Reikšmingiausiomis sveikatos apsaugos problemomis nurodytas per ilgas laikas patekti pas gydytoją (73 proc.), didelės vaistų, dantų gydymo ir protezavimo kainos (63 proc.), rajonuose uždaromi gydymo įstaigų padaliniai (44 proc.), gydytojų ir slaugytojų trūkumas (41 proc.), korupcija sveikatos apsaugoje (32 proc.), nepakankamas dėmesys sveikatos stiprinimui ir ligų prevencijai (31 proc.), prasta gydymo paslaugų kokybė (30 proc.), nepagarba pacientui (26 proc.), prievarta skiepytis ir draudimai, susiję su COVID-19 (21 proc.), žemi medikų atlyginimai (17 proc.), sunkumai patekti į slaugos ligonines (13 proc.), nesuremontuotos gydymo įstaigos ir pasenusi gydymo įranga (11 proc.).
„Gyventojų apklausa rodo, kad sveikatos sektoriaus problemos primena tiksinčią bombą, – pranešime teigia Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertas, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis. – Neturime laiko nukelti problemų sprendimą ateičiai.“
Valdžios sprendimą uždaryti ligoninių skyrius mažesniuose miestuose ir rajonų centruose neigiamai vertino 73 proc. apklausos dalyvių, teigiamai – 10 proc., nuomonės neturėjo 17 proc.
57 proc. apklaustųjų mano, kad trūksta daugumos specialybių medicinos darbuotojų, 15 proc. teigia, kad problemų kyla dėl prastai organizuoto darbo ir netolygiai šalyje paskirstytų medikų, 8 proc. – dėl netvarkos medicinos sistemoje, 6 proc. mini gydytojų, 5 proc. – slaugytojų trūkumą, pažymima pranešime.
Siūlydami problemų sprendimo būdus apklausos dalyviai minėjo biurokratizmo medikų darbe mažinimą (57 proc.), medikų atlyginimų didinimą (54 proc.), atsisakyti prievolės kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo pas specialistą (50 proc.), didžiųjų miestų, kuriuose per daug medikų specialistų, perskirstymą į kaimiškuosius rajonus, kuriuose jų trūksta (42 proc.), skatinti sugrįžti emigravusius medikus (39 proc.), į Lietuvą atvykusių užsienio medikų, pirmiausia iš Ukrainos, įdarbinimą (36 proc.), didinti medikų parengimą universitetuose ir kolegijose (36 proc.), padaryti taip, kad gydytojai ne „kavą gertų“, o rūpintųsi pacientais (32 proc.).
„Tarp paklausiausių migrantų profesijų nurodyti gydytojai ir slaugytojai, juos paminėjo 58 proc. apklaustųjų. Reikšmingiausia pagalba gyventojams per sunkmetį apklaustieji nurodė medikamentų kainų sumažinimą (59 proc.)“, – rašoma pranešime.
V. Andriukaitis mano, kad būtina parengti kompleksinį veiksmų planą darbo jėgos sveikatos sektoriuje atkurti pagal neseniai paskelbtas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
Vardydami svarbiausias problemas šalyje apklausos dalyviai minėjo kylančias kainas ir infliaciją (57 proc.), ekonominę padėtį (33 proc.), karą Ukrainoje (29 proc.), energijos tiekimą (27 proc.), mokesčius (12 proc.), aplinkosaugą, klimatą, energetiką (9 proc.), sveikatos apsaugą (9 proc.).
Paprašyti įvardyti, kokios svarbiausios problemos savivaldybėse, apklaustieji nurodė brangią elektrą ir dujas (55 proc.), didelę infliaciją (42 proc.), brangų centralizuotą šildymą (37 proc.), sunkumus patekti pas gydytoją (32 proc.), teigiama pranešime.
Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto užsakymu atliktoje „Spinter research“ apklausoje spalio mėnesį dalyvavo 1009 respondentai.
