Anykščių ligoninė stovi vos už kelių šimtų metrų nuo arenos, kurioje naujam Regionų krepšinio lygos (RKL) sezonui ruošėsi Biržų ir Anykščių komandos, tačiau mieste tuo metu nebuvo nei vienos GMP brigados.
Portale anyksta.lt rašoma, kad vyrą gaivinti suskubo vietoje budėjusi medicinos sesuo bei žiūrovai, tačiau liudininkų teigimu, nedelsiant iškviesti medikai pasirodė tik po pusvalandžio.
Pasiuntė artimiausią greitąją
Greitąją medicinos pagalbą regione koordinuoja Panevėžio miesto GMP stotis. Jos direktorė Rūta Ramoškienė patikino, kad laisvai GMP brigadai informacija apie pranešimą buvo perduota iš karto, o niekas greičiau atvažiuoti negalėjo.
„Iškvietimas priimtas 19 val. 54 minutės. Brigadai jis atiduotas 19 val. 57 minutės. Į kvietimą ji atvyko 20 val. 15 minučių. Tai yra, ką aš matau duomenų bazėje.
Visame Anykščių rajone yra dvi GMP brigados. Viena buvo užimta Svėdasuose, o kita buvo atsilaivinusi Kavarsko seniūnijoje, Laviškio kaime. Šita brigada buvo arčiausiai, jai iškvietimas ir buvo atiduotas“, – GMP darbo mechanizmą lrytas.lt paaiškino R.Ramoškienė.
Taigi, į iškvietimą lėkę medikai buvo už 30 km., o jų kelionė į Anykščius truko 18 minučių.
R.Ramoškienė pasakojo jau sulaukusi asmeninių priekaištų dėl medikų atvykimo laiko, nors dispečeriai savo darbą atliko taip, kaip pridera.
„Tikrai nemalonu gauti kaltinimus už dalykus, dėl kurių nesi atsakingas“, – tvirtino Panevėžio GMP stoties direktorė.
„Mūsų pagrindinė problema yra ta, kad trūksta GMP brigadų. Mes jau nebe pirmą kartą tą sakome“, – pridūrė R.Ramoškienė.
Krūvio neatlaiko nei medikai, nei automobiliai
GMP brigadoms tenka įveikti vis didesnius atstumus, nes sunkesnių būklių pacientai vežami į klasterines ligonines didžiuosiuose miestuose. Tvarka pasikeitė, kilometražas išaugo tris ar net keturis kartus, o greitosios automobilių gatvėse liko tiek pat, pastebi Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
„Ligonių kasos ir sveikatos apsaugos ministerijos klerkai labai įdomiai skaičiuoja mūsų krūvį. Jie sako, kad iškvietimų nedaugėja. Bet neatsižvelgiama, kiek tuose iškvietimuose užtrunkame, kiek laiko praleidžiame kelyje“, – lrytas.lt skundėsi J.Keburienė.
„Ukmergėje yra buvęs atvejis, kai moteris išsikvietė greitąją, kuri atvyko po valandos ir rado ją nebegyvą. Šitą klausimą nuolat sukame, bet mūsų, kaip darbuotojų negirdi (…) prieisime iki to, kad neužtikriname būtinos skubiosios pagalbos“, – pridūrė profsąjungos atstovė.
Pasak medikės – ydinga GMP darbuotojų krūvių apskaičiavimo tvarka – ne vienintelė problema. Skubiosios pagalbos iškvietimai turėtų būti ruošiuojami geriau.
„Greitoji važiuoja prie nulaužto nago arba paduoti tabletės nuo kraujospūdžio, kurią pacientas ir taip turi, o žmogus su amputuota koja į ligoninę važiuoja savo transportu. Tai yra neteisinga ir ydinga. Nežinau, kiek taip gali tęstis.
Medikai tai priima su širdgėla, mums ir psichologiškai sunku. Tu nesuspėji, o po to turi atlaikyti namiškių, pacientų, aplinkinių priekaištus, nors tame nieko negali pakeisti“, – sakė J.Keburienė.
Ministerija žada, kad kitąmet bus įgyvendinta GMP pertvarka, bet laukimas, medikės teigimu, gali būti sunkus, o reformos rezultatai dar neaiškūs.
„Sparčiai ritamės į bedugnę. Nežinau, kaip mes sulauksime išganingos centralizacijos. Automobiliai byra katastrofiškai, jie nebeatlaiko krūvių. Darbuotojai taip pat. Per parą nuvažiuoti 900 kilometrų ne kiekvienam tolimųjų reisų vairuotojui pavyksta. Labai sudėtinga, laukiame, tikimės kažko geriau, bet žmonės miršta čia ir dabar“, – pabrėžė J.Keburienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kaimyninėje Latvijoje greitosios medikai į pensiją išleidžiami 55 metų, o Lietuvoje jie tokios lengvatos neturi ir dirba iki 65 metų.
„Tai tiesiogiai atsilieptų, greičiui ir kokybei. Juk dirbtų jaunesnis žmogus“, – sakė J.Keburienė.
GMP reforma – kitąmet
Lrytas.lt primena, kad šiuo metu Lietuvoje rengiamasi įgyvendinti GMP centralizaciją, kuri turėtų užtikrinti, kad pagalba mieste pasiketų per 15 minučių, o kaime per 25 minutes.
„Greitąją medicinos pagalbą dabar šalyje organizuoja 49 juridiniai asmenys ir tai yra negerai“, – dar pavasarį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Didelių rūpesčių, pasak jo, kyla dėl maždauig 140 tūkst. šalies gyventojų, atsidūrusių vadinamojoje aklojoje zonoje. Jie itin sunkiai pasiekiami.
Ministerijos vadovybė norėtų, kad darbo organizavimas būtų vieningas ir visi pacientai gautų vienodos kokybės paslaugas.
Dabar pasiekti šio tikslo itin sudėtinga, o darbo krūvis greitosios pagalbos darbuotojams kartais skiriasi iki dešimties kartų.
A.Dulkys paskelbė, kad pirmajame etape planuojama investuoti apie 40 mln. eurų į naujus automobilius ir įrangą – iš viso bus nupirkti 225 automobiliai.
Daugiau kaip 1 mln. eurų numatyta skirti patalpų įrengimui bei atnaujinimui, tiek pat – darbuotojų kompetencijoms ir kvalifikacijai, iki 10 mln. eurų – išmaniosios greitosios pagalbos IT sistemoms.
Bendras darbuotojų skaičius nesumažės, jų netgi turėtų padaugėti. Numatyta suformuoti papildomų 10 brigadų ir smarkiai padidės vietų skaičių, kuriose jie budės – tai gali būti nauji pastatai, vaikų darželiai, mokyklos.
Naujoji sistema turėtų pradėti veikti 2023 metų sausio 1-ąją.
