Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), praėjusią savaitę, palyginti su savaite prieš tai, susirgimų gripu Lietuvoje fiksuota pusketvirto karto daugiau.
Ne taip smarkiai, bet irgi didėjo ir sergamumas COVID-19 bei ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).
„Nesame pratę, kad gripas prasidėtų taip anksti.
Skaičiai dar nėra tragiški, bet jie didėja – įprastai tokius susirgimų skaičius matydavome apie Kalėdas ar po jų, o dabar stebime nuo lapkričio mėnesio“, – kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, docentė Inga Ivaškevičienė.
– Kas lėmė, kad gripo sezonas įsibėgėja taip anksti? – „Lietuvos rytas“ paklausė I.Ivaškevičienės.
– Tiksliau į šį klausimą atsakyti galėtų įvairius infekcijos dėsningumus sekantys virusologai, bet kaip gydytoja klinicistė manyčiau, kad pandemija iškreipė infekcinių ligų epidemiologiją ir natūralius mums įprastus ciklus.
Per pandemiją net atrodė, kad gripas iš viso išnyko, nors taip nenutiko – tiesiog nebuvo kam juo sirgti, nes žmonės labai apribojo socialinį gyvenimą.
Kai sėdi namuose ir nebendrauji su sergančiuoju, tai ir neužsikreti šia infekcija.
2020 m., kai pandemija tik prasidėjo, dar pasitaikė vienas kitas gripo atvejis, bet kitą sezoną, kai prasidėjo uždarymai, apėmė jausmas, kad gripas apskritai nušluotas – visos šalys pateikė labai panašius statistinius rodiklius.
2021–2022 m. sezoną, kai judėjimas buvo atlaisvintas, žmonės pradėjo bendrauti, vaikai grįžo į kolektyvus, gripo atvejų jau buvo gerokai daugiau nei sezoną prieš tai.
Bet tas skaičius dar nebuvo toks didelis, kokį esame pratę matyti ikipandeminiu laikotarpiu.
Šiemet – dar kitaip, kai atvejų skaičiaus augimas prasidėjo neįprastai anksti.
– Nors esame pratę, kad sergamumas gripu didžiausias šaltuoju metų laiku, žinau atvejų, kai sunkiomis gripo formomis vaikai sirgo šių metų balandžio pabaigoje. Ar tai dar viena pandemijos grimasa?
– Sakyčiau, taip. Neseniai dalyvavau konferencijoje apie gripą, kur skirtingų pasaulio žemynų – Europos, Amerikos, Australijos – atstovai pasakojo apie savo situaciją.
Praėjusį sezoną gripas prasidėjo neįprastai vėlai ir paaiškėjo, kad daugelis šalių susidūrė su dviem gripo bangomis – kai jau atrodė, kad sergamumas sumažėjo, gegužę jis vėl šovė į viršų.
Mes net registravome atvejus birželio mėnesį – to gyvenime nėra buvę, nors negalėčiau sakyti, kad taip buvo visoje Lietuvoje.
Kalbu tik apie tai, ką matėme mūsų ligoninėje, nes turime modernių diagnostinių metodų ir galime tiksliai patvirtinti. Bet birželį tokių atvejų anksčiau nebūdavo.
Tai, matyt, pandemijos įtaka, nes mūsų karta niekada nebuvo pakliuvusi į situaciją, kad kone visi žmonės buvo užsidarę namuose. Tai turėjo reikšmės ne tik COVID-19, bet ir visų kitų infekcinių ligų plitimui.
Ekosistema, galima sakyti, išsiderino. Tikiuosi, kad laikui bėgant viskas grįš į mums gerai žinomus ciklus.
– Atkreipėte dėmesį, kad didžiausią nerimą kelia vaikų sergamumas gripu. Kodėl jie serga dažniau?
– Pas mus vaikų sergamumo gripu pikas, manau, bus pasiektas vėliau, bet, Vokietijos duomenimis, ypač didelis sergamumas pastebimas būtent tarp 5–14 metų vaikų.
Tai nėra kūdikiai ir nėra pilnamečiai. Kodėl taip yra, sunku pasakyti.
Turime duomenų ir iš Australijos, kur gripo sezonas jau pasibaigęs. Ten šį sezoną irgi buvo labai daug sergančių vaikų.
Negana to, nemažai jų pateko į ligonines ir intensyviosios terapijos skyrius.
Tai galėtų būti paaiškinama tuo, kad du sezonus arba nesusidurdavome su gripu, arba juo sirgo nedaug žmonių, todėl mūsų imuninė sistema negavo papildomo stimulo – niekas jos neskatino gaminti antikūnų, tad dabar didelė visuomenės dalis labai imli šiai infekcijai.
Šį sezoną dar nesusidūrėme su gripo komplikacijomis, nes tik pradedame registruoti pirmuosius atvejus, bet ši situacija tikrai pasikeis, kai pradės sirgti daugiau žmonių.
Vertinant pagal ankstesnius sezonus, dažniausiai pasitaiko antrinės bakterinės infekcijos, kai sergama gripu, kurio nereikėtų gydyti antibiotikais, bet vėliau prasideda bakterinis plaučių uždegimas arba ausų uždegimas.
Galimos ir retesnės, itin grėsmingos, komplikacijos. Pavyzdžiui, miokarditas – širdies pažeidimas. Pasitaikė atvejų, kad suaugusiesiems po persirgto gripo net prireikė širdies transplantacijos.
Dar viena komplikacija yra miozitas – raumenų uždegimas, kai atvyksta vaikai su dideliais viso kūno raumenų skausmais.
– Ar skiepytis nuo gripo dar nėra per vėlu, jei jo sezonas jau įsibėgėja? Ir ar tikrai būtina, jei gripas yra infekcija, kuriai sukurti efektyvūs antivirusiniai vaistai?
– Pasiskiepijus apsauga nuo gripo įgyjama maždaug po dviejų savaičių, tad tikrai dar galima skiepytis, tik patarčiau paskubėti.
Mes kartais pajuokaujame, kad nevėlu skiepytis, kol dar nesusirgai, bet, žinoma, siūlau tai daryti atsakingai ir skiepytis laiku.
Klasta su gripo gydymu ta, kad nors yra efektyvus vaistas jam gydyti, itin svarbu gydymą pradėti kiek įmanoma anksčiau – per 24–48 valandas.
Tai reiškia, kad itin svarbi ankstyva ligos diagnostika, kuri kartais kelia nemažai iššūkių.
Pasitaiko, kad pacientai atvyksta, kai skirti gydymą jau per vėlu.
Nenoras pasirinkti profilaktiką, o verčiau rinktis ligą, man yra keistas, nes tu niekada nežinai, kaip tavo vaikas sirgs.
Jei žinotumėte, kad konkrečiam vaikui susirgus gripu prireiks gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, turbūt tikrai nesirinktumėte natūralios infekcijos.
Taip nutinka retai, bet vis dėlto gali nutikti.
Paklausinėjus žmonių apie gripą, matyt, dominuotų nuomonė, kad tai – nieko tokio. Bet su visomis infekcijomis yra pavojus, kad mes nežinome, kaip konkretus žmogus sirgs.
Jei turėtume galimybę nustatyti, kad šis, šis ar šis sirgs lengvai, o šitam bus pneumonija, šitam – miokarditas, galėtume paprastai atsirinkti, kuriuos skiepyti. Bet tokių dalykų nėra.
Todėl profilaktika yra esminis dalykas. Yra daugybė įrodymų, kad skiepai efektyviai apsaugo nuo komplikacijų.
Mes nesakome, kad paskiepytas vaikas yra 100 proc. saugus, bet jis yra gerokai saugesnis nei neskiepytas.
Lietuva stipriai išsiskiria iš kitų Europos šalių maža skiepijimo apimtimi. Naivu tikėtis, kad ir šiemet daug žmonių bus pasiskiepiję nuo gripo.
– Kaip atpažinti gripą ir kaip nuo jo gydytis?
– Gripui būdingas aukšta temperatūra, viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo požymiai, kaulų, raumenų skausmas.
Bet aukšta temperatūra ne visada parodo, kad sergama būtent gripu. Tai nustatyti galima tik laboratoriniais metodais.
Nebent šeimos nariui laboratoriškai patvirtintas gripas, o po dienos kitos suserga ir jo artimieji – tada nereikia daug proto, kad suprastum, kuo visi serga.
Antivirusinių vaistų gali skirti tik gydytojas, o tam, kad jų skirtų, medikas turi įsitikinti, kad tai – tikrai gripas.
Labai svarbus aspektas gydantis – gerti daug skysčių. Skamba banaliai, bet skysčiai išsprendžia daug problemų. Visi rūpesčiai prasideda, kai vaikai nustoja gerti.
Greta skysčių reikalingi ir vaistai simptomams ir temperatūrai mažinti, jei vaikas prastai jaučiasi. Jei užgulusi nosis, galima nepiktnaudžiaujant purkšti vaistų, kurie atlaisvina kvėpavimą.
Jei juntamas ryklės skausmas, padeda priemonės, kurios skatina seilių gamybą, – reikia čiulpti ledinuką ar laižyti medų, nes seilėse yra daug dalykų, kurie padeda sveikti ir neutralizuoja virusus.
Bet su čiulpinukais irgi negalima perlenkti lazdos, nes burnos gleivinė nuo jų tampa jautri.
– Vis mažiau kalbama apie COVID-19. Ar šį sezoną vaikams ši infekcija yra pavojinga?
– Iki šiol skaičiai buvo nedideli ir nerimo nekėlė, bet vienas kitas vaikas pas mus nuolat hospitalizuojamas dėl COVID-19, tad negalime sakyti, kad šis virusas išnyko.
Bet jau nelaikome šios ligos ypač pavojinga. Juolab nuo COVID-19 galima skiepytis, kad būtų išvengta komplikacijų.
COVID-19, kad ir kokia jos atmaina cirkuliuotų, pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms.
Ar skiepyti vaiką nuo COVID-19, jūsų pasirinkimas, bet man atrodytų, kad jei galiu apsaugoti vaiką nuo papildomos ligos, kodėl to nepadaryti?
Kam ta papildoma įtampa, jeigu vaikas susirgs? Juk komplikacijos neišnyko – vaikams jų irgi gali būti, nors ir rečiau.
– Kokių dar ligų patartumėte saugotis šį sezoną?
– Gripas ir COVID-19 – virusinės kvėpavimo takų ligos, nuo kurių galima apsisaugoti skiepais.
Bet dabar susiduriame su daug respiracinio sincitinio viruso (RSV) infekcijos atvejų. Skiepų nuo šio viruso nėra.
Yra tam tikrų profilaktikos priemonių labai neišnešiotiems naujagimiams, bet jos kol kas nepritaikytos visiems kūdikiams ar mažamečiams vaikams.
RSV serga maži vaikai, jie dūsta, jiems reikia papildomo deguonies – tokios pagalbos, kurios namuose paprastai neužtikrinsi.
RSV – irgi labai rimta infekcija. Atlikome tyrimą lygindami gripą, COVID-19 ir RSV ir pastebėjome, kad RSV lėmė sunkiausią klinikinę išraišką vaikams.
Visi šie trys virusai gali cirkuliuoti vienu metu.
Sergamumas kas savaitę vis didėja
NVSC duomenimis, bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Epideminis sergamumo lygis buvo pasiektas Kėdainių, Kauno miesto, Šilutės, Kazlų Rūdos, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Jurbarko, Visagino savivaldybėse.
Pastarąją savaitę į ligonines dėl gripo pateko 38 žmonės, iš jų 26 priklausė 0–17 metų amžiaus grupei.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, lapkričio 21–27 d. buvo paimti 382 ėminiai iš ŪVKTI simptomus jaučiančių pacientų. 26-iuose ėminiuose aptiktas A tipo gripo virusas, 1-ame – B tipo gripo virusas ir 82-uose – RSV.
RSV sukelia kvėpavimo takų ligas įvairaus amžiaus žmonėms. Ši infekcija gali pasireikšti tik paprasčiausio peršalimo simptomais: sloga, kosuliu ir neaukšta temperatūra, tačiau dažniausiai RSV minimas kaip sukeliantis apatinių kvėpavimo takų infekciją – bronchiolitą (smulkiųjų bronchų uždegimą) ar pneumoniją (plaučių uždegimą).
Infekcija ypač pavojinga naujagimiams ir kūdikiams. RSV infekcijos protrūkiai dažniausiai prasideda rudenį ir baigiasi pavasarį.
Šiuo metu didelis sergamumas ŪVKTI registruojamas tarp vaikų, dalis jų patenka į ligonines. RSV atvejų skaičiaus didėjimas šiuo metu registruojamas ir kitose Europos šalyse.
