„Įrodyta, kad mūsų genomas yra labai mobilus. Jei žmogus gavo dovaną iš tėvų ir Aukščiausiojo – genome neturi mutacijų, tai jis savo genų rinkinį gali nušlifuoti, jį padailinti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“, – pasakojo gydytojas genetikas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Danielius Serapinas.
Dovana žmogaus genomui
Pasak jo genus galima reguliuoti. „Vieni genai yra išjungti, kiti – įjungti. Pastarieji veikia, pagal juos gaminasi baltymai. O išjungtieji – kaip lemputės: teoriškai jos degti gali, bet mygtuko niekas nepaspaudžia“, – dėstė D.Serapinas.
Genetikas paaiškino, kad prie genų reguliacijos prisideda mityba. Todėl jis ragino pasinaudoti lietuviškų rudeninių daržovių derliumi.
„Antioksidantai ir flavonoidai, gaunami iš daržovių, turi begalinį teigiamą poveikį genams. Visų pirma, aktyvinami priešuždegiminiai genai. Kita vertus, augalinis maistas nuo susidėvėjimo saugo telomerus – chromosomų galiukus“, – sakė D.Serapinas.
Jis akcentavo, kad šiuo atžvilgiu ypač svarbią vietą užima psichoemocinis veiksnys. Elizabeth Blackburn, už telomerų atradimą gavusi Nobelio premiją, nustatė, kad žmogaus emocinė būsena daro tiesioginę įtaką telomerų trumpėjimui.
„Tikslas yra, kad telomerai kuo ilgiau išliktų ilgi. Kai žmogus yra vietoje, kurioje būti nenori, bendrauja su žmonėmis, su kuriais to daryti nenori, jis patrumpina savo telomerus.
Išvada – paprasta: analizuokime, kur esame, su kuo bendraujame. Žinoma, darbinėse situacijose pagal pareigas tenka daryti tai, ką reikia. Bet, kai yra pasirinkimas, stenkimės sudaryti emocine prasme sau kuo palankesnę aplinką.
Tai bus dovana mūsų genomui“, – pabrėžė D.Serapinas.
Todėl genetikas patarė skatinti teigiamas emocijas, užsiimti mėgiamomis veiklomis arba atlikti gerus, nesavanaudiškus darbus: savanoriauti, apsilankyti gyvūnų prieglaudoje, pagelbėti giminaičiui.
„Net Pasaulio Sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad sveikata 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo ir tik 20 proc. nuo genomo. Vadinasi, genų reguliaciją mes atliekame savo rankomis“, – reziumavo D.Serapinas.
Vėžio paveldimumas
Radijo laidos pašnekovas užsiminė ir apie vėžio paveldimumą. Pasak jo, genetika prisideda prie ankstyvos klastingų ligų diagnostikos.
„Kiekvienas vėžys ląstelių chromosomų prasme yra genetinis, nesvarbu ar tai būtų plaučių, odos, krūties, prostatos vėžys“, – sakė D.Serapinas.
Tačiau, genetiko teigimu, tik nedidelė dalis vėžio atvejų, maždaug 10 proc. yra nulemti paveldimumo. Absoliuti dauguma susirgimų onkologinėmi ligomis yra susiję su aplinkos veiksniais, stresu, gyvenimo būdu.
„Taip yra, tik tada, kai genas keliauja per kartas. Sirgo senelė, dukra, kyla rizika anūkei. Tuomet būna konkretus onkogenas, kurio perdavimo tikimybė kitai kartai yra 50 proc.“, – aiškino D.Serapinas.
Jis pasakojo apie Lietuvos sveikatos mokslų universitete neseniai atliktą tyrimą, kuris parodė, jog 15 proc. skydliaukės vėžio atvejų yra paveldimi.
„Bet kas svarbiausia, mes surinkome tų paveldimų atvejų genetinius medžius ir pakvietėme išsitirti pirmos ir antros kartos sveikuosius giminaičius. Labai įstrigo viena šeima.
Buvo serganti pacientė. Vienam, maždaug 40 m. amžiaus jos pusbroliui genas parodė, kad yra mutacija, lemianti skydliaukės vėžį. Jam iškart paskirta skydliaukės echoskopija ir endokrinologo konsultacija.
Echoskopija aptiko pusės centimetro dydžio mazgelį. Atlikta biopsija parodė pirmos stadijos vėžį. Galima sakyti, žmogui išgelbėta gyvybė, nes jam iš karto pritaikytas gydymas, atlikta operacija. O be to diagnostinio genų tyrimo jis apie ligą galbūt būtų sužinojęs tik po kelių metų ir gydyma būtų daug sunkesnis“, – įsiminusį atvejį nupasakojo D.Serapinas.
