuri vyrui diagnozuota prieš trejus metus, gydymas.
Medikai nusprendė, kad jam reikia kaulų transplantacijos, siekiant pakeisti vėžinės kraujo ląstelės. Atsitiktinumo dėka donoras buvo atsparus ŽIV.
Virusas patenka į žmogaus baltuosius kraujo kūnelius patenka pasinaudojęs mikroskopine anga – baltymu, vadinamą CCR5.
Tačiau kai kurie žmonės, įskaitant kaulų čiulpų donorą, turi CCR5 mutacijas, kurios apsaugo nuo ŽIV.
Gydymas nuo ŽIV tebėra „Šventasis Gralis“
„Vilties miesto“ pacientas po transplatacijos toliau įdėmiai stebimas, o ŽIV viruso medikams jo organizme aptikti nepavyksta. Ligos remisija tęsiasi jau 17 mėnesių.
„Mums buvo malonu pranešti, kad ŽIV atsitraukė ir pacientui nebereikia gydytis antiretrovirusiniais vaistais, kurie jam buvo reikalingi daugiau nei 30 metų“, – sakė Vilties miesto infekcinių ligų gydytoja Jana Dickter.
Pirmą kartą tai nutiko 2011 m., kai Timothy Ray Brownas, vadinamasis Berlyno pacientas, tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, kuris buvo išgydytas nuo ŽIV.
Per pastraruosius metus pranešta apie dar tris panašius atvejus.
Tačiau „Vilties miesto“ pacientas yra ir vyriausias tokiu būdu gydytas pacientas, ir ilgiausiai gyvenęs su ŽIV ligos diagnoze.
Tačiau kaulų čiulpų transplantacijos nėra panacėja kovoje prieš ŽIV infekcija, su kuria šiuo metu gyvena 38 milijonai žmonių.
„Tai sudėtinga procedūra, turinti stiprų galimą šalutinį poveikį. Taigi, daugumai ŽIV užsikrėtusių žmonių tai tikrai nėra tinkamas pasirinkimas“, – sakė J.Dickter.
Tačiau mokslininkai koncentruojasi į CCR5 geną. Genų terapija – galimas gydymo būdas.
Apie „Vilties miesto“ paciento atvejį pranešta konferencijoje „Aids 2022“, kuri vyko Monrealyje, Kanadoje.
Tarptautinės AIDS draugijos prezidentė profesorė Sharon Lewin sakė: „Gydymas išlieka Šventuoju Graliu ŽIV tyrimuosei.“
Ji pridūrė, kad ir anksčiau buvo keletas sėkmingų atvejų, kurie „teikė viltį ŽIV užsikrėtusiems žmonėms ir įkvėpimo mokslo bendruomenei.“
Parengta pagal BBC inf.
