Net 27 milijonai COVID-19 pacientų visame pasaulyje pranešė, kad dėl koronaviruso uoslės neteko pusmečiui arba ilgiau. Praėjusį sekmadienį JAV vykusioje tarptautinėje konferencijoje tyrėjai pateikė išankstinius duomenis apie galimą uoslės praradimo ir žalos kognityvinei funkcijai ryšį, tačiau ekspertai pabrėžia, kad reikalingi išsamesni tyrimai.
Jau anksčiau įrodyta, kad daliai koronaviruso pacientų po užsikrėtimo išsivysto pažinimo funkcijos sutrikimai. Dabar aiškėja, kad uoslės praradimas COVID-19 infekcijos metu gali būti pažinimo funkcijos nuosmukio pranašas, nepaisant ligos sunkumo, skelbiama dar nerecenzuotame Argentinos mokslininkų tyrime.
„Mūsų duomenys tvirtai rodo, kad vyresni nei 60 metų suaugusieji yra labiau pažeidžiami pažinimo sutrikimų po COVID-19 ligos, jei jie buvo praradę uoslę, nepaisant to sunkiai ar lengvai jie sirgo“, – sakė tyrimo bendraautorė ir Buenos Airėse veikiančio Argentinos Katalikiškojo universiteto profesorė Gabriela Gonzalez-Aleman. Tiesa, ji pridūrė, kad dar anksti pasakyti, ar COVID-19 ligos sukelti pažinimo funkcijos sutrikimai yra ilgalaikiai.
Tyrime dalyvavo 766 suaugusieji nuo 55 iki 95 metų amžiaus. Jie sveikatos būklė buvo stebima vienerius metus po užsikrėtimo. Beveik 90 proc. jų buvo oficialiai patvirtinta COVID-19 infekcija bei atlikti reguliarūs fiiziniai, kognityviniai ir neuropsichiatriniai tyrimai.
Dviems trečdaliams užsikrėtusiųjų po metų buvo nustatytas pažinimo funkcijos sutrikimas, kurių pusė – sunkūs.
Tyrėjai neturėjo tvirtų duomenų apie pacientų kognityvinės funkcijos būklę prieš užsikrėtimą koronavirusu, tačiau jie apklausė tyrimo dalyvių šeimas ir į tyrimą neįtraukė asmenų, jei kilo įtarimas, kad jų pažinimo funkcija buvo sutrikusi dar prieš užsikrėtimą COVID-19 infekcija.
Pasak Stokholmo universiteto psichologijos profesoriaus Jono Olofssono, kuris tiria ryšį tarp uoslės pojūčio ir demencijos rizikos, kvapo praradimas yra įrodytas pažinimo funkcijos nuosmukio ženklas. Pasak tyrime nedalyvavusio profesoriaus, taip pat nekyla abejonių, kad COVID-19 infekcija gali sukelti ilgalaikį uoslės praradimą.
Ryšys tarp smegenų ir uoslės
„Uoslės praradimas yra smegenų uždegiminio atsako signalas“, – nurodė Dr. Claire Sexton, Alzheimerio asociacijos mokslinių programų ir informavimo vyresnioji direktorė.
„Žinome, kad uždegimas yra neurodegeneracinio proceso dalis sergant tokiomis ligomis kaip Alzheimeris, – sakė C.Sexton, – Tačiau turime geriau suprasti jų tarpusavio ryšį“.
Liepos pabaigoje žurnale „Alzheimer’s & Dementia“ paskelbtas, su COVID-19 infekcija nesusijęs, tyrimas nagrinėja šį ryšį. Uoslės pablogėjimas gali indikuoti ne tik kognityvinių funkcijų blogėjimą, bet ir įspėti apie struktūrinius smegenų regionų, kurie svarbūs Alzheimerio ligai ir demencijai, pokyčius, nurodo tyrėjai iš Čikagos universiteto.
Parengta pagal nbcnews.com inf.
