Dar liepos 23 d. Pasaulio sveikatos organizcija (PSO) pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tačiau specialistai tikina, nerimauti pagrindo nėra.
„Europos visuomenei infekcijos išplitimo rizika bendroje populiacijoje yra labai menka“, – trečiadienį, po žinios apie pirmą ligos atvejį Lietuvoje, sakė sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.
Lrytas.lt pateikia atsakymus į klausimus apie beždžionių raupų plitimą, ligos simptomus ir prevencijos metodus.
Kas yra didelės rizikos sąlytis?
Kaip praneša SAM, susirgusiam asmeniui ir su juo sąlytį turėjusiems penkiems asmenims yra pateikta informacija apie profilaktikos priemones, šie asmenys stebimi.
Tačiau visi nustatyti kontaktai yra žemos rizikos. Tai reiškia, kad su užsikrėtusiuoju jie bendravo dar prieš atsirandant specifiniam ligos simptomui – bėrimams.
Infekcija perduodama per ant odos atsiradusias žaizdas. Fizinis sąlytis su jomis ir laikomas didelės rizikos kontaktu.
„(Beždžionių raupais, red.) užsikrėtęs asmuo iki ligos pasireiškimo, jeigu jis neturi temperatūros, bėrimų, nėra išsivystę kiti nespecifiniai ligos požymiai, jis nėra užkrečiamas“, – pabrėžė G.Zagrebnevienė.
Kodėl infekcija ėmė plisti Europoje?
Paskutiniais duomenimis, nuo gegužės pradžios už Afrikos ribų pasaulyje buvo nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų. Dauguma jų – 20 tūkst. – Europos žemyne, kuris tapo infekcijos plitimo epicentru.
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) pabrėžia, kad beždžionių raupų paplitimo bendroje populiacijoje rizika išlieka maža, tačiau atsiradus naujų duomenų šis vertinimas gali keistis.
Įprastai Europą pasiekdavo tik įvežtiniai beždžionių raupų atvejai, o žmogų užkrėsdavo tik Afrikoje gyvenantys gyvūnai. Tačiau beždžionių raupų perdavimo pobūdis staiga pasikeitė.
„Virusas įgijo naują savybę. Panašu, kad jau kurį laiką jis plito nuo žmogaus žmogui. Tai galbūt vyko nepastebimai“, – apie beždžionių raupus lrytas.lt praėjusią savaitę sakė virusologas Saulius Čaplinskas.
Kokie ligos simptomai?
Beždžionių raupai dažniausiai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais, limfmazgių padidėjimu. Per 3 dienas nuo ligos simptomų pradžios išsivysto bėrimai, galintys išplisti po visą kūną.
„PSO informuoja, kad daliai atvejų stebimi pažeidimai lytinių organų arba tarpvietės srityje“, – teigė G.Zagrebnevienė.
Pažeidimo vietas gali stipriai niežtėti. Pustulėms sprogus, susidaro šašai. Jiems nukritus gali susidaryti randeliai, pigmentinės dėmės. Kai žaizdų nebelieka, žmougs nebegali užkrėsti kitų.
Kas užsikrečia dažniausiai?
98 proc. užsikrėtusiųjų beždžionių raupais yra homoseksualūs ar biseksualūs vyrai, turėję nesaugių lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais, rodo žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbtas tyrimas.
PSO, remdamasi statistiniais duomenimis, yra sudariusį tipinį beždžionių raupais sergančių pacientų profilį. Tai daugiausiai jaunesni nei 40 metų vyrai, gyvenantys Europoje ir turintys lytinių santykių su kitais vyrais. Tačiau specialistai pabrėžia, kad rizika užsikrėsti kyla ir kitiems žmonėms, ypač gyvenantiems su infekuotu asmeniu. Grėsmė kyla ir sveikatos priežiūros specialistams, slaugantiems beždžionių raupais užsikrėtusį asmenį.
Kaip užsikrečiama beždžionių raupais?
Endeminėse šalyse užsikrėtimas įvyksta per tiesioginį sąlytį su gyvais arba kritusiais gyvūnais, kurie serga beždžionių raupais.
Žmogus kitam žmogui infekciją gali perduoti ilgo sąlyčio metu, kvėpuojant veidas į veidą, t.y. per kvėpavimo takų lašelius. Taip pat per sąlytį su beždžionių raupų virusu pažeista oda – šašais bei kūno skysčiais: krauju, seilėmis. Galimas viruso perdavimas ir neturint tiesioginio kontakto su užsikrėtusiuoju – per sąlytį su jo drabužiais, patalyne, rankšluosčiais ar kitais reikmenimis
Bedžionių raupai plinta ir lytinių santykiu keliu.
Kaip stabdomas infekcijos plitimas?
Gavęs informaciją apie beždžionių raupų atvejį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atlieka epidemiologinį atvejo tyrimą – išsiaiškina užsikrėtusiojo kontaktus bei susisiekia su rizikingą sąlytį turėjusiais asmenimis.
Sąlytį su sergančiuoju turėjęs žmogus 21 dieną turėtų stebėti savo sveikatos būklę, ar nesivysto ligos simptomai, nurodoma 2 kartus per dieną pamatuoti kūno temperatūrą.
„Jeigu išsivysto ligos simptomai, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir izoliuotis. Jei tie simptomai nespecifiniai – karščiavimas, padidėję limfmazgiai, jaučiamas nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, tačiau nėra bėrimų, reikia izoliuotis atskirame kambaryje ir stebėti ar neišsivysto bėrimas“, – apie tvarką pasakojo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Kai reikalinga, tokiais atvejais gydytojas gali išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Jei bėrimas per 7 dienas neišsivysto, o karščiavimas praeina, saviizoliaciją galima nutraukti, tačiau būtina tęsti sveikatos stebėseną, kol praeis 21 dienos laikotarpis.
SAM ragina, jeigu jums atsirado išbėrimas su pūslelėmis, pakilo temperatūra, kreipkitės į gydymo įstaigą: konsultuokitės telefonu su šeimos gydytoju arba vykite į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių
Kam reikalingos vakcinos?
Liepą SAM skelbė, kad Lietuvą pasieks 1400 vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, skirtų skiepyti asmenis, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju.
Vakcinos šiuo metu Lietuva dar neturi. Jos pirkimas koordinuojamas Europos Sąjungos lygmeniu.
Planuojama, kad skiepai bus naudojami kartu su užsikrėtusiuoju gyvenantiems asmenims, taip pat sveikatos priežiūros ir laboratorijos darbuotojams paskiepyti.
Nuo beždžionių raupų apsaugo ir raupų vakcinos. Jomis Lietuvos gyventojai skiepyti iki 1980 m., tad iki tol gimę asmenys, manoma, jau turi imunitetą.
