VLK prižadėjo apmokėti visas gydymo įstaigų šiemet suteiktas viršsutartines paslaugas. Šalies ligoninės ir poliklinikos raginamos nebesitaupyti – panaudoti visus turimus žmogiškuosius resursus. Tačiau įstaigų vadovai kraipo galvas: medikų per naktį nepridygs.
Tiesa, viršsutartines paslaugas jau ir taip teikiančios įstaigos galės atsikvėpti lengviau – atlyginta bus. Bet pacientai esminio skirtumo nepastebės – vizito laikų prieššventiniu laikotarpiu padaugėti neturėtų.
Lrytas.lt primena, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš kelias savaites nurodė, kaip žada spręsti eilių pas medikus problemą. Pasak jo, dar lapkritį ministerija pradės naują priemonę – viešą švieslentę, kiek ir kokia gydymo įstaiga pacientams yra pateikusi vizito laikų elektroninėje e.sveikatos sistemoje.
Nemano, kad eilės mažės
Kalbinti gydymo įstaigų atstovai tikino, kad žinia iš VLK gera, bet esminių problemų nesprendžia.
„Jeigu ligoninė turi kelis specialistus, kurie dirba savo įprastu krūviu, ką padarysi? Jų darbo laiką prailginsi ar priversi juos dirbti intensyviau, mažiau laiko skirti vienam pacientui?“, – lrytas.lt sakė rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
Pasak jo, gydymo įstaigos ir taip stengiasi suteikti paslaugas tiek pacientų, kiek pajėgia. Ieškoti papildomų darbo rankų, kaip traukyti paklodę, nes tik atimsi mediką iš kitos ligoninės.
„Tada ten darbuotojo neliks“, – aiškino V.Sudaris.
Specialistų trūkumo problemą išskyrė ir Lazdijų ligoninės direktorius Vladimiras Jelisejevas. Gydytojo darbui iki metų pabaigos nenusisamdysi. Tačiau jis svarstė, galbūt proga pasinaudos ir daugiau pacientų priims privačios įstaigos.
„Galbūt šita priemonė orientuota į privačias įstaigas, kurios turi sutartis su ligonių kasomis (…) Jos galbūt ir gali suteikti daugiau paslaugų, o pas mus (viešajame sektoriuje – aut. pastaba) pacientų eilės nesumažės dėl to, kad įstaigoms staiga leista užsidirbti daugiau“, – aiškino V.Jelisejevas.
Jo teigimu, daugiau pacientų priimti ligoninės galėtų, jei ženkliai keistųsi paslaugų įkainiai arba būtų apmokamos visos, o ne tik pirma ir ketvirta paciento konsultacijos, kaip yra dabar.
„Tada iš ligonių kasų gaunama suma išaugtų ir būtų racionalu pasisamdyti dar vieną specialistą, kuris dirbtų ir apsimokėtų“, – patikino V.Jelisejevas.
„Užsikišo“ net privačios įstaigos
Tragiškos laukimo situacijos pagerinti nepajėgs net ir privačios įstaigos. Prie jų durų taip pat jau driekiasi eilės, tikina Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.
Pasak jo, privatininkus kamuoja tie patys galvos skausmai, o po karantinų užplūdo pacientai su užleistomis ligomis.
„Užsikimšo viešosios įstaigos, pradėjo kimštis ir privatus sektorius. Sveikatos priežiūros sistema kurį laiką tikrai neveikė efektyviai“, – lrytas.lt sakė L.Paškevičius.
Jo teigimu, privačios įstaigos skylių neužlopys, nes sudaro tik nedidelę sistemos dalį. Tai esą rodo ir skaičiai: tik beveik aštuntadalis (12,3 proc.) privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų paskirstomos privačioms įstaigoms.
„Tai rodo, kaip skiriasi privataus ir viešojo sektoriaus talpa“, – aiškino L.Paškevičius.
Jo įsitikinimu spręsti reikia ne tik apmokėjimo, bet ir darbo organizavimo klausimus. Liūto dalį savo laiko gydytojai priversti skirti ne pacientams, o dokumentų pildymui. Į elektroninę sveikatos sistemą (kai ji veikia) reikia suvesti galybę duomenų.
„Trūksta slaugytojų, todėl gydytojams tenka labai daug rašytinio darbo. Jį galėtų atlikti sveikatos sekretoriai, o prie kiekvieno gydytojo turėtų būti po du slaugytojus, kurie nukrautų krūvį“, – aiškino L.Paškevičius.
Tuomet gydytojai galėtų suteikti daugiau konsultacijų pacientams, trumpėtų ir laukimo eilės.
Planų keisti neketina
Ypatingų pokyčių dėl VLK sprendimo imtis neketinama ir Vilniaus Antakalnio poliklinikoje. „Darbą planuojame ne mėnesiui ir net ne dviem į priekį. Eilės pas kai kuriuos specialistus yra ilgesnės negu iki metų galo, todėl paslaugas teiksime taip, kaip ir suplanuota.
Mūsų nuomone, tokie sprendimai turi būti aiškiai deklaruojami ne metų pabaigoje, o pasirašant kasmetinę sutartį su ligonių kasomis, tada įstaigos laisviau galėtų planuoti darbus“, – nurodė Antakalnio poliklinikos komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė.
Ji nurodė, kad per pirmuosius 9 mėnesius sutartinę sumą gydymo įstaigą ir taip ženkliai viršijo. Tuomet buvo įvertinta, kad už paslaugas bus sumokėta tik iš dalies, nes įprastai viršijus sutartinę sumą, už gydytojų specialistų konsultacijas VLK apmoka vos 25 proc., o už išplėstines gydytojų specialistų konsultacijas – 75 proc. sumos.
Todėl VLK žingsnis visgi turės teigiamos įtakos Antakalnio poliklinikos darbui.
„Kaip įstaiga kasmet prisiimame riziką, kad negavus 100 proc. apmokėjimo iš ligonių kasų, patirtus nuostolius (gydytojų darbo užmokesčiui, sunaudotoms priemonėms ir pan.) padengsime patys. Todėl šis sprendimas apmokėti viršsutartines sumas leis padengti patirtus nuostolius ir toliau kokybiškai organizuoti gydymo įstaigos darbą“, – paaiškino R.Vanagienė.
Panašią poziciją išdėstė ir didžiosios šalies ligoninės. Kauno klinikų atstovė pabrėžė, kad įstaigoje paslaugų teikimas jau prieš kurį laiką grįžo į priešpandeminį lygį, o dar didesnėms paslaugų apimtims reikėtų papildomų etatų ir darbo vietų.
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikos atstovė taip pat nurodė, kad VLK sprendimas neturės jokios įtakos darbo organizavimui gydymo įstaigoje.
Paslaugos turi būti planuojamos
Kažkam gali pasirodyti, kad esama tvarka riboja sveikatos paslaugų teikimą. Juk sutartį viršijusi įstaiga rizikuoja negauti apmokėjimo ir gauti nuostolį.
Savaime suprantama, PSDF nėra neišsenkantis aruodas. VLK nurodo, kad jo panaudojimas turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad jis būtų perteklinis arba subalansuotas.
Tai nustatyta Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Todėl neplanuotos išlaidos, pvz., viršsutartinių paslaugų apmokėjimas metų pradžioje ar viduryje, dar negalint įvertinti metinio biudžeto vykdymo, neįmanomas.
„Tik įvertinusi jau suteiktų paslaugų apimtis bei sutarčių vykdymo duomenis VLK gali apskaičiuoti galimybes apmokėti viršsutartines paslaugas, nes jei visos įstaigos suteiktų visas paslaugas, numatytas jų sutartyse, viršsutartinių paslaugų apmokėjimas metų bėgyje nebūtų vykdomas.
Kai viršsutartinių paslaugų suteikiama daugiau nei yra galimybių jas apmokėti, apmokama tik dalis viršsutartinių paslaugų, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka.
Svarbu žinoti, kad sutartinės sumos yra apskaičiuojamos atsižvelgiant į ankstesniais metais teiktų paslaugų apimtis. Sutartinių sumų apskaičiavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame yra numatytas skaičiuojamasis laikotarpis – paskutinių praėjusių 12-os mėnesių laikotarpis, skaičiuojamas nuo vienų metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 dienos. Taip pat šiame teisės akte numatyta, kaip apskaičiuojama sutartinė suma, jei įstaiga paslaugas pradeda teikti pirmą kartą.
Sutartys pasirašomos, nurodant konkrečias sutartines sumas, neviršijant atitinkamų paslaugų sričiai nustatyto metinio biudžeto. Sutarties pasirašymas – tai garantija, kad sutartyje numatytos paslaugos bus visos apmokėtos.
Pasirašant sutartis yra paskirstomos konkrečioms paslaugoms numatytos PSDF lėšos. Dalis įstaigų suteikia paslaugų daugiau, bet dalis įstaigų tam tikrų paslaugų suteikia ir mažiau nei numatyta sutartyje. Viršsutartinės paslaugos apmokamos tik tuo atveju, jei lieka nepanaudotų PSDF lėšų, jas perskirstant pirmiausiai tarp tos pačios įstaigos paslaugų grupių, o vėliau ir tarp įstaigų, pagal galimybes panaudojant ir likusias nepaskirstytas PSDF lėšas“, – paaiškinama VLK komentare.
