Profesorius R.Benetis yra ilgametis Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas bei Kardiologijos instituto direktorius, jis prieš du dešimtmečius vadovavo pirmajai širdies transplantacijos operacijai Kaune, 2007-aisiais atliko pirmąją Baltijos šalyse širdies bei plaučių komplekso transplantacijos operaciją.
Visame pasaulyje žinomas kardiochirurgas yra paskelbęs beveik pusę tūkstančio mokslinių straipsnių.
R.Benetis rektoriaus postą perėmė iš kardiologo profesoriaus Remigijaus Žaliūno, kuris LSMU vadovavo dvi kadencijas nuo 2010-ųjų. Prieš tai R.Žaliūnas dar dvi kadencijas vadovavo ir Kauno medicinos universitetui, kuris po susijungimo su Lietuvos veterinarijos akademija tapo LSMU.
– Rektoriumi buvote inauguruotas praėjus beveik dvejiems metams po rinkimų. Tokio atvejo turbūt nėra buvę visame pasaulyje? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo prof. R.Benečio.
– Nežinau kito atvejo, bet pasaulyje visko būna.
Šventę atitolino kelios aplinkybės. Rektoriaus rinkimų procedūra griežtai reglamentuota įstatymais bei kitais teisės aktais, tai sudėtingas procesas. Rektoriumi buvau renkamas pagal senąją įstatymo redakciją, dabar ji pakeista.
Atsirado žmonių, kuriems pasirodė, kad pažeistos procedūros ir rektorius turėjo būti renkamas pagal naująsias nuostatas, nors jose esminių pakeitimų nėra. LSMU tarybos sprendimas buvo apskųstas teismui.
Rektoriaus inauguracija – svarbus įvykis universiteto gyvenime, norėjome surengti šventę ir pasikviesti garbingų svečių, tad laukėme, kol teismas paskelbė, kad visa procedūra buvo atlikta teisėtai.
Vėliau prasidėjo pandemija, rengti inauguraciją nuotoliniu būdu nelabai įmanoma.
– Pacientų eilės, svarbiausi tarptautiniai kongresai, paskaitos studentams – esate užsiėmęs žmogus. Kodėl ėmėtės dar vienos naujos veiklos?
– Iki šiol operuoju pacientus, vadovauju klinikai, bet ateina laikas, kai reikia perduoti atsakomybę mokiniams. O šis procesas nėra toks, kad šiandien nusprendžiau ir viską palieku. Reikia nemažai laiko. Kolegos subrendę ir gali savarankiškai spręsti sunkiausius klausimus.
Ateina laikas, kai tame procese galiu dalyvauti tik kaip mokytojas, nes siekiant eiti į priekį reikia išlaikyti nuolatinį tempą, bėgimą.
Būtina per metus nuvykti bent į du pasaulinius ir du Europos kongresus, kad galėčiau keistis informacija bei idėjomis su geriausiais specialistais.
Europos kardiotarokalinė asociacija mane ruošė administratoriaus darbui, klausiausi garsiausių pasaulio specialistų, Nobelio premijos laureatų paskaitų. Visą šią patirtį galiu pritaikyti naujose pareigose. Toks administracinių darbų perėmimas yra natūralus procesas.
– Koks galėtų būti kitas jūsų darbų etapas – politinė veikla?
– Ne, politikoje vietos sau nematau. Kaip specialistai kartu su kolegomis visada esame pasiruošę patarti ir padėti politikams, kuriems kartais trūksta kompetencijos, o jų sprendimai sukelia konfliktą su universiteto autonomija.
Universitetas nėra įstaiga, kuri vykdo kokius nors užsakymus, jis veikia savivaldos principu, kuria ekspertizę ir žinias.
– LSMU jums gerai pažįstamas, tačiau dirbant rektoriumi turbūt atsirado naujų patirčių?
– Išties šis universitetas man gerai pažįstamas – jame mokiausi ir praleidau didžiąją gyvenimo dalį, pastaraisiais metais buvau renkamas LSMU senato pirmininku.
Pažinojau universitetą iš vidaus, žinojau procesus, todėl apsispręsti dėl dalyvavimo rektoriaus konkurse nebuvo sudėtinga.
Darbą pradėjau universitetui esant pakilime, jo ekonominė situacija labai gera. Visus strateginius planus žinojau, man tereikia juos tęsti ir vykdyti.
Džiaugiamės galėdami pradėti naujus projektus – Laukinių gyvūnų priežiūros centrą, Veterinarijos klinikos statybas, tęsti Slaugos fakulteto statybas, kurios buvo įstrigusios dėl rangovo bankroto.
Rektoriaus rinkimai sutapo su Seimo rinkimais ir naujos Vyriausybės darbo pradžia. Jos požiūris, santykiai visai kitokie negu ankstesnių valdžių, kai 7–8 universiteto projektų vykdymas buvo sustabdytas. Nepaisydami to, tęsiame kelis strateginius projektus – Odontologijos fakulteto statybas, netrukus skelbsime naujo Medicinos fakulteto mokslinės bazės pastato statybas.
Tariamės su Vyriausybe, kad nebūtų sustabdyta Veterinarijos klinikos statyba kairiajame Nemuno krante. Pandemija, pabėgėliai, karas Ukrainoje, energetikos krizė taip pat keičia prioritetų tvarką ir atsiliepia universiteto gyvenime.
– Kuri krizė labiausiai paveikė universitetą?
– Energetikos klausimai labai aktualūs tiek žmonėms, tiek institucijoms. Kalbame ne tik apie universitetą, nes esame Kauno klinikų bei Kauno ligoninės dalininkai. Mums ne tas pat, kokia situacija šiose gydymo įstaigose.
Jau apskaičiavome, kad visoms trims įstaigoms per metus reikės 2,5–3 mln. eurų sumokėti už energijos išteklius.
Dar prieš dvejus metus pradėjome ruoštis netikėtumams ir ant visų universiteto bei ligoninių stogų sumanėme įrengti saulės baterijas. Jau užsitikrinome šio projekto finansavimą.
Kitas projektas – vėjo jėgainių parkai šalia Kauno. Juos planuojame įrengti universitetui priklausančių ūkių valdose.
Darbų kaina sieks 1 mln. eurų, universitetui reikės investuoti apie 250 tūkst. eurų. Šios priemonės sąskaitas sumažins 10–15 procentų.
Galėčiau pajuokauti, kad dirbdamas rektoriumi tampu ir veterinarijos, ir energetikos specialistu.
