Vasarą linksma buvo ne visiems: suskaičiavo daugiau kritinių ligų ir traumų

Vasarai prabėgus, suskaičiuota, kad šiltuoju sezonu 40 proc. daugiau gyventojai patyrė nelaimingų atsitikimų ir įvairių traumų, o 60 proc. išaugo kritinių ligų diagnozavimas. Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie taupė įvairiems tikslams, visas santaupas turėjo skirti ligų gydymui, reabilitacijai ir sveikatos problemų sprendimui. Ekspertai pataria, ką daryti, kad užgriuvusi nelaimė šeimos gyvenimą, planus ir svajones sujauktų kiek įmanoma mažiau.

Trauma<br>V.Ščiavinsko asociatyvinė nuotr.
Trauma<br>V.Ščiavinsko asociatyvinė nuotr.
Mindaugas Balinskas<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Mindaugas Balinskas<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Greitoji pagalba<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Greitoji pagalba<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Greitoji pagalba<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Greitoji pagalba<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 8, 2022, 5:17 PM

Tenka amputuoti galūnes

Aktyviai leidę vasarą tiek vaikai, tiek suaugusieji neišvengė įvairių traumų. Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas dalijasi, kad nors miestuose dėl didesnio gyventojų skaičiaus nelaimingų atsitikimų daugiau, tačiau periferijoje gyvenantiems nutinka išskirtiniai įvykiai. Pasitaiko ne vienas atvejis, kai grūdų mašinos įtraukia galūnes, kurias tenka amputuoti. Taip pat buvo situacija, kai klientei karvė įspyrė į koją ir ši patyrė kojos lūžį.

„Nelaimingų atsitikimų skaičių svyravimą taip pat nulėmė ir pandemija: atsiradus ribojimams jie sumažėjo 10 kartų, o atlaisvėjus – išaugo 30 kartų. Tiesiog žmonės, išsiilgę aktyvesnio laisvalaikio, imasi naujų, mažiau pažįstamų veiklų ir dažnai neįvertina savo galimybių, pamiršta elementarų atsargumą.

Nors Lietuvoje didesnis žmonių aktyvumas yra šiltuoju metų laiku, atėjus rudeniui vaikų traumų skaičiai toliau auga – grįžę iš atostogų vaikai, miestuose aktyviai leidžia laisvalaikį“, – sakė M. Balinskas.

Šiltuoju metų sezonu daugiausia nelaimingų atsitikimų nutinka važiuojant dviračiu, riedučiais, paspirtuku ar motociklu, parkritę žmonės patiria įvairių dantų traumų, kaulų lūžių. Žiemą dažniausiai susižeidžiama paslydus ant apledėjusių šaligatvių, kelių, užsiimant žiemos sportu.

70 proc. daugiau Laimo ligos atvejų

Lietuviai nėra linkę profilaktiškai tikrintis sveikatą, o pandemijos laikotarpis tokias galimybes apskritai buvo apribojęs – nejausdami aiškių simptomų, žmonės nesikreipė į gydytojus. Tai lėmė, kad dalis ligų nebuvo diagnozuotos laiku.

„Pastaruoju metu profilaktiškai pasitikrinę sveikatą, 15 kartų daugiau pacientų išgirsta, jog serga viena iš kritinių ligų. Pavyzdžiui, šią vasarą draudimo nuo nelaimingų atsitikimų paslaugą turinčiai klientei buvo diagnozuotas vėžys, todėl jai buvo išmokėta 20 tūkstančių eurų išmoka. Diagnozavus kritinę ligą – insultą, infarktą, vėžį – apdraustajam yra mokama fiksuota išmoka, kurią klientas pasirenka prieš sudarant draudimo sutartį“, – teigė M. Balinskas.

Anot M. Balinsko, prasidėjus rudens laikotarpiui, profilaktiškai pasitikrinti verta ne tik dėl kritinių ligų, tačiau ir dėl Laimo ligos. Vasarą žmonėms mėgaujantis buvimu gamtoje, rudenį Laimo ligos atvejų nustatoma 70 proc. daugiau.

Nelaimės pakeičia planus

Netikėtai užklupę nelaimingi atsitikimai paprastai pareikalauja ir daugiau išlaidų – žmonės kurį laiką negali dirbti, turi pirkti vaistus ir kitas gydymo priemones, kartais prireikia papildomų reabilitacijų. Taip įvairioms svajonėms ilgai kauptos santaupos prapuola bandant ištaisyti nelaimingo atsitikimo sukeltas pasekmes.

„Šiuo metu stebime, kad žmonės taupo, siekdami apsaugoti santaupas nuo augančios infliacijos – „Kreda“ grupės indėlių portfelis pirmąjį metų pusmetį didėjo 11 proc. Vidutinė indėlio suma siekia 3,5 tūkst. eurų.

Žmonės įprastai taupo įvairioms svajonėms – vyresni žmonės nori padėti vaikams ir anūkams, skiria santaupas jų gyvenimo pradžiai, kiti taupo remontams, automobiliams, būstui, investicijoms į saulės elektrines. Pastebime, kad dažnai anksčiau laiko indėlius žmonės atsiima dėl medicininių priežasčių – operacijoms, odontologo paslaugoms apmokėti“, – dalijosi „Kreda“ grupės Jungtinės centrinės kredito unijos Rizikų valdymo skyriaus vadovas Marius Vaštakas.

Norint apsaugoti santaupas ir sukaupti lėšų įvairiems tikslams įgyvendinti, reikia ne tik pasirūpinti pelningu indėliu, bet ir suvaldyti kylančias rizikas. M. Vaštakas atkreipia dėmesį, kad traumų ir sveikatos problemų neįmanoma numatyti, o kad sukauptų pinigų nereikėtų išleisti netikėtai iškilusioms problemoms spręsti, verta pagalvoti apie kylančių rizikų valdymą.

Rizikas visada aktualu vertinti ir kiek įmanoma valdyti. Todėl nelaimingų atsitikimų draudimas aktualus ne tik tada, kai skolinamės būstui ar kitoms didelėms investicijoms, bet ir kai taupome pinigus ateičiai.

Naujus indėlius padėjusiems nariams, kurie atitinka šiuo metu taikomo pasiūlymo sąlygas, suteikiame ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Tokiu būdu draudimas padeda ne tik saugoti savo galimybes įgyvendinti finansinius įsipareigojimus, bet ir sėkmingai sulaukti investavimo grąžos“, – teigė M. Vaštakas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.