Jau anksčiau nustatytas COVID-19 ryšys su mirtinomis, kraujo krešulių sukeltomis sveikatos būklėmis, įskaitant širdies smūgį ir insultą. Naujame tyrime teigiama, kad pavojus išlieka ne tik iškart po ligos nustatymo, kraujo krešulių rizika didesnė net iki 49 savaičių po užsikrėtimo.
Milžiniška tyrimo apimtis
Remiantis tyrimu, kuris rugsėjį buvo paskelbtas Amerikos širdies asociacijos žurnale „Circulation“, giliųjų venų trombozės – krešulių, susidarančių didelėse venose – rizika buvo beveik dvigubai didesnė žmonėms, kurie sirgo COVID-19, palyginti su tais, kurie nesirgo.
Tyrime buvo naudojami anonimiškai surinkti 48 milijonų žmonių – beveik kiekvieno suaugusiojo Anglijos ir Velso gyventojo – duomenys, apėmę laikotarpį nuo 2020 m. sausio iki tų pačių metų gruodžio, kai šalies gyventojai pradėti skiepyti vakcinomis nuo COVID-19.
Išvados patvirtina rekomendaciją, kad žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, „vartoti įprastus prevencinius vaistus ir valdyti rizikos veiksnius dabar yra dar svarbiau nei prieš pandemiją“, – sakė tyrimo vyresnysis autorius, Bristolio universiteto medicinos statistikos ir epidemiologijos profesorius Jonathanas Sterne'as.
Tyrimo metu buvo nagrinėjami 1,4 milijono COVID-19 diagnozių rezultatai. Pasak tyrėjų, net 10,5 tūkst. asmenų turėjo su kraujo krešuliais susijusių sveikatos problemų.
Tyrėjai nustatė, kad pirmą savaitę po COVID-19 diagnozės arterinio kraujo krešulio, kuris gali sukelti širdies priepuolį ar išeminį insultą, blokuodamas kraujo tekėjimą į širdį ar smegenis, rizika buvo beveik 22 kartus didesnė nei be COVID-19 ligos.
Antrąją savaitę po užsikrėtimo ši rizika buvo jau ženkliai mažesnė, bet komplikacijos grėsmė išliko 4 kartus didesnė nei žmogui, kuris nesirgo koronavirusu.
„Nuo 27 iki 49 savaitės arterinio kraujo krešulio rizika tebėra maždaug 30 proc. didesnė“, – sakė J.Sterne`as.
Rizika ir tiems, kurie negulėjo ligoninėje
Dar didesnė rizika kyla dėl giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją galinčių sukelti kraujo krešulių susiformavimo.
Pirmąją savaitę po COVID-19 diagnozės tokio pobūdžio komplikacijos rizika buvo 33 kartus didesnė. Trečią ir ketvirtą savaites po diagnozės nustatymo rizika vis dar buvo maždaug aštuonis kartus didesnė. Ir praėjus 27–49 savaitėms, rizika vis dar buvo 1,8 karto didesnė nei tiems, kurie niekada nebuvo užsikrėtę COVID-19.
„Manau, kad tai labai svarbi detalė – rizika kyla ne tik ūminės COVID infekcijos metu“, – sakė Dr. Karen Furie, Rod Ailendo (JAV) ligoninės neurologijos skyriaus vadovė. Tyrime nedalyvavusi medikė taip pat pabrėžė, kad kraujo krešulio susidarymo venoje rizika didesnė nei jo susiformavimo arterijoje.
Padidėjusi rizika išliko net ir tuomet, jei dėl ūmios COVID-19 infekcijos neprireikė gydymo ligoninėje, nors rizika buvo didesnė tiems žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti. Tyrimas taip pat parodė, kad juodaodžiams ir azijiečiams krešulių susidarymo rizika buvo didesnė.
Tačiau apskritai krešuliai buvo reti. Bendras arterinio krešulio susidarymo rizikos padidėjimas per 49 savaites po COVID-19 diagnozės buvo 0,5 proc. Veninio krešulio rizika buvo 0,25 proc.
1,4 mln. COVID-19 ligos atvejų, tai atitinka apie 7,2 tūkst. papildomų širdies smūgių ar insultų ir 3,5 tūkst. papildomų plaučių embolijos, giliųjų venų trombozės ar kitų venų problemų atvejų.
K.Furie teigė, kad tyrimui svarumo prideda itin didelė jo apimtis. Tačiau patys jo autoriai pripažino, kad įtakos studijos tikslumui turėti gali „pražiūrėti“ COVID-19 atvejai, kai besimptomė liga užfiksuota nebuvo, taip pat pastebėtos ne visos kraujagyslių komplikacijos. Juk pandemijos pradžioje daugelis žmonių neskubėjo kreiptis į ligonines.
Patarimai pacientams
Nuo tyrimo pradžios dominuojantis koronaviruso variantas ne kartą keitėsi, bet K.Furie teigė, kad rezultatai neprarado aktualumo. Tyrimas patvirtina, kad „COVID-19 infekcija ir kiti virusai turi uždegiminį poveikį, kuris gali paskatinti trombozės reiškinius“, – sakė ji.
Atsižvelgiant į tai, kad padidėjusi kraujo krešulių riziką išlieka beveik vienerius metus po persirgimo, K.Furie teigė, kad žmonės turėtų būti tikrinami ir stebimi, ar nėra rizikos veiksnių, kuriuos būtų galima sumažinti taikant prevencinę terapiją, pavyzdžiui, paskiriant kraują skystinančius vaistus.
Neurologė pažymėjo, kad suformuotos panašios rekomendacijos, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad problemas gali tekti valdyti agresyviau. „Manau, kad tai suteikia naują perspektyvą vertinant riziką ilgesniame laikotarpyje“, – sakė K.Furie.
J.Sterne'as žadėjo, kad tolesniame tyrime bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2021 m. birželio mėnesio, kai dominavo koronaviruso delta atmaina ir įvairūs omikron variantai, o daugelis jau buvo gavę skiepus nuo koronaviruso.
Kol kas, pasak J.Sterne'o, tyrimas rodo, kad jei kas nors sirgo COVID-19, „jie turėtų pasikalbėti su savo gydytojais apie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos valdymą, nes pavojus tam tikrą laiką greičiausiai padidės“.
Parengta pagal „American Heart Association News“ inf.
